Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Su 2017-12-23 prašymu pateiktam projektui nepritarė tuo metu buvęs VĮ „Kelių priežiūra“ Kauno padalinys, AB „Energijos skirstymo operatorius“ Kauno tinklų projektų valdymo skyrius ir UAB „Kauno vandenys“, todėl 2017-12-23 prašymas IS „Infostatyba“ 2018-01-17 buvo nepatenkintas.

Ginčijamas leidimas išduotas pagal projektuotojo UAB „Ugnius ir architektai“ (toliau – Projektuotojas) 2017 metais parengtą „Sandėliavimo pastatų (duomenys neskelbtini), Kauno rajone statybos projektas“ projektą Nr. UA TDP 2017-08-28-01 (toliau – Projektas). Ginčijamu leidimu suteikta teisė statyti naujus neypatingojo statinio kategorijos sandėliavimo paskirties pastatus (toliau – Pastatai) Statytojai nuosavybės teises priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas).

Sklypo gretimybėje yra nutiesti net keli magistralinio dujotiekio (toliau – MD) vamzdynai, tarp jų: (i) 1962 m. statybos MD vamzdynas (Vilnius-Kaunas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruota nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) registre Nr. (duomenys neskelbtini) (1 priedas); ir (ii) 1983 m. statybos MD vamzdynas (Vilnius-Kaliningradas) (2 priedas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruota NTR registre Nr. (duomenys neskelbtini).

Sklypas yra nutolęs mažesniu nei 200 m atstumu nuo aukščiau nurodytų MD vamzdynų, kaip potencialiai pavojingų įrenginių, ir todėl patenka į potencialiai pavojingą MD vietovės klasės teritoriją.

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (toliau – MD įrengimo ir plėtros taisyklės) (redakcija, galiojusi viso ginčijamo SLD išdavimo proceso metu) 9 punktą, MD yra priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams. Pagrindinės specifinio režimo teritorijos greta MD yra nurodytos Gamtinių dujų įstatymo (toliau – GDĮ) 13 straipsnio 4–5 dalyje bei MD įrengimo ir plėtros taisyklių 9 punkte. Viena iš tokių specifinio režimo teritorijų greta MD – šioje byloje aktualios MD vietovės klasių teritorijos, t. y. potencialiai pavojingos teritorijos, esančios 200 m atstumu nuo MD vamzdynų.

GDĮ 2 straipsnio 46 dalis bei MD įrengimo ir plėtros taisyklių 7.3 punktas nustato, kad MD vietovės klasė suprantama kaip saugos kriterijus, kuriuo apibūdinamas MD vamzdynas ir išilgai jo besitęsianti teritorija, esanti po 200 m į abi puses nuo vamzdyno ašies.

Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, pagal MD vietovės klasę, kaip saugos kriterijų, nustatomi ir MD vietovės klasės teritorijoje (t. y. 200 m atstumu nuo MD vamzdyno) taikomi užstatymo normatyvai – didžiausias leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius, taip pat mažiausi leistini atstumai nuo MD iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus.

Atsižvelgiant į tai, kad Sklypas patenka į MD vietovės klasės teritoriją, jame vykdoma ar planuojama vykdyti veikla turi atitikti šioje teritorijoje taikomų teisės aktų reikalavimus, kurie nustato, kad Bendrovės pritarimas privalomas projektuojant bei statant statinius MD vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 m atstumu nuo MD vamzdyno. Pareiga gauti Bendrovės rašytinį pritarimą Projektui nustatyta net keliuose teisės aktuose.

Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi viso ginčijamo SLD išdavimo proceso metu) 27 straipsnio 5 dalies 15 punktas nustatė, kad SLD gavimo tikslu reikia pateikti statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais. Šie atvejai detalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR „SLD“) (redakcija, galiojusi viso ginčijamo SLD išdavimo proceso metu) 6 priede, kurio 11 punktas numato, kad iki pateikiant prašymą išduoti SLD, privaloma gauti MD savininko ar naudotojo (t. y. Bendrovės) rašytinį pritarimą statinio projektui, jeigu jame suprojektuoti statiniai patenka į MD vietovės klasių teritorijas, esančias 200 m atstumu abipus MD vamzdyno ašies.

