Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį bauda (bauda sumokėta 2017 m. birželio 2 d.); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 3 val. 22 min. Panevėžyje, Respublikos g. 28, esančiame kokteilių bare „Shotas“, prie vyrų tualeto durų, tyčia rankos kumščiu trenkė baro darbuotojai G. V. į kairį žandą, taip sukeldamas G. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. Š. 2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, parodė, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje įvyko jo ir nukentėjusiosios kivirčas, nes jis ėjo į moterų tualetą. Bare vienoje vietoje yra moterų ir vyrų tualetai, jeigu vienas iš jų užimtas, visada eidavo į kitą. Kai išėjo iš moterų tualeto, už durų laukė mergina, su kuria susiginčijo. Net nesuprato, kad ta mergina yra baro darbuotoja. Nukentėjusioji ant jo supyko, kad jis buvo moterų tualete, į kurį ėjo, nes vyrų tualetas buvo užimtas. Nukentėjusioji buvo labai susinervinusi, pradėjo ant jo bartis, tada jis norėjo nukentėjusiajai uždėti ant peties ranką, kad ji nusiramintų. Jis ranką tiesė ant nukentėjusiosios peties, tuo metu ji atsisuko, pamatė jo ištiestą ranką, susigūžė, gal pagalvojo, kad nori jai smogti, todėl išsigando, pranešė apsaugai, iškvietė policiją. Nukentėjusioji reagavo audringai, gal buvo pavargusi ar kažko vartojusi. Kai tiesė ranką, nuo nukentėjusiosios buvo atstumu per rankos ištiesimą. Neprisilietė prie nukentėjusiosios su ranka, kurią tiesė virš jos. Realiai nelabai palietė nukentėjusiąją, nes ji sureagavo, pasitraukė. Nelabai pamena, ar palietė nukentėjusiąją. Vaizdo įraše matosi, kaip viskas vyko. Žino, kad nukentėjusioji kitą dieną po įvykio dirbo, per draugus siūlė jai taikytis, bet ji buvo labai įsižeidusi. Iki įvykio buvo lankęsis tame bare, kuriame įvyko konfliktas, bet ankščiau konfliktų su nukentėjusiąja nėra buvę. Įvykio naktį į kokteilių barą „Shotas“ atėjo po vidurnakčio jau vartojęs alkoholio, bare išgėrė nedaug. Bare buvo kitų asmenų, bet nepažinojo nė vieno. Niekas nekreipė dėmesio, nesuprato, kas įvyko. Galėjo nuleidęs galvą išeiti ir nebūtų buvę konflikto.

Kaltinamasis M. Š. 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdyje parodė, kad įvykio naktį atsimena gerai. Kai atidarė tualeto duris, mergina rėkė „eik iš čia“, tada jis ištiesė ranką, pasakė „nusiramink“ ir nuėjo rankų plautis.

Nukentėjusioji G. V. 2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje parodė, kad datos, kada viskas vyko, tiksliai nepamena, bet laukė prie vyrų tualeto, nes turėjo patikrinti, ar viskas tvarkinga. Kaltinamasis išėjo iš vyrų tualeto, sustojo tarpduryje, žiūrėjo, šypsojosi, ji sakė „eik“, bet jis nieko neatsakė. Truputį pastūmėjo kaltinamąjį, kad eitų, nes skubėjo. Kai jį pastūmėjo išeiti, jis ėjo, o ji įžengė į tualetą. Kaltinamasis lyg bandė sprigtą duoti, bet ji nekreipė dėmesio. Nusisuko pažiūrėti, ar tvarkingas tualetas, buvo pasvirusi, kai atsisuko, M. Š. vėl bandė daryti sprigtą ir tada trenkė į veidą, pataikė į žando kaulus. Kaltinamasis trenkė iš rankos kauliuko, smūgis buvo nesmarkus. Ji atsisukdama judėjo ir kaltinamojo ranka tiesėsi, vienu metu viskas vyko. Su kuria ranka kaltinamasis sudavė, neatsimena. Susinervino, kaltinamajam nieko nesakė, nuėjo pas apsaugos darbuotoją, kuriam pasakė, kad jai trenkė, ir nuėjo dirbti. Gal apsaugos darbuotojai iškvietė policiją. Pareigūnams paaiškino visą situaciją. Kaltinamasis išmušė mašinos stiklą. Mano, kad kaltinamasis buvo nemažai išgėręs. Apie 6 val. ryto važiavo į policiją parašyti pareiškimo. Su kaltinamuoju ar kitais asmenimis neturėjo panašių įvykių. M. Š. matė pirmą kartą. Konfliktas įvyko tikrai ne dėl to, iš kurio tualeto išėjo kaltinamasis. Iš kaltinamojo elgesio, išvaizdos suprato, kad jis apsvaigęs. Spragsėjimas ranka buvo du kartus ir buvo du atskiri prisilietimai, bet su kuria rankos vieta ją palietė, neatsimena. Jai ant skruosto daugiau nei savaitę buvo gumbiukas, kuris atsirado, kai kaltinamasis trenkė su rankos kaulu. Į medikus nesikreipė, bet po savaitės lankėsi pas teismo medicinos ekspertus, kurie klausinėjo, apžiūrėjo tą vietą, kur buvo suduota. Palietus ar nusišypsojus kauliukas buvo skausmingas pusantros ar dvi savaites. Nežino, ar kas nors matė įvykį, gal baro lankytojai, bet jiems įvykis kažkokių nepatogumų nesukėlė. Dėl įvykio baro veikla nesutriko, nebuvo nutraukta. M. V. apie įvykį pasakė apsaugos darbuotojai. Pati tą naktį nebuvo apsvaigusi, nes negali darbo vietoje vartoti alkoholio. Apsaugos darbuotojai įvykio nematė.

