Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ū. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo nuomone, skundžiamo Sprendimo, kuriuo taikoma sankcija, priėmimas, vadovaujantis prielaidomis, netiesioginiais įrodymais ir pažeidžiant procedūrines taisykles yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl dalyje, kuria paskirta paramos sumažinimo sankcija, turi būti panaikintas

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NMA 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo „Dėl suteikiamos paramos ir sankcijos“ dalyje, kuria pritaikyta paramos sumažinimo sankcija teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 13 d. pateikė paraišką Nr. Nr. 19JU-KK-22-1-04111-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. 2022 m. lapkričio 22 d. išsiųstas sprendimas (reg. Nr. BRK-16360) „Dėl paramos skyrimo“ ir jis tapo paramos gavėju.

Pareiškėjui 2023 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu paprašyta pateikti grybienos įsigijimo dokumentus.

NMA, atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktas nuotraukas (nuotraukose nematyti, kad būtų auginami grybai, matomi tik 2 rąsteliai), bei į tai, kad nepateiktas grybienos įsigijimą patvirtantis dokumentas ir grybų realizavimo dokumentas, nustatė, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo grybus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2019 metų, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 „Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Sankcijų taikymo metodika). Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TI taisyklės).

TI taisyklių 4.6. papunktyje nustatyta, kad mažiausias valdos naudmenų plotas, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,1 ha laukai ir už kurį gali būti mokamos tiesioginės išmokos už plotą, yra 1 ha. Išmokos mokamos už laukus, kurie įbraižyti elektroniniu būdu taisyklių nustatyta tvarka. Visi pareiškėjo deklaruojami plotai, kurie yra 0,1 ha arba didesni ir kuriuose auginami žemės ūkio augalai, atsižvelgiant į nurodytas augalų rūšis, turi būti deklaruojami kaip atskiri plotai.

Administravimo taisyklių 10 punktas nustato, kad Agentūra atsakinga už Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytų išlaidų valdymą ir kontrolę. Tų pačių taisyklių 11.13 papunktyje nurodyta, kad NMA priima sprendimą dėl išmokėtų paramos lėšų ar jų dalies susigrąžinimo iš paramos gavėjo, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus teisės aktuose nustatytus veiksmus susigrąžinti šias lėšas, tvarko grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą, kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis EK teikia informaciją apie susigrąžintas ir grąžintinas paramos lėšas, kaip tai numatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnyje.

Pagal Administravimo taisyklių 188 punktą, netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas).

Pažeidimų tyrimas vykdomas vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Administravimo taisyklių 242 punktas). Administravimo taisyklių 243 punkte yra išvardinti atvejai, kada Agentūra gali nustatyti pažeidimą, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, t. y. nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (243.2 papunktis), nustojo vykdyti projektą, pažeisdamas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Mokėjimo agentūros (243.4 papunktis), nepateikia mokėjimo prašymų, projekto ataskaitų ir (arba) kitų dokumentų paramos sutartyje, Priemonių įgyvendinimo taisyklėse ir (arba) paramos paraiškoje nustatyta tvarka (243.5 papunktis). Mokėjimo agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių Taisyklių VIII skyriuje trečiajame skirsnyje nustatytas sankcijas (Administravimo taisyklių 244 punktas).

Nagrinėjamu atveju Sprendimu pareiškėjui nesuteikta 4 800 Eur paramos, nes, įgyvendinant verslo planą, nepasiektas Įgyvendinimo taisyklių 30.1.5 papunktyje nurodytas atrankos kriterijus: „įgyvendinus verslo planą, ūkio ekonominis dydis, išreikštas VED, sudarys ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus (apvalinama iki sveikojo skaičiaus) nuo 30 001 Eur ir daugiau“.

Taisyklių 26 punktas numato, kad iki einamųjų metu rugpjūčio 1 d. pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį. Pareiškėjui iki minėtos datos neišlaikius pasėlio, turi būti randama pasėlio liekanų lauke, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis, arba mobiliąja programėle „NMA agro“ pateikiamos nuotraukos iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi auginamas pasėlis ir bendras lauko vaizdas. Jei patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanų), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanos) būtų priskiriamas prie tos pačios klasifikatoriaus augalų grupės ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties EASV reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimų.

Taisyklių 44.1 punktas numato, kad pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą, privalo daugiamečius sodinius išlaikyti (ir jie turi būti randami patikros vietoje metu) visus kalendorinius metus, kuriais yra teikiama paraiška. Jei daugiamečiai sodiniai iki kalendorinių metų pabaigos neišlaikomi, pareiškėjai privalo mobiliąja programėle „NMA agro“ pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi auginti daugiamečiai sodiniai ir bendras lauko vaizdas.

Vadovaujantis Aprašo 3.1 punktu, siekiant įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemones, produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis apskaičiuojamas už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. (rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų sausio 30 d. bei iki einamųjų metų balandžio 10 d. gali būti patikslinta Aprašo 22.2 papunktyje nurodyta tvarka).

Aprašo 11 punktas nustato, kad duomenys apie produkcijos rūšies vienetus imami iš ŽŪDC valdomų registrų ir informacinių sistemų ir NMA Plotinių priemonių 2014-2020 m. administravimo informacinės sistemos.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad NMA nepagrįstai nurodė ŽŪDC atlikti jo VED perskaičiavimą, vadovaudamasi duomenimis, surinktais po Taisyklėse nustatyto pasėlių patikros laikotarpio. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, pareiškėjas nesilaikė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų. Byloje nėra įrodymų, kad NMA jis būtų pateikęs pirkimo kvitus, grybų pardavimo faktą parvirtinančius dokumentus, veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentus, o pateiktose nuotraukose tikrai sunku įžvelgti bent kažkokią užuominą, kad būtų buvę auginami grybai. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, buvo supažindintas ir parašu patvirtino, kad sutinka su įsipareigojimais. Kadangi jis nesilaikė numatytų įsipareigojimų, teismo vertinimu, NMA visai pagrįstai, vadovaudamasi Aprašo 22.2 punktu, 2022 m. Paraiškos administravimo metu patikslino Aprašo 11.2 papunktyje nurodytoje duomenų bazėje esančius duomenis apie pareiškėjo valdas ir pateikė ŽŪDC valdų, kurių duomenys buvo patikslinti, sąrašą ir prašymą tokioms valdoms perskaičiuoti VED.

Teismas, įvertinęs byloje esantį 2022 m. gruodžio 3 d. sprendimą, atkreipia dėmesį, kad grybų deklaravimas nebuvo vertinamas, todėl negali sutikti ir su kitu pareiškėjo argumentu, teigiančiu, kad paraiškos vertinimas buvo baigtas nenustačius jokių su deklaruotais grybais susijusių klaidų, neatitikimų ar trūkumų. Kaip matyti, minėtame Sprendime atsakovė vertino tik 12,04 ha deklaruotą plotą už kurį pareiškėjas gavo paramą, todėl negalima teigti, kad jokių su deklaruotais grybais susijusių klaidų, neatitikimų ar trūkumų nebuvo, nes jie paprasčiausiai nebuvo vertinti, kas nepatvirtina fakto apie trūkumų buvimą ar nebuvimą.

Vertinant bylos duomenis matyti, kad pareiškėjui Sprendime dėl paramos gavimo buvo aiškiai priminti įsipareigojimai, kuriuos jis prisiėmė pasirašydamas Paraišką. Pareiškėjui Sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad kai kuriamas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar sodininkystės ūkis, pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas deklaruodamas grybus, visgi privalėjo įvykdyti šį įsipareigojimą ir kartu su Mokėjimo prašymu ir Ataskaita turėjo pateikti ir grybų pardavimą patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei su skundu, nei į NMA paklausimą nepateikė grybienos įsigijimą ir grybų pardavimą patvirtinančių dokumentų, nuotraukų, kur būtų matomi užauginti grybai. Nepateikė įrodymų, kad deklaruotame lauke (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą, t. y. augino grybus.

Nors pareiškėjas tvirtina, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant procedūrines taisykles, yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, kad Sprendimas visiškai atitinka administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus ir priimtas laikantis procedūrinių taisyklių. Sprendimas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kurio registracijos Nr. BRK-5196, jame nurodyti konkretūs teisės aktų punktai, kuriais vadovaujantis šis skundžiamas dokumentas priimtas, taip pat nurodyta asmens, priėmusio Sprendimą, vardas, pavardė, pareigos, data ir numeris bei teisinis ir faktinis pagrindimai, pateikta apskundimo tvarka. Sprendimas tą pačią dieną buvo paskelbtas NMA informaciniame portale, o pareiškėjui 2023 m. balandžio 13 d. išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-1723/2010 yra nurodęs, kad Agentūrai yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl sankcijų taikymo, t. y. Agentūra savo kompetencijos ribose turi teisę apsispręsti taikyti ar netaikyti sankcijas už atitinkamus teisės aktų pažeidimus, taip pat jei taikyti, tai kokia apimtimi. LVAT minėtame sprendime pažymėjo, kad Agentūra yra viešojo administravimo institucija, kurios veiklai pilna apimtimi taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Vertindamas pareiškėjui Sprendimu pritaikytų sankcijų už Projekte nurodytos veiklos netinkamą vykdymą proporcingumą, teismas vertina, kad minėtos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir proporcingos, atsižvelgiant į tai, kad nustatyti pažeidimai susiję su esminių įsipareigojimų pagal Paramos sutartį nevykdymu, aplaidžiu įsipareigojimų vykdymu, nerūpestingumu.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir į bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad NMA teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Sprendimas, kuriuo pareiškėjui pritaikytos sankcijos, paliekamas nepakeistas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismui atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl NMA Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo išvestinio reikalavimo įpareigoti NMA priimti naują sprendimą, todėl skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Ū. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.