Sklypas ir Projekte suprojektuoti statiniai patenka į MD vietovės klasės teritoriją, todėl iki pateikiant prašymą išduoti SLD buvo privaloma gauti bei su šiuo prašymu Savivaldybei pateikti Bendrovės rašytinį pritarimą Projektui, be kurio prašymas išduoti SLD, kaip teisingai nurodyta Inspekcijos pareiškime, neturėjo būti apskritai priimamas.

MD įrengimo ir plėtros taisyklių 18.4 ir 19.9 punktai numatė ir šiuo metu numato draudimą visose MD vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 m atstumu nuo MD, projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius, prieš tai negavus Bendrovės, kaip MD savininko, pritarimo statinio projektui.

Pareiga gauti Bendrovės pritarimą (suderinimą) SLD išdavimo metu buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Specialiosios sąlygos) 25 punkto paskutinėje pastraipoje, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-07-16 įsakymu Nr. 1-213 patvirtintų Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių (toliau – MD apsaugos taisyklės) (2015-09-07 įsakymo Nr. 1-214 redakcija) 6 punkto normoje. Šios, iki 2020-01-01 galiojusios Specialiųjų sąlygų 25 punkto ir MD apsaugos taisyklių 6 punkto normos nustatė, kad rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 m ir mažesniu atstumu nuo MD trasos, priešprojektinius pasiūlymus ir projektinę dokumentaciją būtina suderinti su šį MD eksploatuojančia įmone (organizacija).

Tad aukščiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad ginčijamo SLD išdavimo tikslu buvo privalu gauti rašytinį Bendrovės pritarimą Projektui, be kurio prašymas išduoti SLD neturėjo būti net priimamas, o tuo labiau negalėjo būti tenkinamas išduodant ginčijamą SLD.

Išdavus ginčijamą SLD be Bendrovės pritarimo Projektui, buvo pažeistos MD įrengimo ir plėtros taisyklių 18.4 ir 19.9 punktų, MD apsaugos taisyklių 6 punkto bei Specialiųjų sąlygų 25 punkto paskutinės pastraipos normos, užtikrinančios specialių, su MD susijusių reikalavimą laikymąsi bei MD, gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugą. Tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą SLD, kaip išduotą pažeidžiant imperatyvias teisės normas, skirtas užtikrinti tiek statybos apskritai, tiek ir specialių, su MD susijusių reikalavimų laikymąsi bei MD, gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugą. Pažeidimas negali būti pripažintas formaliu, nes jis susijęs su MD, kaip potencialiai pavojingais įrenginiais, bei su potencialiai pavojingomis MD vietovės klasių teritorijomis. Dėl šio pažeidimo Bendrovė neturėjo galimybių nei patikrinti, nei užtikrinti specialių, su MD susijusių reikalavimų laikymosi. Dar daugiau, šie specialūs, su MD susiję reikalavimai taip pat buvo pažeisti.

Pastatų statyba MD vietovės klasių teritorijose yra ribojama MD, gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugos užtikrinimo tikslais (MD įrengimo ir plėtros taisyklių 9 ir 9.2 p.). Minėtais saugos tikslais MD vietovės klasių teritorijose yra taikomi GDĮ 2 straipsnio 46 dalyje nurodyti bei, vadovaujantis GDĮ 13 straipsnio 5 dalimi, MD įrengimo ir plėtros taisyklėse detalizuoti užstatymo normatyvai, įskaitant ir didžiausią leistiną pastatų skaičių.

