- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- AN2-191-606/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00393-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- I. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo I. G. (I. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. vasario 7 d. nutarimas, kuriuo I. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 208 straipsnio 1 dalį 200 Eur dydžio bauda, už tai, kad 2019 m. sausio 5 d. 17.10 val., (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną (duomenys neskelbtini) postą lengvuoju automobiliu „Toyota Proace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nepateikdamas muitinės kontrolei ir nedeklaruodamas, slėpdamas tarp asmeninių daiktų, kuprinėse, automobilio vaistinėlėse, daiktadėžėse, gabeno už 26,50 Eur 10 vienetų butelių po 0,25 litro, 40 procentų stiprumo alkoholinio gėrimo „Konjak“ su Rusijos Federacijos banderolėmis.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas I. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas I. G. mano, kad jo byla nebuvo ištirta visapusiškai, kruopščiai ir objektyviai, nebuvo paisoma nekaltumo prezumpcijos, teisėtumo ir protingumo principų, nebuvo išaiškintos tikslios pažeidimo padarymo aplinkybės, todėl jis pripažintas kaltu pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį nepagrįstai. Apelianto teigimu, nagrinėdamas bylą, teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, nes išimtinai pasitikėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų parodymais ir visiškai atmetė jo parodymus. Teismas privalėjo įvertinti įrodymus išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Priimdamas nutartį, teismas privalėjo įvertinti visus surinktus įrodymus ir pasisakyti, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, ir savo išvadas pagrįsti tik byloje esančių įrodymų visuma, taip pat privalėjo taikyti nekaltumo prezumpcijos principą. Teismas, „laikydamasis rungimosi principo (LR CPK 12 str.)“, turi aiškinti ne tik tas aplinkybes, kuriomis pagrindžiami šalių reikalavimai bei atsikirtimai, bet ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai išspręsti bylą „(LR CPK 185 str. 1 d.)“. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Pagal ANK, administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirais įrodymais. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliantas pažymi, kad „administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d nutartis administracinėje byloje Nr. ⁵⁷⁵-237/2011).“ Apeliantas taip pat nurodo, kad jo lengvasis automobilis „Toyota Proace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo perdarytas visiškai, jokių slaptaviečių kontrabandinėms prekėms gabenti įrengta nebuvo, visi buteliukai su alkoholiu buvo sudėti tarp daiktų, matomoje vietoje, ir tai sudaro pagrindą tikėti jo paaiškinimu, kad jis nedeklaravo alkoholio tam, kad atliktų mokslinį eksperimentą. Tačiau teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, nesiėmė visų jam prieinamų priemonių, kad nustatytų tiesą byloje tinkamais ir neginčytinais įrodymais, kurie pagrįstų jo nekaltumą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė R. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo I. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt eurų.
8. Pažymėtina, kad daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (b. l. 8), transporto priemonės ir asmens patikrinimo akte (b. l. 11) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog I. G. vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną (duomenys neskelbtini) postą automobiliu „Toyota Proace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno ir nepateikė muitinės kontrolei bei nedeklaravo už 26,50 Eur 10 vienetų butelių po 0,25 litro, 40 procentų stiprumo alkoholinio gėrimo „Konjak“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja (duomenys neskelbtini) vyresnioji inspektorė J. R. parodė, kad I. G. pateikė muitinės kontrolei ir deklaravo 1 buteliuką alkoholinio gėrimo, tačiau nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo dar 10 buteliukų alkoholinių gėrimų, jie buvo surasti automobilio patikros metu. Netikėti šiais byloje surinktais, teismo posėdyje patikrintais ir skundžiamoje nutartyje nuosekliai įvertintais ir išsamiai aptartais duomenimis, patvirtinančiais I. G. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 1 dalyje, nėra jokio pagrindo. Akcentuotina, kad fakto, jog vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną (duomenys neskelbtini) postą automobiliu gabeno minėtą alkoholį ir jo nepateikė muitinės kontrolei bei nedeklaravo – nei skunde apylinkės teismui, nei teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas I. G., tvirtindamas, kad taip elgėsi, siekdamas atlikti mokslinį eksperimentą. Tačiau skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai aptarė ir šią I. G., pateiktą versiją. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 20 straipsnyje dėl mokslinio eksperimento reglamentuota, kad „Asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos, pagal šį kodeksą neatsako, jeigu eksperimentuodamas rėmėsi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turėjo išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos įstatymų saugomiems interesams, taip pat jeigu toks mokslinis eksperimentas nedraudžiamas pagal Lietuvos Respublikos ar tarptautinius teisės aktus“, bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju I. G. jokių duomenų apie kokį nors atliekamą teisėtą mokslinį eksperimentą, nepateikė. Akcentuotina, kad tokią versiją pagrindžiančių duomenų I. G. nepateikė ir apygardos teismui, nors būtent tik dėl šios iškeltos versijos jis ir prašė jam administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
9. Pažymėtina, kad vien tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, dar nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai ir ištirti ne visi reikšmingi duomenys. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį ir apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad I. G. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
10. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo I. G. (I. G.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.