Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2018 m. sausio 11 d., tarp 1 val. ir 3 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), bute, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia, sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą E. S., dėl ko jis griuvo ir trenkėsi galva į į durų staktą, taip nuo suduoto smūgio į veidą metu E. S. padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio priekinės ir vidinės sienelių lūžimus, o po griuvimo, kritimo, atsitrenkimo į durų staktą dešiniu smilkiniu - momeniu padarydamas jam dešinio smilkinkaulio, momenkaulio ir pamato kaulų dešinės pusės vidurinėje duobėje lūžimą, dešinės ausies būgnelio plyšimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio kaktinės-smilkininės-momeninės skilčių projekcijose, dešinio pusrutulio smilkininės skilties projekcijoje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairio galvos smegenų pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių sumušimą, dešinio veidinio nervo neuropatiją, t. y., nukentėjusiajam E. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo pas M. P. namuose, po 24 val. atvažiavo E. S., vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pats girtas nebuvo, tačiau E. S. prisigėrė, tada šis pradėjo konfliktuoti, puolė ir griebė už gerklės. Tada iš inercijos vieną kartą sudavė į E. S. į veidą, šis atsitrenkė į durų staktą ir nugriuvo ant betoninių grindų. E. S. smogė nes jis lindo. E. S. atlygino 500 Eur turtinę žalą, liko neatlyginta 3 000 Eur neturtinės žalos, taip pat nealygintas civilinis ieškinys Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, su civiliniais sieškiniais sutinka.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. T., prokuroras ir nukentėjusysis sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio, 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis E. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 11 d., po vidurnakčio, atvyko į Jurbarko miestą susitikti su draugu J. T., kuris jį pasikvietė ateiti į bendrabutį. Atėjęs į nurodytą butą antrame namo aukšte, bute rado J. T., G. K., M. P., su kuriais vartojo alkoholį. Kažkuris vienas iš jų negėrė arba gėrė mažiau, bet neprisimena, kuris. Ryte, tikslaus laiko nepamena, įvyko susižodžiavimas tarp jo ir J. T.. Konflikto priežasties neprisimena. Susižodžiavimo metu J. T. jam trenkė į veidą ir po to jau nieko neprisimena. Jis prarado sąmonę, neprisimena, kad būtų galva atsitrenkęs į durų staktą. Prisimena, kad M. P. buvo nuėjęs pamiegoti ir, kad gavo nuo J. T.. Po to, kas vyko prisimena miglotai, žino kiek jam pasakojo kiti žmonės. Namo parvežė draugas L. su kuriuo nuo sausio 14 d. turėjo išvažiuoti dirbti į Vokietiją. Šiuo metu jis yra nedarbingas, jam pažeisti galvos smegenys, nejaučia skonio dešinėje burnos pusėje, taip pat labai silpnai girdi dešine ausimi, vis dar gydosi. Dėl patirto sužalojimo 2 mėnesių laikotarpiui buvo praradęs veiksnumą, prarado savo darbo vietą ir užmokestį. Be to, dėl traumos sunkumo patyrė stiprių išgyvenimų, jam labai skaudėjo galvą. Šeima patyrė didelių psichologinių sukrėtimų, kadangi po įvykio medikai prognozavo, kad gali mirti ar likti invalidu. Jis iš naujo mokėsi šnekėti, nesuvokė tikrovės, nepavykdavo išreikšti minčių, rašyti, bendrauti. Jautė didelį skausmą, negalėjo būti be vaistų nuo skausmo. Dėl patirtų gydymosi išlaidų jokių įrodymų nesukaupė, nes pats buvo neveiksnus, o šeimos nariai buvo susikoncentravę į jo gyvybės išsaugojimą, sveikatos stiprinimą. J. T. teiravosi, kaip jis jaučiasi, žadėjo padėti. Nori, kad J. T. atlygintų patirtą žalą dėl sveikatos sutrikdymo, pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai. Be to, parodė, kad pirminio pareiškimo ir apklausos metu buvo Jurbarko ligoninės priėmimo skyriuje apžiūrimas medikų, kur kreipėsi dėl galvos traumos. Tą dieną jis sunkiai prisimena. Nežino, kodėl pareiškime ir pirmosios apklausos metu nurodė, kad jį sužalojo nepažįstami asmenys. To tikrai nebuvo. Pasakojimą policijos pareigūnams įtakojo jo tuometinė sveikatos būklė, jis buvo patyręs sunkią galvos traumą, buvo pažeisti smegenys. Dabar jau yra atsigavęs, nors dar nėra visiškai darbingas, bet jau gali kalbėti, protauti ir normaliai judėti (1 t., b. l. 15-16, 19).