Vadovaujantis GDĮ 13 straipsnio 5 dalimi, didžiausias leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius MD vietovės klasės teritorijoje ir vietovės klasės vienete priklauso nuo MD vamzdyno pavojingumo ir rizikos laipsnio, t. y. nuo MD vietovės klasės, kaip saugos kriterijaus. Šiuo aspektu MD įrengimo ir plėtros taisyklių 13 punkte numatyta, kad tiek MD vamzdynas, tiek ir teritorija, esanti po 200 m į abi puses nuo MD vamzdyno ir besitęsianti per visą jo ilgį bei dar 200 m nuo kraštinių vamzdyno taškų, yra skirstomi pagal vietovės klases, išskiriant keturias vietovės klases nuo žemiausios pirmos iki aukščiausios ketvirtos vietovės klasės. Užstatymo normatyvai atitinkamos MD vietovės klasės ir jos vienetų teritorijose detalizuoti MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 punkte ir 1 lentelėje.

Greta Sklypo esantys MD vamzdynai pastatyti 1962 m. ir 1983 m., todėl vadovaujantis MD įrengimo ir plėtros taisyklių 14 punktu, šie iki 2006-12-01 baigti statyti MD vamzdynai bei teritorija, esanti 200 m atstumu į abi puses nuo jų ir kraštinių jų taškų, priskiriami didžiausią pavojingumo ir rizikos laipsnį atspindinčiai pirmai vietovės klasei.

Vadovaujantis GDĮ 13 straipsnio 5 dalimi, MD, gretimos aplinkos ir žmonių saugos užtikrinimo tikslais MD pirmos vietovės klasės teritorijoje MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 punkte ir 1 lentelėje nustatyti griežčiausi užstatymo normatyvai, inter alia, didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius MD vietovės klasės vienete.

Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog MD pirmos vietovės klasės teritorijose, į kurias patenka Sklypas, saugos tikslais pastatų statyba yra ribota, o bet kuriame šių teritorijų 400 m pločio ir 1 600 m ilgio MD pirmos vietovės klasės vienete negali būti daugiau nei 10 pastatų, skirtų žmonėms būti.

Didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius MD pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka ginčo Sklypas, buvo pasiektas dar iki pirminio prašymo išduoti ginčijamą SLD padavimo dienos. Bedrovės pateikia Situacijos schemoje nurodytų 10 pastatų sąrašą ir pažymi, kad visi šie pastatai baigti statyti iki pirminio prašymo išduoti ginčijamą SLD išdavimo pateikimo dienos, todėl jokių naujų pastatų, tad ir Projekte suprojektuotų bei ginčijamu SLD leistų statyti Pastatų statyba Sklype buvo negalima dėl imperatyvų, užtikrinančių MD, gretimos aplinkos ir žmonių saugą, tad ir viešąjį interesą pažeidimo (GDĮ 2 str. 46 d., 13 str. 5 d., MD įrengimo ir plėtros taisyklių 9 ir 9.2 p., 17 p. ir 1 lentelė).

Tiek ginčijamo SLD išdavimo metu, tiek ir šiuo metu Bendrovės pritarimų (sutikimų, suderinimų) veiklai (veiksmams) MD vietovės klasių teritorijose išdavimą (atvejus, tvarką ir pagrindus) reglamentuoja MD įrengimo ir plėtros taisyklės, kurių 24 punktas nustato, jog Bendrovės pritarimai (inter alia, statinio projektams) neišduodami, jeigu nustatoma, kad numatoma vykdyti veikla (veiksmai) yra negalima. Numatoma veikla (veiksmai) yra negalima, jei sudarys sąlygas pažeisti ir (arba) pažeis, be kita ko, MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 punkte nurodytus atitinkamos vietovės klasės teritorijoje taikomus užstatymo normatyvus, tad ir didžiausią leistiną pastatų skaičių.

Esant pasiektam didžiausiam leistinam pastatų skaičiui MD vietovės klasės vienete, pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 24.1 punktą Bendrovė neturi teisės išduoti pritarimų veiklai (veiksmams) MD vietovės klasių teritorijose, tad ir pritarimo statinio projektui. Kol situacija vietovėje nėra pasikeitusi, t. y., kol pastatas Sklype viršija didžiausią leistiną pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių MD vietovės klasės vienete, Bendrovė pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 24.1 punktą neišduotų pritarimo Pastatų Sklype Projektui.