Nukentėjusioji G. V. 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdyje parodė, kad laukė prie vyrų tualeto, jog patikrintų, ar viskas tvarkinga tualete, ir kaltinamasis iš jo išėjo. Skubėdama du kartus pasakė kaltinamajam „eik“, jį truputį palietė, kad eitų, gal tai jį ir išprovokavo. M. Š. vieną kartą lyg bandė suduoti, bet jos nepalietė, o po to antrą kartą jau sudavė. Buvo pasvirusi pažiūrėti tualeto ir norėjo į tą pačią poziciją grįžti, kai kaltinamasis tuo metu bandė kažką daryti (atrodė kaip sprigtas) ir sudavė jai krumpliu. Kaltinamasis trenkė krumpliu bandydamas daryti sprigtą ir pataikė į veidą. Negali būti, kad kaltinamojo ranka buvo tiesiog ištiesta. Nežino, ar kaltinamasis norėjo trenkti. Jeigu M. Š. nebūtų užsimojęs, nebūtų jai trenkta. Jeigu nebūtų grįžusi į pradinę padėtį, t. y. išsitiesusi, gal irgi nebūtų jai suduota, o gal tas smūgis būtų dar stipresnis. Negalėjo M. Š. matyti, kad ji yra susinervinusi, nebent jau po įvykio. Kaltinamasis jai nepasakė nė vieno žodžio, t. y. nieko nepasakė. Po kontakto juto fizinį skausmą. Iš pradžių niekam nesakė, tada apsaugos darbuotojai ir sesė pamatė, kad verkia, ir viskas prasidėjo. Prisimena, kad po savaitės kreipėsi į medikus, bet įvykis buvo prieš 10 mėn., todėl tiksliai nepasakys, galėjo ir suklysti nurodydama, kada lankėsi pas specialistus. Nėra tikra, ar įvykį galėjo matyti baro klientai.

Liudytojas R. B. (policijos pareigūnas) teismo posėdyje parodė, kad įvykis buvo seniai, todėl neprisimena visų įvykio aplinkybių. Prisimena, kad buvo gautas pranešimas iš pagalbos centro, jog reikalinga pagalba naktiniame bare „Shotas“, t. y. jog apsauga sulaikė asmenį, kuris sužalojo merginą. Apsauga buvo sulaikiusi M. Š., kuris pažeidė viešąją tvarką. Pasodino sulaikytąjį į tarnybinį automobilį ir pradėjo aiškintis aplinkybes. Į baro vidų nėjo, buvo susitarta, kad po naktinio klubo darbo pabaigos nukentėjusioji atvyks parašyti pareiškimo. Kai sulaikytasis pradėjo šūkauti, jį perspėjo, bet jis nekreipė dėmesio ir išspyrė šoninį automobilio stiklą, t. y. buvo sugadintas policijos inventorius. Teko sulaikytą asmenį sutramdyti, uždėti jam antrankius, tada kitas ekipažas išgabeno jį į sulaikymo patalpas. Negali atsakyti, kada tikslintas tarnybinis pranešimas. Kadangi buvo naktis, tai sužalojimų, kraujo ant nukentėjusiosios nepastebėjo.

