- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- I3-188-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01161-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- N. A. S., (duomenys neskelbtini), O. E. P., J. P., N. P., T. A., B. B., L. M., V. S., E. R., A. Z., R. J., E. M., B. S. P., B. B. G., J. M., R. G., G. G., P. K., A. B., A. J., R. K., V. V., L. S., D. O. K., L. B., A. V., A. T., A. K., T. P., M. B., J. V., R. M., S. J. T., G. Č., S. Ž., I. Ž., O. Š., Z. E., E. L., E. E., E. K., D. R., J. J., A. G., V. B., L. L., M. L.-K., G. L., Ž. L., A. S., V. Ž., L. P., K. K., L. L. K., D. G., I. S. B., V. K., J. Ž., R. Ž., D. B., J. T., R. V., Kultūros paveldo departamentas, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, "Palangos butų ūkis", UAB "Domo projektas"
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini), O. E. P., J. P., N. P., T. A., B. B., L. M., V. S., E. R., A. Z., R. J., E. M., B. S. P., B. B. G., J. M., R. G., G. G., P. K., A. B., A. J., R. K., V. V., L. S., D. O. K., L. B., A. V., A. T., A. K., T. P., M. B., J. V., R. M., S. J. T., G. Č., S. Ž., I. Ž., O. Š., Z. E., E. L., E. E., E. K., D. R., J. J., A. G., V. B., L. L., M. L.-K., G. L., Ž. L., A. S., V. Ž., L. P., K. K., L. L. K., D. G., I. S. B., V. K., J. Ž., R. Ž., N. A. S., D. B., J. T., R. V.
- Advokatai
- Viktoras Gecas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Žano Kubecko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretiesiems suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), O. E. P., J. P., N. P., T. A., B. B., L. M., V. S., E. R., A. Z., R. J., E. M., B. S. P., (duomenys neskelbtini), B. B. G., J. M., R. G., G. G., P. K., A. B., A. J., R. K., V. V., L. S., D. O. K., L. B., A. V., A. T., J. P., A. K., T. P., M. B., J. V., R. M., S. J. T., G. Č., S. Ž., I. Ž., O. Š., Z. E., E. L., E. E., E. K., D. R., J. J., A. G., M. B., V. B., L. L., M. L.-K., G. L., Ž. L., E. K., A. S., V. Ž., L. P., A. G., K. K., L. L. K., D. G., I. S. B., V. K., J. Ž., R. Ž., N. A. S., D. B., J. T., R. V.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detalaus teritorijų planavimo dokumentui“ ir atsakovę įpareigoti iš naujo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 29 d. parengto plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo administracinę procedūrą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tretiesiems suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), O. E. P., J. P., N. P., T. A., B. B., L. M., V. S., E. R., A. Z., R. J., E. M., B. S. P., (duomenys neskelbtini), B. B. G., J. M., R. G., G. G., P. K., A. B., A. J., R. K., V. V., L. S., D. O. K., L. B., A. V., A. T., J. P., A. K., T. P., M. B., J. V., R. M., S. J. T., G. Č., S. Ž., I. Ž., O. Š., Z. E., E. L., E. E., E. K., D. R., J. J., A. G., M. B., V. B., L. L., M. L.-K., G. L., Ž. L., E. K., A. S., V. Ž., L. P., A. G., K. K., L. L. K., D. G., I. S. B., V. K., J. Ž., R. Ž., N. A. S., D. B., J. T., R. V., kurie nedalyvavo teismo posėdyje, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimais ir specialiame interneto tinklalapyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. skunde ir patikslintame skunde (1 t., b. l. 3-10, 132-149) nurodė, jog jis ir O. E. P. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Teigia, jog 1959 metais šiai namų valdai buvo paskirtas žemės sklypas, tačiau iki šiol nėra baigtos žemės sklypo privatizavimo, matavimo ir plano sudarymo procedūros. Teigia, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra tarp trijų daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), prie kurių nėra suformuoti žemės sklypai. Valstybinę žemę administruoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nurodo, jog daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas pareiškėjo naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Tam, kad galėtų pilnai disponuoti jam priklausančiu gyvenamuoju namu, 2011 m. liepos 29 d. buvo parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“. Pažymi, jog formuojamo žemės sklypo projekte yra numatytas mažesnis nei 3 metrų pločio laisvos valstybinės žemės tarpas tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarų pusės sienos. Nurodo, jog 2014 m. birželio 25 d. ir 2014 m. spalio 21 d. raštuose atsakovė nepagrįstai nurodė, kad nepakoreguota vakarinė formuojamo sklypo riba iki (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio ir pietinė riba pagal inventorinį planą ir Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą. Nurodo, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2013 m. liepos 11 d. raštu ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 28 d. pritarė tokiems žemės sklypo plano projekto sprendiniams, tačiau atsakovė ir daugiabučių namų gyventojai reikalauja, kad būtų numatytas 3 metrų atstumas, nors jokie teisės aktai tokio privalomojo detaliojo plano sprendinio nereglamentuoja. 