Apibendrinant Bendrovė nurodo, kad išduodant ginčijamą SLD, neturint privalomo Bendrovės pritarimo statinio Projektui, buvo padarytas esminis imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimas, ir tai sudaro pagrindą tenkinti Inspekcijos pareiškimą bei panaikinti ginčijamo SLD galiojimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ugnius ir architektai“ (toliau – ir Projektuotojas) su pareiškimu nesutinka ir prašo atmesti pareiškėjos pareiškimą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškimą nurodo ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. parengė Sandėliavimo pastatų (duomenys neskelbtini), Kauno rajone statybos projektą (toliau – Projektas). Rengdamas Projektą, be kita ko, vadovavosi 2007 m. spalio 25 d. Atsakovės sprendimu Nr. TS-198 patvirtintame žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) detaliajame plane (toliau – Detalusis planas) išdėstytais sprendiniais (toliau – DP Sprendiniai), be kita ko ir Detaliojo plano brėžinyje nurodyta statybine zona, kuri leido statybą tose Žemės sklypo ribose, kuriose suprojektavo statinių statybą. Taigi, Projektuotojas, rengdamas Projektą, vadovavosi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais.

Projektuotojas, rengdamas Projektą, veikė atidžiai ir rūpestingai – tikrino duomenis portaluose REGIA (regionų geoinformacinės aplinkos paslauga) ir Geoportal.lt. Projekto rengimo metu duomenų apie tai, kad Žemės sklypas patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, šiuose portaluose nebuvo. Projekto rengimo metu tarp ne kartą pateiktų Projektą tikrinusių institucijų nebuvo pateikta pastaba, kad nėra pateiktas magistralinio dujotiekio savininko ar valdytojo sutikimas. Be to, nei žemės nuosavybės dokumentuose, nei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše duomenų ar žymų apie magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonas taip pat nebuvo.

Tai reiškia, kad Projektuotojas neturėjo jokios objektyvios galimybės sužinoti tų duomenų, kurie nebuvo tinkamai išviešinti ir prieinami, o tuo pačiu tai reiškia, kad rengdamas Projektą, kuriam buvo išduotas ginčijamas Leidimas, nepažeidė Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimų, Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12, (toliau – Taisyklės) 18.4 papunktį bei 1 lentelės normatyvus.

Pareiškėjos teiginys, kad Projektas neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinių, nagrinėjamu atveju – Žemės sklypui galiojančių DP sprendinių, yra visiškai nepagrįstas. Tarp privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo sprendinių Detaliuoju planu buvo nustatyta užstatymo zona, kuri reiškia detaliai planuojamos teritorijos dalį, kurioje galima statinių antžeminė statyba. Vadinasi, Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėta statybinė zona reiškė, jog šios teritorijose ribose statytojas gali statyti, o projektuotojas gali projektuoti naujos statybos statinius, leistinus pagal Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei laikantis kitų užstatymo rodiklių (užstatymo tankio, užstatymo intensyvumo, pastatų aukštingumo ir kt.).

Kaip matyti iš Detaliojo plano pagrindinio brėžinio bei Projekto sklypo plano, Projekto sprendiniai atitinka DP sprendinius, t. y. statyba suprojektuota Detaliajame plane numatytos statybinės zonos ribose.

Pareiškėja nurodo, kad Projektas neatitinka Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, dėl to neva Projektas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Tačiau Pareiškėja netinkamai vertina ir taiko aktualias teisės normas.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 328 punktą detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir nurodytų taisyklių 327 punktą, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol nėra pakeisti ar panaikinti.

Taigi, Detalusis planas yra galiojantis ir privalomas tiek Projektuotojui, tiek kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant ir Projektą tikrinusius subjektus.

Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnyje nustatyta, kad jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai.