Liudytoja M. V. teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiąja yra seserys. Įvykio naktį baro „Shotas“ tarnybinėse patalpose pamatė verkiančią G. V., kuri labai neaiškiai pasakė, kas buvo. Nukentėjusioji buvo sutrikusi, sakė, kad ją užgavo. Apsaugos darbuotojai jau buvo sulaikę kaltinamąjį. Nežino, kad apie įvykį pranešė apsaugos darbuotojams. Ji iškvietė policiją. Kol atvažiavo pareigūnai, apsaugos darbuotojai laikė kaltinamąjį prie durų. Atvažiavę pareigūnai užsirašė jų duomenis. Paties įvykio nematė. Nukentėjusiosios kairės pusės žandas buvo patinęs, veido spalva pakitusi, t. y. matėsi, kad kažkas nutiko. Klube jos labai dažnai prasilenkia viena su kita tiek tarnybinėse patalpose, tiek salėje, kur vaikšto visi žmonės. Negali pasakyti, kada viskas įvyko, nes kiekviena turi savo pareigas. Kartais matosi tik vieną minutę prasilenkdamos ir nesustoja kiekvieną kartą pažiūrėti, ar viskas gerai. Tą karta jai kažko reikėjo iš nukentėjusiosios, todėl ir priėjo prie jos. Tuo metu ji dirbo, dėjo taures į indaplovę. Tą naktį pasišnekėjo, kaip jaučiasi, ar atslūgo tas tinimas, pasiūlė nukentėjusiajai nebedirbti, jeigu ji jaučiasi prastai, bet nenorėjo prie jos lysti. Vėliau paklausus nukentėjusioji sakė, kad jaučia tarsi tempimą veido srityje, buvo išsigandusi, sutrikusi. Kitą dieną bendravo su nukentėjusiąja, bet pasimačiusios nebuvo. Pirmadienį nukentėjusioji ėjo pas specialistus, tinimas buvo atslūgęs. Kitą penktadienį, kai teko susitikti darbe, matėsi nežymus sužalojimas. Įvykis nesutrikdė kolektyvo ir klubo darbo. Nukentėjusioji dirba iki šiol. Pareigūnai pasakė, kad atvažiuotų nukentėjusioji po darbo, nes gauna daug iškvietimų. Neteko matyti vaizdo medžiagos. Su apsaugos darbuotoju bendravo tą patį vakarą, paklausė, ar jis matė tą įvykį, bet jis pasakė, kad nematė. Su kaltinamuoju neteko bendrauti. M. Š. yra mačiusi, bet problemų su juo nebuvo. Nepamena, prie ko pirmiausia priėjo apsaugos darbuotojas ir paklausė, ką daryti su sulaikytu vyru. Kai atvažiavo policija, išėjo į kiemą. Policijos pareigūnai bendravo su pačia nukentėjusiąja, buvo šalia, kai bendravo.

Iš alkoholio kiekio matuoklio nuotraukos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. 4 val. M. Š. nustatytas 1,48 prom. girtumas (1 t., b. l. 91).

2019 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. nuo 7.22 iki 7.28 val. policijos komisariate apžiūrėtas nukentėjusiosios G. V. veidas, kairiajame žande matyti paraudimas, daugiau sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 25–29).

2019 m. rugpjūčio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. V. apžiūros metu sužalojimo požymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu G. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 33).