2017 m. liepos 24 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su prašymu suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Be to, atsakovo 2017-08-08 sprendimo 2 punkte minimos aerodromo apsaugos zonos ir aerodromo apsaugos zonos 2011 m. nebuvo nustatytos, žemės sklypo planas buvo parengtas 2011-07-29. Pažymi, kad aerodromo apsaugos zonos reikalavimas nebuvo įrašytas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2011-06-29 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), todėl detaliojo plano organizatorius mano, kad toks administracijos direktorės reikalavimas yra perteklinis ir nepagrįstas. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos neturėtų būti suprantamos taip, kad žemės sklypo plane turėtų būti surašyti visi teisės aktai, kuriuose yra paminėtos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Jeigu aerodromo apsaugos zonos tikrai yra aktualios šio žemės sklypo plano atžvilgiu, tai šias sąlygas savivaldybės administracijos direktorė turės teisę nustatyti atskiru įsakymu, kuriuo bus nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir sklypo ribos. Nėra teisės akto, kuris nurodytų baigtinį sąrašą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kurios privalo būti įrašytos žemės sklypo detaliojo plano sprendiniuose. Savivaldybės administracijos direktorė konkrečiai nenurodė, kokius apribojimus konkrečiai yra būtina įrašyti į žemės sklypo plano sprendinius. Jeigu atitinkami aerodromo apsaugos zonos sprendiniai yra numatyti Palangos miesto bendrajame plane, tai tokiu atveju yra pakankamas aerodromo apsaugos zonų reglamentavimas, kuris yra privalomas visiems asmenims ir be tokių sprendinių įrašymo į konkretaus žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Be to, žemės sklypo plano parengimo metu 2011-07-29 nebuvo Palangos mieste nustatytos aerodromo apsaugos zonos, todėl šiame konkrečiame žemės sklypo plane nebuvo privaloma nurodyti faktinių aplinkybių, kurių atsakovas reikalauja savo 2017-08-08 sprendimo 2 punktu. Atsakovo 2017-08-08 sprendimo 3 punkte nurodyta vakarinę sklypo ribą formuoti su gatvės raudonosiomis linijomis. Toks reikalavimas yra neaiškus ir nesuprantamas, kadangi nėra nurodyta ką ir kaip reikia formuoti ar performuoti. Pažymėtina, kad žemės sklypo planas buvo parengtas 2011-07-29, todėl projekto rengėjui negali būti privalomas 2015-05-28 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, jeigu savivaldybės administracijos direktorė šioje dalyje įžvelgė, kokius nors žemės sklypo plano neatitikimus ir / ar netikslumus, tai šie trūkumai, kuriuos atsakovas privalėjo įvardinti konkrečiai ir aiškiai, gali būti pašalinami savivaldybės administracijos direktorei priimant įsakymą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, o taip pat atliekant esamo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovo 2017-08-08 sprendimo 4 punkte nurodytos pastabos dėl servitutų plotų pagrindimo bei viešpataujančio daikto savininko nurodymo yra nepagrįsti, kadangi servitutai žemės sklypo plano sprendiniuose yra nurodyti tinkamai, o savivaldybės administracijos direktorė nenurodė, koks konkrečiai servitutas yra nustatytas neteisingai. Pažymi ir tai, kad žemės servitutų nustatymas yra savivaldybės administracijos kompetencijos dalykas, todėl savivaldybės administracijos direktorė savo įsakymu dėl žemės sklypo ribų nustatymo turės galimybę pagrįsti ir nustatyti atitinkamus servitutus teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės servituto ploto pagrindimas nėra reglamentuotas jokiame teisės akte, todėl savivaldybės administracijos direktorės 4 punkte nurodytas žemės sklypo plano trūkumas yra nepagrįstas ir nenustatytas, todėl projekto rengėjui neprivalomas. Atsakovo 2017-08-08 sprendimo 5 punkte nurodyta pastaba dėl visuomenės informavimo, kadangi žemės sklypo plano projekto dokumentų byloje yra pateiktas originalus Palangos miesto laikraštis „Palangos tiltas“ 2014-04-25 Nr.31(1269), kurio 15-ame puslapyje yra