Liudytojas G. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 11 d. naktį jis buvo M. P. močiutės bute, su draugais M. P. ir J. T., gėrė butelį brendžio. Po vidurnakčio prie jų kompanijos prisijungė E. S., kuris telefonu susisiekė su J. T., atėjo pas juos ir atsinešė butelį degtinės. Alkoholį jie gėrė trise, J. T. negėrė. Ryte, tikslaus laiko negali pasakyti, tarp J. T. ir E. S. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad E. S. nepagarbiai šnekėjo apie jų bendrą pažįstamą merginą. Konflikto metu E. S. atsistojo nuo lovos ir griebė J. T. už gerklės. J. jam mostelėjo dešine ranka vieną smūgį į veidą. Po smūgio E. S. krito ant grindų prie gretimo kambario įėjimo durų staktos, krito ant nugaros ir buvo be samonės, iš ausies išbėgo kraujas. Pamatę jo būseną gaivino, pylė vandenį. Po kurio laiko E. S. atsigavo, atsistojo. Jie iškvietė E. draugą L., kuris E. išvežė į namus (1 t., b. l. 55).

Liudytojas M. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 12 d. naktį jo močiutės bute, kuri gulėjo ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini) išgėrė daug alkoholio kartu su draugais J. T., G. K. ir E. S.. Paryčiais jis pradėjo snausti, girdėjo, kaip Gvidas, E. ir J. kalbėjosi apie kažkokią merginą. Jautė, kad pokalbis aštrėja, bet nekreipė dėmesio. Po to tik išgirdo, kad E. S. su J. T. pakilo nuo savo sėdėjimo vietų ir E. puolė J., šis mostelėjo vieną smūgį ir E. S. nukrito ant grindų. Po smūgio E. S. nuvirto, galva trenkėsi į šalia esančio kambario durų staktą ir gulėjo. Prabudęs pamatė, kad E. S. nesikelia ir jam bėga kraujas iš ausies, žadino jį. Po kiek laiko šis atsigavo, atsistojo. Iš pradžių sunkiai šnekėjo ir sunkiai juos pažino. Kadangi buvo labai neblaivus, buvo sunku suprasti, ar nuo traumos ar nuo girtumo, E. S. nesiorientavo ir keistai elgėsi. Nenorėdamas nemalonumų, liepė visiems išeiti. Į E. mobilųjį telefoną kažkas paskambino, sutarė, kad tas žmogus tuoj atvažiuos E. pasiimti (1 t., b. l. 72-73).

Liudytoja D. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 11 d., po vidurnakčio, tikslaus laiko ji neatsimena, sūnus E. S. išėjo iš namų, kur ir su kuo buvo tą naktį nežino. Sūnus grįžo į namus sausio 11 d. apie 12.00 val., jį parvežė draugas L.. Atėjusi prie automobilio pamatė, kad sūnus E.guli ant galinės automobilio sėdynės, užklotas su striuke. Matė, kad E. be viršutinės kūno dalies rūbų, šlapias. Sužalojimų tuo metu nepastebėjo, galvojo, kad jis labai neblaivus. L. padėjo pareiti E. į kambarį, sūnus atsigulė ir užmigo. Vakare atėjo į jo kambarį ir paklausė kaip važiuos sekančią dieną į darbą užsienyje. Jis atsakė, kad išsimiegos ir pakils. Sekančią dieną ryte E. atsikėlė, ji pamatė, kad ant veido dešinės pusės, prie ausies yra apžiūvusio kraujo dėmė bei kraujo dėmė prie nosies. E.skundėsi, kad labai skauda galvą, pykino ir jis vėmė. Pamačiusi sūnaus E. sveikatos būklę nusprendė vežti jį į ligoninę. VšĮ "Jurbarko ligoninėje" po apžiūros E. išvežė į LSMUL Kauno klinikas, kur po tyrimų medikai pasakė, kad yra skilusi kaukolė, išsiliejęs kraujas į smegenis. 2018 m. sauio 14 d. jos sugyventiniui R. A. paskambino J. T. ir pasakė, kad nori pakalbėti, paaiškinti kas įvyko E.. Tą pačią dieną J. atvažiavo į namus ir pasakė, kad ketvirtadienio naktį E. S. šventė ir, kad nuvirto nuo kėdės, į sieną susimušė galvą. Jie tokia versija nepatikėjo. Tada J. pasiūlė važiuoti pas visus draugus ir išsiaiškinti. Jie atvažiavo į Jurbarką, Lauko gatvėje, atėjo J. T. su M. ir G.. J. T. prisipažino, kad jis sudavė E.. Nusprendė išsikviesti policijos pareigūnus, kad užfiksuotų J. prisipažinimą, tačiau šis, pamatęs, kad atvyksta policijos pareigūnai, staiga pasišalino. Sekančią dieną buvo susitikę su J., šis žadėjo duoti pinigų E. gydymui, tačiau vėliau nesulaukė jokio skambučio, J. T. su ja daugiau nebendravo (1 t., b. l.87-88).