2019 m. rugpjūčio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas CD laikmenos įrašas. Laikmenoje yra 1 failas pavadinimu „ch01_20190817032112i“. Vaizdo įrašas pateiktas mp4 formatu, vaizdo įrašo trukmė 1.34 min. Garsas neįrašomas. Atidarius vaizdo įrašą, pradžia yra 2019-08-17 03:21:12, pabaiga 2018-10-23 03:22:46. Matomos prieigos prie naktinio klubo tualetų. Yra 2 durys, kairiau durys su ženklu, žyminčiu vyrų tualetą, dešiniau – durys su ženklu, žyminčiu moterų tualetą. Matoma tamsių plaukų moteris, apsirengusi pilkos spalvos palaidine ir juodos spalvos sijonu, kuri ikiteisminio tyrimo duomenimis yra nukentėjusioji G. V. (toliau – moteris Nr. 1), ji stovi šalia vyrų tualeto durų. Aplink vaikšto įvairūs asmenys, kurie stovi prie veidrodžio, eina į rūkomąjį. Vaizdo įrašo 00.28 minutę matoma, kaip prasidaro vyrų tualeto durys, moteris Nr. 1 (G. V.) kažką sako ten esančiam asmeniui, tiesia ranką, pati įeina tualeto vidų. Vaizdo įrašo 00.36 minutę iš tualeto išeina vyriškis, užsidėjęs juodą kepurę su snapeliu, apsivilkęs juodos spalvos bliuzoną, džinsinius šortus, juodos spalvos sportinius batelius, išorės požymius atitinkantis įtariamąjį M. Š. (toliau – vyras Nr. 1), sugniaužęs kairės rankos kumštį, su moterimi Nr. 1 (G. V.) susistumdo. Vaizdo įrašo 00.40 minutę moteris Nr. 1 (G. V.) kažką sako vyrui Nr. 1 (M. Š.), vyras Nr. 1 (M. Š.) apsisuka ir atsisuka į vyrų tualeto prieigose stovinčią moterį Nr. 1 (G. V.), pakelia dešinės rankos kumštį ir tiesia jį prie vyrų tualete stovinčios moters Nr. 1 (G. V.), po to moteris Nr. 1 (G. V.) staiga išbėga iš tualeto. Vaizdo įrašo 00.43 minutę vyras Nr. 1 (M. Š.) prieina prie praustuvės, plaunasi rankas. Vaizdo įrašo 00.50 minutę prie vyro Nr. 1 (M. Š.) prieina du apsaugos darbuotojai, iš paskos eina moteris Nr. 1 (G. V.), ji parodo į vyrą Nr. 1 (M. Š.). Vaizdo įrašo 00.54 minutę vyrui Nr. 1 (M. Š.) apsaugos darbuotojai kažką pasako ir išsiveda (1 t., b. l. 73–75).

2019 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra naktinio kokteilių baro „Shotas“, esančio Respublikos g. 28, Panevėžyje, viduje. Atvykus prie minėto pastato, jo vakarinėje pusėje, ties pastato šiaurine dalimi, matyti durys nuo baro durų, viršuje matyti iškaba „Shotas“. Įėjus pro duris nulipama laiptais žemyn, kurie nuveda į dešinę. Nusileidus laiptais patenkama į baro šokių salę, iš karto kairėje pusėje yra striukių kabykla, tiesiai yra tualeto patalpa, kur ir yra įvykio vieta. Patalpoje, dešinėje, yra dvi kriauklės, toje pačioje pusėje ir dešiniau yra veidrodžiai, tiesiai – stiklinės durys nuo rūkomojo patalpos, kairėje – tualeto durys, kairėje moterų, dešiniau vyrų (1 t., b. l. 19–24).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui M. Š. kaltinant pagal BK 284 straipsnį tuo, kad jis 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 3 val. 22 min. viešoje vietoje, Panevėžyje, Respublikos g. 28, esančiame kokteilių bare „SHOTAS“, prie vyrų tualeto durų, aplinkinių akivaizdoje, be jokios svarios priežasties, įžūliu elgesiu, tyčia, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent rankos kumščiu trenkė kokteilių baro „Shotas“ darbuotojai G. V. į kairį žandą, taip sukeldamas G. V. fizinį skausmą. Prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsniu, teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą M. Š. veiksmus kvalifikuoti ne pagal BK 284 straipsnį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 42).

Kaltinamasis M. Š. nagrinėjamu atveju neneigia, kad kaltinime nurodytoje vietoje (prie vieno iš baro „Shotas“ tualetų) ir laiku (2019 m. rugpjūčio 17 d.) įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios G. V., tačiau neigia tyčia rankos kumščiu trenkęs G. V. į kairį žandą. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje, konstatuoja, kad kaltinamojo smurtas prieš nukentėjusiąją yra įrodytas, o kaltinamojo pateikta įvykių versija yra tik jo gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės.