viešas projekto rengėjo (duomenys neskelbtini) skelbimas apie parengtą žemės sklypo detalųjį planą. Atsakovo 2017-08-08 sprendimo 6 punkte nurodyta pastaba dėl informacijos nebuvimo apie pradedamo rengti žemės sklypo detaliojo plano paskelbimą savivaldybės interneto tinklalapyje yra taip pat nepagrįsta, kadangi nustatyta tvarka Palangos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje buvo paskelbtas savivaldybės administracijos direktorės 2011-06-29 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl visuomenė apie pradedamą rengti žemės sklypo detalių į planą buvo informuota tinkamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr.1124 patvirtintame apraše nėra nurodyta, kad žemės sklypo projekte privaloma pateikti informaciją apie pradedamo rengti detaliojo plano paskelbimą savivaldybės interneto tinklalapyje, todėl savivaldybės administracijos direktorės reikalavimas šioje dalyje taip pat yra perteklinis. Palangos miesto savivaldybės žinioje yra visi vieši skelbimai apie pradedamus rengti žemės sklypų detaliuosius planus, todėl administracijos direktorės 2011-06-29 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) viešas paskelbimas savivaldybės interneto tinklalapyje taip pat yra savivaldybės žinioje ir apie tai savivaldybės administracijos direktorei turi būti žinoma. Atsakovo 2017-08-08 sprendimo 7 punkte nurodyta pastaba dėl informacijos paskelbimo savivaldybės interneto tinklalapyje apie parengtą žemės sklypo detalųjį planą yra nepagrįsta, kadangi šiuo atveju nebuvo privaloma skelbti apie parengtą detalųjį planą, kadangi projektuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gretimybėse yra laisva valstybinė žemė, kurią administruoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau detaliojo plano organizatorius miesto laikraštyje „Palangos tiltas“ 2014-04-25 Nr. 31(1269) 15-ame puslapyje buvo paskelbtas viešas projekto rengėjo (duomenys neskelbtini) skelbimas apie parengtą žemės sklypo detalųjį planą. Šio skelbimo pasėkoje buvo gautas piliečių J. M. ir N. S. 2014-05-05 pasiūlymas dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini). Šis pasiūlymas žemės sklypo detaliojo plano organizatoriaus J. S. buvo atmestas 2014-05-20 rašytiniu atsakymu, kuris teismui nebuvo skundžiamas. Detaliojo plano organizatoriaus J. S. nuomone, detaliojo plano sprendinių viešojo svarstymo procedūros buvo atliktos tinkamai ir visuomenės informavimo taisyklės nebuvo pažeistos. Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas V. I. neturi kompetencijos atlikti veiksmus, kuriuos jis atliko priimdamas 2017-08-08 sprendimą, kadangi tokio turinio sprendimas yra priskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai. Pareiškėjo teigimu, dėl atsisakymo suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra suvaržyta jo teisė užbaigti tokio plano tvirtinimo procedūras, suformuotą žemės sklypą įregistruoti viešame registre bei laisvai disponuoti nuosava namų valda. Atsakovė tinkamai nepagrindžia savo atsisakymų derinti žemės sklypo planą, nes nenurodo, kokiems teisės aktams galimai prieštarauja jo pateiktas žemės sklypo planas. Skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Pareiškėjas J. S. ir jo atstovas advokatas Viktoras Gecas teismo posėdžio metu skundą ir patikslintą skundą palaikė. Teismo posėdžio metu rėmėsi skunde ir patikslintame skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (1 t., b. l. 19-23) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo leista rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Plano rengimo tikslas – naudojamo valstybinės žemės sklypo esamam statiniui ir jo priklausiniams eksploatuoti suformavimas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 8 ir 32 punktus, pareiškėjas yra rengiamo plano iniciatorius ir finansuotojas, bet ne organizatorius, todėl tik plano organizatorius gali tenkinti arba atmesti pateiktus gyventojų pasiūlymus. Teigia, jog gyventojų pasiūlymams buvo pritarta, o plano rengėjas buvo įpareigotas planą pataisyti, atsižvelgiant į gautus ir priimtus pasiūlymus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo teiginiai, kad iki 2011 m. nebuvo nustatytos oro uosto apsaugos zonos, neatitinka tikrovės. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) be daugiabučio namo savininkų sutikimo nebuvo leista važinėti per svetimą kiemą. Pažymi, jog važinėjant per svetimą kiemą, būtų keliama grėsmė to namo gyventojams. Norėdamas įsirengti papildomą įvažiavimą ir važinėti per daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kiemą, pareiškėjas turi gauti minėto namo savininkų sutikimą. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog esą nederinti projekto galėjo tik administracijos direktorius, bet ne vyr. architektas. Teigia, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 193 punktą, formuojamo sklypo ribos turi būti atitrauktos ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nes namus reikia prižiūrėti, renovuoti. Nurodo, jog visais atvejais pradėti rengti prilyginami detaliajam planui planai turi būti paviešinti savivaldybės interneto tinklalapio specialiojoje skiltyje, taip pat turi būti paviešintas plano rengėjas ir jo kontaktiniai duomenys. Pažymi, jog apie parengtą žemės sklypo planą nebuvo paskelbta nei vietos spaudoje, nei savivaldybės interneto tinklalapyje, taip pat nenurodyta, kas yra plano rengėjas ir kokie jo kontaktiniai duomenys.
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Korsakas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Pažymėjo, kad detaliojo plano tikslas – nustatyti servitutus, apsaugos zonas. Savivaldybė, tvirtindama planą, neįrašo servitutų ir apsaugos zonų. Savivaldybė siūlo pareiškėjui žemės sklypo šiaurinę ribą tikslinti. Aplink žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), visos teritorijos yra nelaisvos, jos yra užstatytos, bet Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos. Nors plano rengėjas yra specialistas, tačiau jei pareiškėjas neleis, tai ir plano rengėjas netaisys plano trūkumų. Pažymėjo, kad plano rengėjas turi kreiptis į savivaldybę ir prašyti paskelbti apie parengtą planą. Nagrinėjamu atveju plano rengėjas kreipėsi su įvairiais prašymais, savivaldybė žinojo apie rengiamą planą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. A. S. teismo posėdžio metu prašė skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime (1 t., b. l. 46-47) nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių: Palangos miesto istorinės dalies teritoriją. Pažymi, jog 2013 m. liepos 11 d. raštu Nr. (12.53.-kl)2kl-1542 minėto žemės sklypo projektui buvo pritarta. Prašo pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime (1 t., b. l. 50-51) nurodė, jog su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, skundą ir patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstus. Teritorijų planavimo organizatorius privalo tenkinti visuomenės (viešąjį) interesą, o ne atskirų suinteresuotų asmenų ar jų grupių poreikius. Palangos miesto savivaldybės administracija teisėtai ir pagrįstai atsisakė derinti pareiškėjo pateiktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 29 d. parengtą planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nurodydama, kad pateiktas teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime (2 t., b. l. 2-5) nurodė, jog su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą bei patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus. Teigia, jog jei pareiškėjo reikalavimai būtų patenkinti, nebūtų galimybės renovuoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų apsunkintas patekimas į bendrą kiemą, taip pat neturėtų galimybės privažiuoti specialiosios transporto priemonės. Palaiko atsakovės poziciją.
Tretieji suinteresuoti asmenys L. B., J. P., T. P., M. B., Ž. L., A. S., A. G., J. J., N. S., V. Ž., I. B., A. B., J. M., P. K., B. B. G., B. S. P., B. B. atsiliepimuose (2 t., b. l. 75, 76) nurodė, jog su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą bei patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad palaiko atsakovės poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, kuriuo atsisakyta derinti pareiškėjo pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir Planas), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 29 d. parengto plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo administracinę procedūrą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. S. ir O. E. P. yra gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo pradžios ir reikalavimų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“ buvo leista rengti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo tikslas – naudojamo valstybinės žemės sklypo esamam statiniui ir jo priklausiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformavimas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į J. S. ir O. E. P. prašymą.