Liudytojas R. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 12 d. dieną telefonu paskambino sugyventinė D. S. ir pasakė, kad sumuštas jos sūnus E. S.. Ji papasakojo, kad E. bėga kraujas iš ausies, bloga, vemia. Jis buvo išvykęs į Vilnių, sakė, kad skubiai vežtų E. S. į ligoninę. Iš sugyventinės sužinojo, kad iš VšĮ "Jurbarko ligoninė" E. buvo išvežtas į Kauno klinikas. Sekančią dieną E. būklė dar pablogėjo. Situacija buvo tokia rimta, kad grėsė pavojus E. S. gyvybei. Lankant E. ligoninėje pamatė, kad šis yra sumuštas, po akimi buvo didelė mėlynė. Pradėjo aiškintis, kas galėjo taip stipriai sumušti E.. Namuose rado prijungtą E. Messenger internetinę programėlę ir pamatė, kad tą naktį, jį kvietėsi pas save J. T.. Tada jis susirado J. T. telefono numerį ir paskambino, susitarė susitikti pasikalbėti. 2018 m. sausio 14 d. vakare su D. nuvyko į Jurbarką, susitiko su J. T. ir M. P.. Pokalbio metu nei vienas iš tų asmenų neprisipažino sumušę E., tačiau jie nepatikėjo, pasakė, kad rado jų susirašinėjimą, paskui J. T. prisipažino, kad sudavė E. vieną smūgį į galvą ir šis nuvirto nuo kėdės. Norėdamas užfiksuoti prisipažinimą, paskambino telefonu 112 ir pranešė policijai, tačiau J. T., pamatęs atvykstančius policijos pareigūnus, pasišalino, pasakė, kad į policiją nueis pats (1 t., b. l.101-102).

2018 m. balandžio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio teismo medicinos eksperto išvada Nr. G87/2018 (10), kurioje nurodyta, kad E. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio priekinės ir vidinės sienelių lūžimai, dešinio smilkinkaulio, momenkaulio ir pamato kaulų dešinės pusės vidurinėje duobėje lūžimas, dešinės ausies būgnelio plyšimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio kaktinės-smilkininės-momeninės skilčių projekcijose, dešinio pusrutulio smilkininės skilties projekcijoje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairio galvos smegenų pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių sumušimas, dešinio veidinio nervo neuropatija. Įvertinus sužalojimų išsidėstymą, pobūdį, daroma išvada, kad smūgis kietu buku daiktu, kuo galėjo

būti tiek ranka, tiek koja ir pan., buvo suduotas į veido kairę pusę, po ko galėjo įvykti griuvimas, kritimas, atsitrenkimas dešiniu smilkiniu-momens sritimi į kokį tai pagrindą, daiktą. Smūgio į veidą metu gavosi poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio priekinės ir vidinės sienelių lūžimai, o po griuvimo, kritimo, atsitrenkimo dešiniu smilkiniu-momeniu į kokį tai pagrindą, daiktą gavosi dešinio smilkinkaulio, momenkaulio ir pamato kaulų dešinės pusės vidurinėje duobėje lūžimas, dešinės ausies būgnelio plyšimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio kaktinės-smilkininės-momeninės skilčių projekcijose, dešinio pusrutulio smilkininės skilties projekcijoje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairio galvos smegenų pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių sumušimas, dešinio veidinio nervo neuropatija. Sužalojimai galėjo būti padaryti ižduotyje nurodomu ar jam artimu laiku bei aplinkybėmis. Kaukolės pamato kaulų lūžimas su galvos smegenų sumušimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 46-48).

Iš 2018 m. balandžio 13 d. liudytojo M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. P. parodė ir paaiškino aplinkybes, kaip buvo sužalotas E. S. (1 t., b. l. 75-82).