Nors kaltinamasis ir jo gynėjas bando sumenkinti nukentėjusiosios parodymus, akcentuodami tam tikrus neatitikimus, nukentėjusiosios blaivumo nepatikrinimą, teismas juos vertina kaip patikimus, nuoseklius ir neprieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams, priešingai, kiti įrodymai patvirtina esmines nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji nuo pat pradžių nuosekliai tvirtina, kad jai buvo trenkta 1 kartą kumščiu į kairę veido pusę. Nukentėjusioji teisme taip pat detaliai papasakojo ir apie tai, kas vyko iki smūgio sudavimo, t. y. kad ji laukė prie vyrų tualeto, kol iš ten išeis jame buvęs asmuo, nes jai, kaip darbuotojai, reikėjo patikrinti, ar tualete viskas tvarkinga; kai kaltinamasis išėjęs iš tualeto sustojo tarpduryje, ji žodžiu ragino jį eiti ir kaltinamąjį palietė, kad jis eitų; išėjus kaltinamajam iš tualeto į jį įėjo ji ir pasviro pažiūrėti, ar tvarkingas tualetas, būtent tada, kai ji atsisuko, M. Š. trenkė jai į veidą. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis prieš tai, kol ji ragino jį išeiti iš tualeto, spragsėjo pirštais (atrodė kaip bandymas sprigtą duoti). Pagrindinis objektyvus įrodymas, patvirtinantis nukentėjusiosios parodymus, yra teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame užfiksuoti vaizdai aprašyti apžiūros protokole.

Vaizdo įraše matyti, kad kai atsidaro tualeto, kuriame buvo kaltinamasis, durys, nukentėjusioji kažką sako jame esančiam kaltinamajam, kurio nesimato, nes kamera tualeto vidaus nefilmuoja, po to nukentėjusioji tiesia ranką į tualeto vidų ir dar iš jo neišėjus kaltinamajam žengia žingsnį į tualeto vidų, tuo metu matosi rankos mostas prie nukentėjusiosios veido ir iš tualeto, į kurį jau yra įžengusi nukentėjusioji, išeina kaltinamasis, kuriam nukentėjusioji kažką pasako, po to nukentėjusioji nusisuka į tualeto pusę ir pasilenkia, o tuo metu jau nugara į nukentėjusiąją buvęs kaltinamasis atsisuka į ją ir sugniaužęs dešinės rankos kumštį tiesia jį link tualete esančios nukentėjusiosios, kuri matosi tik iš dalies (nukentėjusiosios veido nesimato), atitraukęs ranką kaltinamasis nueina prie kriauklės plautis rankų, o nukentėjusioji išeina iš tualeto ir po kelių sekundžių grįžta kartu su dviem apsaugos darbuotojais, kuriems parodo į kaltinamąjį, kurį apsaugos darbuotojai išsiveda. Visos įvykio detalės, pavyzdžiui, kad kaltinamasis link nukentėjusiosios tiesia būtent sugniaužtą kumštį, dar aiškiau matosi vaizdo įrašą peržiūrėjus lėtesniu tempu, negu įprastas.

Nukentėjusiosios parodymai ir vaizdo įrašas paneigia kaltinamojo tik teisme iškeltą versiją, kad jis tik norėjo nukentėjusiajai uždėti ant peties ranką, jog ji nusiramintų. Viena vertus, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš viso teigė įvykio aplinkybių nepamenantis ir nurodė, kad jeigu sužalojo kokteilių baro darbuotoją, jos atsiprašys (1 t., b. l. 101–103). Taigi vėlesnis tariamas įvykių atsiminimas kelia pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo teisme iškeltos versijos patikimumo. Teisme nuteistasis nuosekliai, bet klaidingai tvirtino, kad jis buvo moterų, o ne vyrų tualete (tai paneigia nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo medžiaga, kurioje matosi tualetą žymintis simbolis). Nors kaltinamasis teigia, kad būtent dėl to, jog jis buvo moterų tualete, tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, tai taip pat paneigė nukentėjusioji, nurodydama, kad viskas įvyko dėl to, kad ji skubėjo patikrinti tualetą, o kaltinamasis nenorėjo išeiti iš jo.