Ginčijamu Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ planą atsisakyta suderinti. 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodytos septynios pastabos, dėl kurių planas negali būti derinamas.
Bylai aktualus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, kurio 21 straipsnio (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 straipsnio redakcija) 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Byloje nekyla ginčas dėl to, jog nagrinėjamu atveju pradėtas planavimas turėtų būti užbaigtas, vadovaujantis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, todėl byloje taikytina Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.
Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalis). Nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, valstybės saugumo ir gynybos poreikius (3 straipsnio 2 dalis).
Bylai taip pat aktualus Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau – ir Aprašas), kurio 8 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos (toliau – pareiškėjai). Šio Aprašo 34.1. punkte nustatyta, kad žemės sklypo planas derinamas su savivaldybės vyriausiuoju architektu arba jo įgaliotu valstybės tarnautoju.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino ginčijamą sprendimą, kitoje dalyje skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą ir perdavė bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartyje nurodė, kad ,,<…> Nagrinėjamos bylos dokumentai patvirtina, kad žemės sklypo planą, kurio rengimą inicijavo J. S. ir O. E. P., pagal Aprašo 34.1. punktą atsisakė suderinti savivaldybės vyriausiasis architektas. <...> Nagrinėjamoje byloje Aprašo 32 punkte nustatyta speciali norma kaip yra nagrinėjami suinteresuotos visuomenės pasiūlymai. Atsakovas laikėsi šios tvarkos ir išnagrinėjęs pasiūlymus pavedė plano rengėjui pataisyti jį pagal gautus pasiūlymus. Nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius buvo viena iš planą derinančių institucijų, kuri veikė pagal Aprašo 32 punktą. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad buvo pažeisti Nuostatų 8, 10 punktai ir panaikino ginčijamą sprendimą. Be to, nagrinėjamą bylą inicijavo ne suinteresuota visuomenė, o plano iniciatorius, kuris ginčo pagrindu nurodė kitas aplinkybes, dėl kurių teismas nepasisakė. Minėta, kad ginčijamu raštu planas nederintas dėl to, jog planas nebuvo pakoreguotas atsižvelgiant į šalia planuojamo sklypo esančių daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyventojų pateiktas raštiškas pretenzijas. Be to, ginčijamame rašte nurodytos pastabos dėl oro uosto apsaugos zonos, dėl gatvės raudonųjų linijų, dėl servitutų, dėl viešinimo procedūrų. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei dėl vieno ginčijamame rašte nurodytų ir pareiškėjo ginčytų klausimų, taigi teismas neišnagrinėjo teisme keliamo ginčo. Teismas nevertino, ar atsakovo ginčijamame rašte nurodytos priežastys, dėl kurių nederinamas teikiamas planas, yra teisėtos. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų, kad gretimų namų gyventojų pozicija nėra reikšminga plano rengimo metu, nes Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, pritarė rengiamam planui.“
Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (t. y. priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas; aktuali redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2017-03-31 iki 2017-11-01) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, nuostatomis), t. y. neaišku, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka pareiškėjo pateikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Skundžiamame sprendime nurodytos pastabos Nr. 1, Nr. 2 dėl oro uosto apsaugos zonos, Nr. 3 dėl gatvės raudonųjų linijų, Nr. 4 dėl servitutų, Nr. 5 dėl viešinimo procedūrų 2014 m. nesusietos su aktualiomis taikomomis teisės normomis, todėl negali būti laikomos teisėtomis. Taigi, pagrįstas pareiškėjo ir jo atstovo argumentas, kad skundžiamo sprendimo 5 pastabos (iš 7) neatitinka VAĮ įstatymo reikalavimų, nes nenurodytas teisės aktas, kuriame būtų reglamentuoti atsakovės nurodomi žemės sklypo plano trūkumai.
