- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-16
- Bylos Nr.
- 2-804/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Vytas Milius
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Agriveta“, akcinei bendrovei ,,Linas Agro“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrokoncernas“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. P. ieškinys dėl pajų pirkimo-pardavimo sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pajų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiu, pareikštas atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Agriveta“, akcinei bendrovei ,,Linas Agro“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrokoncernas“, paliktas nenagrinėtas (civilinės bylos Nr. 2-421-227/2008).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pajų pirkimo-pardavimo sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pajų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiu, kuriame atsakovais nurodė UAB ,,Agriveta“, AB ,,Linas Agro“, UAB ,,Agrokoncernas“.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė ginčijamų sutarčių, bei įrodymų, kad kreipėsi į atsakovus dėl jų pateikimo, o atsakovai atsisakė jas pateikti. Be to, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų dėl ginčijamų sutarčių įvykdymo, tai yra pajų apmokėjimo. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjas į bylą neįtraukė asmens, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos būsimas teismo sprendimas, tai yra pačios žemės ūkio bendrovės, dėl kurios pajaus vyksta ginčas.
Pareiškėjui nepašalinus ieškinio trūkumų, Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo šią teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti ieškinio trūkumus. Tokią poziciją motyvuoja tuo, kad:
1) civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas leidžia proceso dalyviams laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise pasirinkti ir nurodyti trauktinus į bylą asmenis. Apelianto manymu, būsimas teismo sprendimas neturės įtakos Pakruojo rajono Žvirblonių ŽŪB teisėms ir pareigoms. Be to, teismas, manydamas, jog teismo sprendimas gali įtakoti šio asmens teises ir interesus, turėjo priimti nutartį dėl jo įtraukimo į bylą (CPK 47 str. 1 d.);
2) apeliantas nėra ginčijamų sutarčių šalis, todėl teismo įpareigojimas pateikti šiuos dokumentus nepagrįstas. Be to, apeliantas, pasinaudodamas CPK 135 straipsnio antrosios dalies nuostatomis, prašė teismo išreikalauti šias sutartis iš atsakovo UAB ,,Agrokoncernas“;
3) apeliantas su ieškiniu pateikė visus turimus ir jo manymu bylai reikšmingus dokumentus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes. CPK 179 straipsnis suteikia teisę teismui, manant, kad pateiktų byloje įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Tačiau įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai yra nustatyti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 ir 135 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (procesinių dokumentų formos ir turinio prasme). Į tai būtina atsižvelgti sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Nesilaikius šių minimalių reikalavimų, teismas nustato terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Pagal CPK 115 straipsnio antrąją dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 3 d.).
Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. B. v. AB ,,Utenos krosnys” (bylos Nr. 3K-3-1121/2002).
Vienu iš ieškinio trūkumų šioje byloje pirmosios instancijos teismas laikė tą aplinkybę, kad pareiškėjas neįtraukė į bylą trečiojo asmens, kurio pajų perleidimo sutartys yra ginčijamos ieškiniu. Pagal CPK 47 straipsnio pirmąją dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje, arba jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Šios teisės normos turinys akivaizdžiai rodo, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra šalies procesinė pareiga, bet yra jos teisė, realizuojama motyvuotu suinteresuoto asmens prašymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens įtraukimo į procesą klausimą visais atvejais sprendžia teismas, dėl to priimdamas atitinkamą teismo nutartį (CPK 47, 290 str.), tai yra ne bylos šalis, o būtent teismas įtraukia arba atsisako įtraukti į bylą tam tikrą asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jeigu pagal pareikštų reikalavimų turinį matyti, kad ginčas gali įtakoti šio asmens teises ir pareigas. Visus klausimus, susijusius su trečiųjų asmenų įtraukimu dalyvauti byloje turi išspręsti teismas pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje (CPK 230 str. 1 d.). Tačiau tai negali būti priežastimi neduoti eigos bylai.
Ieškinio turiniui keliamus reikalavimus įtvirtinančio CPK 135 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių pareiškėjas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Taigi pareiškėjo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti (CPK 198, 199 str.). Kaip matyti iš atskirojo skundo motyvų, pareiškėjas nurodė negalintis gauti ginčijamų sutarčių, nes nėra šių sutarčių šalis. Be to, ieškinio pareiškime jis nurodė abejojantis galimybe gauti ginčijamas sutartis dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo ir kitų proceso principų.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto normas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuomet, kai ieškinys yra priimtas ir civilinė byla iškelta (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 1 d., 297 str.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovo R. P. ieškinys įstatymo nustatyta tvarka būtų priimtas, taigi ir iškelta civilinė byla (CPK 137 str. 1 d.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismui nustačius ieškinio trūkumų ir ieškovui per teismo nutartyje nurodytą terminą jų nepašalinus, teismas turėtų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, o ne palikti nenagrinėtą (CPK 115 str. 2 ir 3 d. ir 138 str.). Ieškinio trūkumai gali būti nustatyti ir priėmus ieškinį, tačiau tokiu atveju teismas turėtų ieškinį palikti nenagrinėtą, jeigu nurodyti trūkumai nėra pašalinami per nustatytą terminą (CPK 296 str. 1 d. 11 p. ir 2 d.).
Remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjo R. P. ieškinio pareiškimas paliktas nenagrinėtas, yra neteisėta, todėl naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo R. P. ieškinio dėl pajų pirkimo-pardavimo sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pajų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiu, pareikšto atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Agriveta“, akcinei bendrovei ,,Linas Agro“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrokoncernas“, priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.