Kita vertus, link nukentėjusiosios kaltinamasis tiesė į kumštį sugniaužtą ranką (smūgiavo) ir tai visai nepanašu į siekį uždėti ranką nukentėjusiajai ant peties, kad ji nusiramintų. Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamasis pataikė iš to kumščio (krumplių) jai į veidą, nes nors dėl filmavimo ypatumų tai vaizdo įraše tiesiogiai neužfiksuota, tačiau matyti, kad smūgis buvo panašiame aukštyje kaip ir nukentėjusiosios veidas, o nukentėjusioji pakankamai arti durų, kad smūgis ją pasiektų. Kaip jau minėta, kaltinamasis prieš tai tualeto tarpduryje prasilenkęs su nukentėjusiąja buvo jau nugara į ją, bet staiga atsisuko į nukentėjusiąją ir sugniaužęs dešinės rankos kumštį smūgiavo į nukentėjusiąją, pataikydamas jai į veidą. Toks veiksmas nelaikytinas neatsargiu mostu. Smūgiuodamas kumščiu į nukentėjusiąją kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmo pobūdį, numatė, kad dėl jo smūgio nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Tai, kad nukentėjusioji panašiu kaip ir smūgis metu atsitiesė pasižiūrėjusi į tualetą, nepaneigia M. Š. veiksmų vertinimo kaip tyčinio smūgio sudavimo.

Nors nukentėjusioji teismo posėdyje nurodė, kad jai suduotas smūgis nebuvo stiprus, tačiau nuosekliai nuo pat pradžių tvirtina, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, nukentėjusiosios teigimu, jai ant skruosto daugiau nei savaitę buvo gumbiukas, todėl buvo skausminga palietus skruostą ar nusišypsojus. Praėjus kelioms valandoms po įvykio policijos komisariate buvo vizualiai apžiūrėta nukentėjusioji ir apžiūros protokole nurodyta, kad kairiajame žande matyti paraudimas. 2019 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad nors nukentėjusiosios apžiūros metu jos sužalojimo požymių nenustatyta (sužalojimo žymių nėra), tačiau čiuopiant skausminga kairio skruosto viršutiniame krašte, kairės akies apatinio voko srityje, šiose srityse minkštieji audiniai kiek patinę. Specialisto išvadoje padaryta išvada, kad tikėtina, jog užduotyje nurodyto įvykio metu G. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Tuo aspektu, kad ši išvada suformuluota kaip tikėtina, pažymėtina, jog tai įprasta formuluotė tokio pobūdžio specialistų išvadose, kai nukentėjusiajam konkretūs sužalojimai nenustatomi, o tik nustatoma, kad jis galėjo patirti fizinį skausmą. Tačiau tokia išvada savaime nereiškia, kad nėra galimybių įrodyti, jog nukentėjusysis dėl prieš jį atliktų veiksmų tikrai patyrė fizinį skausmą. Tai, kad praėjus kelioms valandoms po smūgio, ant nukentėjusiosios veido matėsi paraudimas, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. specialistė nustatė minkštųjų audinių patinimą, neleidžia teismui abejoti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kad dėl jai į veido sritį suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą. Tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, netiesiogiai patvirtina ir jos reakcija po suduoto smūgio – ji nedelsdama apie įvykį pasakė apsaugos darbuotojams, nurodydama jiems jai trenkusį asmenį, be to, liudytoja M. V. nukentėjusiąją po įvykio matė verkiančią.

Vien aplinkybė, kad nukentėjusioji praėjus daugiau nei 9 mėnesiams po įvykio teisme klaidingai nurodė, jog pas specialistą lankėsi praėjus savaitei nuo įvykio, neleidžia abejoti visų nukentėjusiosios parodymų, duotų dėl tos nakties įvykių, patikimumu, nes, kaip minėta, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji nurodė mačiusi kaltinamąjį pirmą kartą, anksčiau su juo konfliktų neturėjusi, todėl nėra priežasčių, dėl kurių galėtų siekti jį nepagrįstai apkaltinti. Nukentėjusiosios blaivumo nepatikrinimas iš karto po įvykio taip pat nekeičia jos parodymų vertinimo, nes tai neprivaloma procedūra, jos būsena niekam iš su ja bendravusių asmenų nesukėlė įtarimų, dėl kurių būtų pagrindas tikrinti jos blaivumą, be to, nukentėjusioji įvykio metu buvo savo darbo vietoje, o iš karto po darbo anksti ryte nuvyko į policijos komisariatą, kur buvo apžiūrėta, apklausta. Priešingai, liudytojo R. B. parodymai ir kiti bylos įrodymai patvirtina aplinkybę, kad sulaikomas kaltinamasis elgėsi agresyviai, be to, kaip pripažino pats kaltinamasis, jis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,48 prom. girtumas).