Skundžiamo sprendimo pastaboje Nr. 1 nurodyta, kad neatsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. spalio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas pastabas. Iš į bylą pateikto Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 30) ir 2014 m. spalio 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 41), kurie galėtų būti vertinti kaip skundžiamo sprendimo sudėtinė dalis, matyti, jog pastaruosiuose raštuose nurodytos pastabos, tačiau jos nesusietos su aktualiomis bylai taikomomis teisės normomis, todėl negali būti laikomos teisėtomis. Be to, 2014 m. birželio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 30) ir 2014 m. spalio 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 41), kuriais nederintas Žemės sklypo planas, pasirašė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė, o ne vyriausiasis architektas (ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas), kaip numatyta aptartame Aprašo 34.1. punkte.
Taip pat papildomai pažymėtina, kad skundžiamame sprendime nurodyta pastaba Nr. 2 dėl oro uosto apsaugos zonos nėra ir tinkamai motyvuota, nes nenurodyta, kokiu Palangos miesto bendruoju planu vadovaujamasi (nenurodyta bendrojo plano patvirtinimo data ir numeris), o nurodymas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų V skyriaus negali būti pripažįstamas tinkamu teisiniu pagrindimu, nes pastaba dėl žemės sklypo plano nederinimo turi būti pagrįsta konkrečia teisės akto norma.
Ginčijamo rašto 6 punkte nurodyta pastaba, kad pagal Aprašo 27 punktą, nepateikta informacija, jog apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui buvo paskelbta savivaldybės interneto tinklalapyje. Aprašo 27 punkte numatyta, kad informacija apie pradedamą rengti žemės sklypo planą skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje, tačiau įvertinus Žemės sklypo plano projekto dokumentų bylą, matyti, jog nėra informacijos, jog apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui buvo paskelbta savivaldybės interneto tinklalapyje, todėl atsakovės pastaba Nr. 6 yra pagrįsta ir teisėta. Tai, kad teisės aktų registre buvo paskelbtas savivaldybės administracijos direktorės 2011-06-29 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista rengti Žemės sklypo planą, negali būti laikoma tinkamu Aprašo 27 punkto įgyvendinimu, nes tai nėra tinkamas savivaldybės gyventojų informavimas apie pradedamą rengti žemės sklypo planą, nes turi būti viešinamas plano rengėjas, jo kontaktiniai duomenys, kuriais galima teikti pastabas ir pasiūlymus.
Ginčijamo rašto 7 punkte nurodyta pastaba, kad pagal Aprašo 28 punkto nuostatas, nepateikta informacija, kad apie parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui buvo paskelbta savivaldybės interneto tinklalapyje, tačiau teismas pažymi, kad ši pastaba nėra visiškai aiški, nes nenurodyta, kuriuos metus (ar 2011 m., ar 2014 m.) atsakovė turi omenyje. Teismas pažymi, kad Žemės sklypo plano projekto dokumentų byloje (l. 50) yra pateikta informacija apie tai, kad 2011-08-03 savivaldybės internetiniame tinklalapyje buvo paskelbta apie parengtą žemės sklypo planą, tačiau atsakovė to neįvertino. Iš pareiškėjo skundo ir atsiliepimo argumentų galima daryti prielaidą, jog atsakovės nuomone, nepateikta informacija, kad 2014 m. apie parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui buvo paskelbta savivaldybės interneto tinklalapyje. Aprašo 28 punkte numatyta, kad kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.1 punkte nurodytu atveju, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus ir (ar) naudotojus ir gretimų žemės sklypų savininkus ir (ar) naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Jeigu statinių savininkų ir (ar) naudotojų ir gretimų žemės sklypų savininkų ir (ar) naudotojų negalima surasti jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais arba tokių savininkų ir naudotojų daugiau negu 10, plano rengėjas gali informaciją apie parengtą žemės sklypo planą paskelbti vietos spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Pranešime turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį galima susipažinti su parengtu žemės sklypo planu ir pareikšti dėl jo pasiūlymus savivaldybės administracijai. Taigi, pagal Aprašo 28 punktą, kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.1 punkte nurodytu atveju, jeigu statinių savininkų ir (ar) naudotojų ir gretimų žemės sklypų savininkų ir (ar) naudotojų daugiau negu 10, plano rengėjas gali informaciją apie parengtą žemės sklypo planą paskelbti vietos spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje. Kaip matyti iš Žemės sklypo plano projekto dokumentų bylos (l. 46, 50) 2011 m. apie parengtą žemės sklypo planą paskelbta vietos spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje, todėl ir 2014 m. apie parengtą žemės sklypo planą turėjo būti paskelbta vietos spaudoje ir savivaldybės interneto tinklalapyje, kaip numatyta Aprašo 28 punkte. Žemės sklypo plano projekto