Tai reiškia, kad rengiant Projektą, privalėjo būti vadovaujamasi galiojančiu Detaliuoju planu, net jei dalis jame numatytų sprendinių neatitinka Projekto rengimo metu galiojančio aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento (šiuo atveju – bendrojo plano).

Projekto rengėjas neturėjo pagrindo nesilaikyti DP sprendinių bei neegzistavo joks pagrindas neprojektuoti naujos statybos galiojančiame, nepakeistame ir nepanaikintame Detaliajame plane pažymėtos statybinės zonos ribose.

Ginčijamas leidimas išduotas pagal projektuotojo UAB „Ugnius ir architektai“ (toliau – Projektuotojas) 2017 metais parengtą „Sandėliavimo pastatų (duomenys neskelbtini), Kauno rajone statybos projektas“ projektą Nr. UA TDP 2017-08-28-01 (toliau – Projektas). Ginčijamu Leidimu UAB „Artstonė“ (toliau – Statytojas) suteikta teisė statyti naujus neypatingojo statinio kategorijos sandėliavimo paskirties pastatus (toliau – Pastatai) Statytojai nuosavybės teises priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas).

Nėra ginčo, kad Sklypo gretimybėje yra nutiesti magistralinio dujotiekio (toliau – MD) vamzdynai: 1) 1962 m. statybos MD vamzdynas (Vilnius-Kaunas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruota nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) registre Nr. (duomenys neskelbtini); ir 2) 1983 m. statybos MD vamzdynas (Vilnius-Kaliningradas) (2 priedas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruota NTR registre Nr. (duomenys neskelbtini), o Sklypas yra nutolęs mažesniu nei 200 m atstumu nuo aukščiau nurodytų MD vamzdynų.

Statybą leidžiančio dokumento (toliau – ir SLD) išdavimą ir jo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo 27 straipsnis ir jo nuostatas detalizuojantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) (redakcija, galiojusi Leidimo išdavimo metu).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad naujo neypatingo statinio statybai privalomas SLD yra leidimas statyti naują statinį. Būtent todėl Statytojas ir kreipėsi į Administraciją su 2017-12-23, 2019-02-06 ir 2019-02-14 prašymais išduoti SLD pagal Projektą.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis numato kokie dokumentai turi būti pateikiami statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tarp jų: šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas statinio projektas (2 p.) ir statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais (15 p.).

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statinio projektas rengiamas naujo neypatingojo statinio statybai, o 3 dalyje numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų, teritorijų planavimo dokumentais ir galiojančiais teisės aktais.

STR 1.05.01:2017 11 punkte įtvirtinta, kad norint gauti leidimą statyti naują statinį savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui.

STR 1.05.01:2017 6 priedo 11 punkte įtvirtinta, kad iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą privaloma gauti magistralinio dujotiekio savininko, o, esant atitinkamam jo įgaliojimui, - magistralinio dujotiekio valdytojo ar naudotojo - rašytinius pritarimus statinio projektui jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Pareiga gauti magistralinį dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančios įmonės (organizacijos) pritarimą (suderinimą) Leidimo išdavimo metu buvo numatyta ir tuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25 punkte, kurio paskutinėje pastraipoje buvo numatyta, kad rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus ir projektinę dokumentaciją būtina suderinti su šį magistralinį dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančia įmone (organizacija).

Projekto derinimas taip pat buvo privalomas ir pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-01-28 įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (toliau – MD įrengimo ir plėtros taisyklės) 18.4 punktą, kuris numato, kad negavus magistralinio dujotiekio savininko rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai visose vietovės klasėse (t. y. bet kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo MDV) yra draudžiama projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius. Atitinkamai pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 19.9 punktą, taisyklių 18 punkte nurodytai veiklai (veiksmams) minėtame punkte nurodytais atvejais yra privaloma gauti magistralinio dujotiekio savininko pritarimą statinio projektui – iki kreipimosi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-07-16 įsakymu Nr. 1-213 patvirtintų Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių (toliau – MD apsaugos taisyklės) 6 punkte (redakcija, galiojusi Leidimo išdavimo metu) buvo numatyta, kad rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo dujotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su šį dujotiekį eksploatuojančia įmone.