Dėl veikos kvalifikavimo atkreiptinas dėmesys, kad tiek vaizdo įrašas, tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojos M. V. parodymai patvirtina, kad nors smūgis buvo suduotas viešoje vietoje, kur buvo ir kitų asmenų – baro lankytojų, viešoji tvarka šiuo konkrečiu atveju nebuvo sutrikdyta, nes baras ir net pati nukentėjusioji tęsė savo darbą, arčiausiai įvykio vietos buvę baro lankytojai taip pat net nesureagavo į tai, kas įvyko.

Kadangi BK 140 straipsnio 1 dalyje pasekmės įtvirtintos alternatyviai (sukeltas fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar susargdinimas trumpam), sukelto fizinio skausmo nustatymas yra pakankamas tam, kad smurtavusiam asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė, nors jo smūgis ir nebuvo toks stiprus, kad atsirastų kraujosruvos ar kiti konkretūs sužalojimai. Taigi teismas, įvertinęs visus įrodymus, sprendžia, kad M. Š. veika kvalifikuotina pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorės pakeistą kaltinimą kaip fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 straipsnio 1 dalis), o ne kaip viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnis).

Taikyti M. Š. baudžiamąją atsakomybę ir skirti jam bausmę dėl jo sveikatos būklės nėra kliūčių, nes nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. sausio 24 d. atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad: M. Š. 2019 m. rugpjūčio 17 d. nustatomi psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas bei emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; M. Š. šiuo metu nustatomi psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas bei emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; M. Š. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (1 t., b. l. 185–190).

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. baudžiamojo įsakymo ir iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis būtent būdamas apsvaigęs yra linkęs nesilaikyti teisės aktuose nustatytų reikalavimų (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad M. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2019 m. birželio 19 d., buvo nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Tai reiškia, kad teistumas už šią veiką padarant naują veiką nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą M. Š. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis M. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau yra ne kartą teistas (1 t., b. l. 130–140). Nusikalstamą veiką 2019 m. rugpjūčio 17 d. kaltinamasis padarė būdamas prieš kelis mėnesius nuteistas už taip pat tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, jam skirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Be to, kaltinamojo asmenybę neigiamai apibūdina Administracinių nusižengimų registro išraše nurodytų jo padarytų administracinių nusižengimų gausa ir pobūdis (1 t., b. l. 111–129). Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 16 d. duomenimis vien po 2019 m. rugpjūčio 17 d. nusikalstamos veikos padarymo M. Š. yra padaręs ne mažiau kaip 8 administracinius nusižengimus, už kuriuos jam buvo skirtos administracinės nuobaudos. Taigi anksčiau ne kartą buvęs teistas ir administracine tvarka baustas kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nėra padaręs. Teismas taip pat atsižvelgia į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, nustatytas kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta arešto bausmė, šios bausmės dydį parenkant mažesnį už jos vidurkį – 30 parų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas 2019 m. rugpjūčio 17 d. (1 para), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai (1 t., b. l. 88–89, 92–93).

Dėl prokurorės prašymo subendrinti M. Š. skirtą bausmę su bausme, skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, pažymėtina, kad paskirta bausmė nagrinėjamu atveju turėtų būti bendrinama pagal BK 64 straipsnio taisykles su neatlikta bausmės dalimi. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2019 m. birželio 19 d., matyti, kad M. Š. buvo skirtas 1 metų laisvės apribojimas, į bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. Nors 2020 m. gegužės 12 d. buvo kreiptasi į teismą dėl M. Š. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutartimi teikimas dėl M. Š. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu atmestas (šioje nutartyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 17 d.). Taigi nėra neatliktos bausmės dalies, su kuria teismas galėtų ir turėtų subendrinti M. Š. skiriamą bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikintina (1 t., b. l. 107–109).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme 2019 m. rugpjūčio 17 d. išbūtą laiką (1 parą), 1 sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai, ir laikyti, kad M. Š. yra atlikęs 1 parą arešto bausmės.

Bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti M. Š., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Jeigu M. Š. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų per nurodytą terminą atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis pravalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. M. Š. per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.