dokumentų byloje yra pateiktas originalus Palangos miesto 2014-04-25 laikraštis „Palangos tiltas“ Nr.31(1269), kurio 15-ame puslapyje yra viešas projekto rengėjo (duomenys neskelbtini) skelbimas apie parengtą žemės sklypo detalųjį planą, tačiau minėtoje byloje nėra duomenų apie tai, kad 2014 m. būtų paskelbta apie parengtą žemės sklypo planą savivaldybės interneto puslapyje, todėl spręstina, kad atsakovės pastaba Nr. 7 iš esmės nurodyta pagrįstai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad šiuo atveju išvis nebuvo privaloma skelbti apie parengtą detalųjį planą ir gretimų namų gyventojų pozicija nėra reikšminga plano rengimo metu, nes projektuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gretimybėse yra laisva valstybinė žemės, kurią administruoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypo plano projekto dokumentų byloje (l. 53) yra VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-02-06 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ,,<...> daiktai ir daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus-žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruota“. Žemės sklypo plano projekto dokumentų byloje (l. 35-40) taip pat yra Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai apie pastatus – gyvenamuosius namus (statinius), esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių suformuoti nekilnojamojo turto vienetai (butai). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjo nuomonė, kad gretimybėse yra laisva valstybinė žemė ir gretimų namų gyventojų pozicija nėra reikšminga plano rengimo metu, yra nepagrįsta, nes žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), yra užimti pastatų – gyvenamųjų namų (statinių), iš kurių suformuoti nekilnojamojo turto vienetai (butai), kuriuos naudoja (gyvena) tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje. Pareiškėjui buvo privaloma skelbti apie parengtą detalųjį planą vadovaujantis Aprašo 28 punktu ir šių gyventojų pozicija yra reikšminga plano rengimo metu.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu (nelaisvu), jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Siekiant nustatyti, ar žemės sklypas yra užstatytas, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią, ar kitokią veiklą.
Atsižvelgiant į nustatytus skundžiamo sprendimo trūkumus, kurie vertinti kaip esminiai, ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Teismas pažymi, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).
Pabrėžtina, kad VAĮ reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).
Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Kadangi skundžiamas aktas (raštas) priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks aktas naikintinas.
Be to, institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014). Atsižvelgiant į tai, kad materialinės teisės normas taiko atsakovas, todėl tik jis, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, turi teisę nuspręsti, ar pateiktas derinti pareiškėjos žemės sklypo planas parengtas laikantis teisės aktų. Šiuo atveju pripažinus ginčijamą atsakovės sprendimą neteisėtu ir naikintinu, tenkintinas ir kitas pareiškėjo išvestinis reikalavimas – atsakovė įpareigotina iš naujo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 29 d. parengto plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo administracinę procedūrą.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas tenkinamas, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Į bylą pateiktas 2017-09-05 kvitas (I t., b. l. 11) patvirtina, jog buvo sumokėtas žyminis mokestis. Pareiškėjo naudai priteistinas iš atsakovės 30 Eur žyminis mokestis.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjo prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkinamas, nes iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Į bylą pateiktas tik pareiškėjo atstovo advokato 2020-04-22 prašymas dėl išlaidų už susipažinimą su pirmosios instancijos teismo 2018-05-09 sprendimu ir apeliacinio skundo parengimą (III t., b. l. 17-19). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS525-422/2009, AS8-83/2007, AS14-1/2007, AS11-53/2006, LVAT 2019-04-03 nutartis byloje Nr. eAS-241-502/2019) prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Jei toks prašymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui, šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą ir patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detalaus teritorijų planavimo dokumentui“ ir įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 29 d. parengto plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo administracinę procedūrą.
Priteisti pareiškėjui J. S. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 30,00 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjo J. S. atstovo advokato Viktoro Geco 2020 m. balandžio 22 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme, perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.