Apie tai, kad būtina gauti magistralinio dujotiekio savininko pritarimą statybos projektui magistralinio dujotiekio vietovės teritorijoje yra nurodyta ne tik aukščiau nurodytuose teisės aktuose, bet ir galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Taigi, akivaizdu, kad aukščiau nurodyti teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai imperatyviai numato, jog ginčijamo Leidimo išdavimo tikslu Statytojui ar Projektuotojui, jeigu atitinkami įgaliojimai Statytojo buvo suteikti jam, buvo privaloma gauti rašytinį magistralinius dujotiekius eksploatuojančios organizacijos, šiuo atveju Bendrovės, pritarimą Projektui, tačiau tai nebuvo padaryta ir toks pritarimas nebuvo pateiktas Administracijai kartu su prašymu išduoti SLD.

Pagrindas Inspekcijai kreiptis į teismą dėl Leidimo galiojimo panaikinimo yra Inspekcijos 2023-06-08 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-20-230608-00064 (toliau – SLD patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad Leidimas išduotas neteisėtai dėl to, kad: 1) statytoja pateikė ne visus su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikti privalomus dokumentus, t. y. nepateiktas „Magistralinio dujotiekio savininko, o, esant atitinkamam jo įgaliojimui, – magistralinio dujotiekio valdytojo ar naudotojo privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui“ (SLD patikrinimo akto 1.5. papunktis); 2) projekto sprendiniai pažeidžia teisės aktų nuostatas, t. y. „Pažeisti teisės aktai: MD įrengimo ir plėtros taisyklių 1 lentelės normatyvai, SĮ 16 str. 5 d. 3 p.“ (SLD patikrinimo akto 3.3. papunktis).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas.

Pagal STR 1.05.01:2017 IV skyriaus nuostatas, užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo, be kitų dalykų patikrina ar pateikti visi privalomi dokumentai; jei jų trūksta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas (13.2 p.). Pažymėtina, kad savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą tik tuo atveju, jei įvykdyti Reglamento 13.1–13.8 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir nenustatyta 13.9 papunktyje nurodytų požymių (STR 1.05.01:2017 14 p.).

Taigi, teismas konstatuoja, kad Statytojo 2017-12-23, 2019-02-06 ir 2019-02-14 prašymai išduoti SLD pagal pateiktą Projektą iš viso neturėjo ir negalėjo būti priimti bei nagrinėjami, nes su šiais prašymais nebuvo pateikti visi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti privalomi pateikti dokumentai, kadangi nebuvo pateiktas privalomas MD savininko pritarimas Projektui. Tai reiškia, kad Administracija, vien priimdama nagrinėti visus prašymus, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį ir STR 1.05.01:2017 13.2 bei 14 punktus.

Kita vertus, priėmusi nagrinėti prašymą išduoti SLD, Administracija, pagal STR 1.05.01:2017 Priedo Nr. 5 reikalavimus, privalo, be kita ko, patikrinti: 1) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus (1.3. p.); 2) ar statinio projektui pritarė visi iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (1.4. p.); 3) ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai (1.7. p.); 4) ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (1.8. p.).

Šiuo atveju šalys neginčija pateiktoje Situacijos schemoje ir Bendrovės atsiliepime nurodytų duomenų, kad pagal Projektą numatyta statyti naujus neypatingojo statinio kategorijos sandėliavimo paskirties pastatus Sklype, kuris nutolęs mažesniu nei 200 m atstumu nuo aukščiau nurodytų magistralinio dujotiekio vamzdynų (toliau – ir MDV) Vilnius-Kaunas ir Vilnius-Kaliningradas, o didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius šiame MDV vietovės klasės vienete - 1 vietovės klasės teritorijoje, t. y. 10 - jau yra pasiektas dar prieš pateikiant pirmąjį 2017-12-23 prašymą išduoti SLD.

MD įrengimo ir plėtros taisyklių 9.2 punktas numato, kad magistralinis dujotiekis priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams; Magistralinių dujotiekių bei gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugą užtikrina vietovės klasių teritorijos ir jose taikomi užstatymo normatyvai, nustatyti šio skyriaus antrajame skirsnyje.

Gamtinių dujų įstatymo (toliau – ir GDĮ) 2 straipsnio 46 dalyje (redakcija Leidimo išdavimo metu) įtvirtinta, kad magistralinio dujotiekio vietovės klasė (toliau – vietovės klasė) – saugos kriterijus, kuriuo apibūdinamas magistralinio dujotiekio vamzdynas ir išilgai šio vamzdyno besitęsianti teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies, ir pagal kurį nustatomi šioje teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai (didžiausias leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius, mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus).

GDĮ 13 straipsnio 4 dalis (redakcija Leidimo išdavimo metu) numatė, kad didžiausią leistiną pastatų ir jų aukštų skaičių vietovės klasės teritorijoje ir vietovės klasės vienete, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio vamzdyno pavojingumo ir rizikos laipsnį, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

MD įrengimo ir plėtros taisyklių 13 punkte numatyta, kad tiek MD vamzdynas, tiek teritorija, esanti po 200 m į abi puses nuo MD vamzdyno ir besitęsianti per visą jo ilgį bei dar 200 m nuo kraštinių vamzdyno taškų, yra skirstomi pagal vietovės klases, išskiriant keturias vietovės klases nuo žemiausios pirmos iki aukščiausios ketvirtos vietovės klasės.

MD įrengimo ir plėtros taisyklių 14 punktas numato, kad teritorijos vietovės klasė yra tapati šioje teritorijoje nutiesto MDV vietovės klasei, kuri nustatoma pagal MDV projektą; MDV, kuris baigtas statyti iki 2006 m. gruodžio 1 d., bei teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo šio MDV, priskiriami 1 vietovės klasei.

Kaip minėta, greta Sklypo esantys MD vamzdynai pastatyti 1962 m. ir 1983 m., todėl vadovaujantis MD įrengimo ir plėtros taisyklių 14 punktu, šie MD vamzdynai, kaip baigti statyti iki 2006-12-01, bei teritorija, esanti 200 m atstumu į abi puses nuo jų ir kraštinių jų taškų, priskiriami pirmai vietovės klasei.

MD įrengimo ir plėtros taisyklių 16.1 punktas numato, kad nuo teritorijos, esančios po 200 metrų į abi puses nuo MDV ašies, vietovės klasės priklauso šioje teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai, t. y. didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius bet kuriame atitinkamos vietovės klasės vienete.

MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 punkto 1 lentelėje nustatyti užstatymo normatyvai numato, kad pirmame MD vietovės klasės vienete didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius – 10.

Byloje nėra ginčo, kad Bendrovės atsiliepime nurodyti 10 pastatų, kurie pagal Situacijos schemą patenka į MDV 1 vietovės klasės vienetą, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra gyvenamieji namai (5 vnt.) arba sodo pastatai (5 vnt.), t. y. skirti žmonėms būti.

Taigi, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, esant pasiektam didžiausiam leistinam pastatų skaičiui MD vietovės klasės vienete, Projekte numatyta sandėliavimo paskirties neypatingo statinio statyba yra negalima, nes tai pažeistų nurodytas imperatyvias GDĮ ir MD įrengimo ir plėtros taisyklių normas, imperatyviai ribojančias pastatų skaičių MD vietovės klasės vienete. Todėl teismas konstatuoja, kad Administracijai išdavus ginčijamą Leidimą be Bendrovės pritarimo Projektui buvo pažeistos ne tik imperatyvios MD įrengimo ir plėtros taisyklių 18.4 ir 19.9 punktų, MD apsaugos taisyklių 6 punkto normos, reikalaujančios gauti magistralinio dujotiekio savininko rašytinį pritarimą Projektui, bet ir imperatyvios GDĮ ir MD įrengimo ir plėtros taisyklių normos, ribojančios didžiausią leistiną pastatų skaičių MD vietovės klasės vienete. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo MD savininko rašytinį pritarimo buvimo ar nebuvimo, patys Projekto sprendiniai prieštarauja nurodytų teisės aktų reikalavimams, apskritai draudžiantiems naujų statinių statybą MDV vietovės klasės vienete, todėl teismas konstatuoja, kad išduodama Leidimą Administracija pažeidė STR 1.05.01:2017 Priedo Nr. 5 reikalavimą patikrinti ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus (1.3. p.) ir išdavė SLD statybai, kuri draudžiama šioje konkrečioje situacijoje.

Pažymėtina, kad Sklypo detaliajame plane (brėžinyje) yra nurodyta ne tik užstatymo zona, bet yra ir 10 pastabų, iš kurių 10 pastaba aiškiai ir imperatyviai reikalauja: „Projektuojamų pastatų, įrenginių ar kitų objektų, numatomų statyti šiame sklype, techninius sprendinius būtina suderinti su MD eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija, nes planuojamas sklypas yra arčiau nei 350 m atstumu nuo MD“. Todėl kompleksiškai vertinant vien detaliojo plano sprendinius akivaizdu, kad statinių projektavimą numatytoje užstatymo zonoje privaloma derinti su MD eksploatuojančia organizacija, o ne spręsti dėl galimybės statyti statinius Projektuotojui savo nuožiūra, vien tik vadovaujantis užstatymo zona. Be to, kaip minėta, teisės aktai įpareigoja Projektuotoją vadovautis ne tik teritorijų planavimo dokumentais, bet ir teisės aktais, kurie šioje situacijoje taip pat įpareigoja gauti MD savininko pritarimą Projektui. Teisės aktai nenumato pareigos ar alternatyvios galimybės rengiant projektą vadovautis Projektuotojo nurodomais portalais, kuriuose jis nerado reikalingos informacijos, todėl nei informacijos trūkumas tokiuose portaluose, nei žemės nuosavybės dokumentuose ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nepanaikina pareigos vadovautis teritorijų planavimo dokumentais ir teisės aktais.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Projektuotojui vykdant Sklypo detaliojo plano brėžinyje nurodytą 10 pastabą ir paprašius MD eksploatuojančios organizacijos suderinti techninius Projekto sprendinius Projektuotojas būtų gavęs motyvuotą atsakymą ir sužinojęs visą informaciją, kurios pasigedo nurodomuose portaluose, žemės nuosavybės dokumentuose ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše.

Statytojas byloje taip pat neginčija, jog Leidimas išduotas nesilaikant teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų reikalavimų pateikti Administracijai privalomą MD savininko rašytinį pritarimą Projektui ir reikalavimo nepažeisti MD vietovės klasės vienete didžiausio leistino pastatų skaičiaus, tik prašo nenaikinti Leidimo apsaugant jo teisėtus lūkesčius statyti statinius bei įgyti nuosavybės teisę į juos bei vadovaujantis ir apeliuojant į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, kadangi dėl susiklosčiusios situacijos nėra Statytojo kaltės.

Antra, įstatymas imperatyviai numato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 p.) ar/ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 3 p.). Todėl neteisėto Leidimo, kuris negalėjo būti išduotas ir pagal kurį negalima statyti statinių konkrečioje vietoje, panaikinimas, negali būti laikomas proporcingumo principo ar teisėtų lūkesčių pažeidimu. Priešingai, palikus galioti neteisėtą ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį Leidimą, kuris suteikia teisę statyti statinius vietovėje, kurioje yra atitinkami, pavojui mažinti skirti, saugumo reikalavimai, kurie užtikrinami ribojant pastatų skaičių, būtų pažeistas proporcingumo principas valdant rizikas ir galimus pavojus MD vietovės klasės vienete.