Iš 2018 m. birželio 1 d. liudytojo G. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. K. parodė ir paaiškino aplinkybes, kaip buvo sužalotas E. S. (1 t., b. l. 59-67). Liudytojų parodytos vietos ir paaiškintos aplinkybės sutapo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. T. 2018 m. sausio 11 d., tarp 1 val. ir 3 val., (duomenys neskelbtini) bute, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia, sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą E. S., dėl ko jis griuvo ir trenkėsi galva į durų staktą, taip nuo suduoto smūgio į veidą nukentėjusiajam E. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, tačiau tuo pačiu teigė, kad E. S. trenkė į veidą tik po to, kai šis jam rankomis sugriebė už gerklės. Liudytojai G. K., M. P. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu patvirtino faktines bylos aplinkybes, kad jie su kaltinamuoju J. T. yra draugai, tą vakarą kartu vartojo alkoholinius gėrimus, kaltinamasis išgėrė nedaug, E. S. buvo neblaivus. Tarp vaikinų vyko pokalbis apie bendrą pažįstamą merginą, pokalbis aštrėjo, paskui peraugo į konfliktą, E. S. atsistojo nuo kėdės ir rankomis griebė J. T. už gerklės, tada J. T. vieną kartą kumščiu smogė į veidą, nuo šio smūgio E. S. griuvo atsitrenkdamas į durų staktą.

Byloje nėra ginčo dėl veikos kvalifikavimo. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingos veikos pobūdį ir nors kilusių padarinių nenorėjo ir nesiekė, tačiaus sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straispnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs aptartus duomenis, pripažįsta, kad J. T. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą E. S. peržengė būtinosios ginties ribas. Tokią išvadą teismas daro dėl to, jog aptarti duomenys patvirtina, kad J. T. kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į veidą siekdamas vienintelio tikslo, t. y. apsiginti nuo nukentėjusiojo, nes šis „lindo“ ir buvo rankomis sugriebęs kaltinamajam už kaklo. Tačiau panaudota gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Ištirti duomenys patvirtina, kad E. S. sugriebdamas J. T. už kaklo nepadarė jam jokių sužalojimų, o tik sukėlė fizinį skausmą. Nors kėsinimasis į J. T. sveikatą buvo akivaizdus, realus, tačiau nebuvo toks pavojingas, nuo kurio būtų reikėję gintis taip stipriai trenkiant į veidą, kad E. S. prarastų sąmonę ir griūdamas atsitrenktų į durų staktą. Bylos duomenys patvirtina, kad E. S. tą vakarą buvo neblaivus, todėl kaltinamasis turėjo įvertinti aplinkybę, kad jo suduodamas smūgis neblaiviam asmeniui gali sukelti sunkesnes pasekmes nei blaiviam asmeniui. Įvertinęs visas įvykio aplinkybes, teismas pripažįsta, jog ta grėsmė nebuvo tokia pavojinga, kad būtų pagrindas gintis nuo E. S. tokiu būdu, kuris nulemtų sunkaus jo sveikatos sutrikdymo padarymą.

Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui ir, kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Pagal teismų praktiką išvada dėl būtinosios ginties ribų peržengimo gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja, jog gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-222/2015). Būtinosios ginties ribas peržęngęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu.

J. T. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – sunkiai sutrikdyta E. S. sveikata.

Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straispnis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straispnis).

Bausmė J. T. skirtina vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgus į veikos pavojingumą (sunkus nusikaltimas), kaltės formą bei rūšį (netiesiogine tyčia), veikos padarymo motyvą ir tikslą (veika padaryta siekiant apsiginti nuo gresiančio kėsinimosi), kaltinamojos asmenybę (neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad J. T. padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimt metų. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes bei BK 28 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas daro išvadą, jog įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė J. T. turėtų būti švelninama vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, kadangi J. T. ir nukentėjusysis E. S. yra draugai, dėl jam padaryto kūno sužalojimo sunkių ir negrįžtamų pasekmių nėra kilę, teismas daro išvadą, jog straipsnio, kuriuo kaltinamas J. T., sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neadekvati padarytos veikos pavojingumui. Dėl šios priežasties yra pagrindo taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatas, bei skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatytoji bausmė BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nagrinėjamu atveju teisinga bausmės rūšimi laikytina laisvės apribojimo bausmė, kuri atitiktų ne tik veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, bet ir kaltininko asmenybę bei kitus svarbius bausmių skyrimo pagrindus.

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1 717,16 Eur už E. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 31-32). Nukentėjusysis E. S. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 27) 500 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią šiuo metu kaltinamasis J. T. yra atlyginęs, ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka. Kadangi žalą nusikalstamais veiksmais padarė J. T. todėl ją ir privalo atlyginti. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkintinti visiškai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (paso Nr. 245539525 paėmimas, panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi, BK 38 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje bei, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 3 punktą, paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Priteisti iš J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 1 717,16 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniolika Eur 16 ct) žalai atlyginti.

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (paso Nr. 245539525 paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus J. T. panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams.