Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui K. Ch.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų A. J. ir V. G. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai A. J. ir V. G. naujų faktinių aplinkybių nenurodė.

Pareiškėjų atstovas advokatas A. Alekna pabrėžė, kad NŽT Panevėžio skyriaus parengtas Sprendimas neinformatyvus, pareiškėjams nebuvo suteikta jų pageidaujama informacija, kaip bus sprendžiamas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjų atstovas teigė, jog NŽT Panevėžio skyrius vilkina nuosavybės teisių A. J. ir V. G. atkūrimą, neteisingai interpretuoja buvusių savininkų valdytos žemės nacionalizacijos faktą, neatsižvelgia į tai, kad teisės aktai išplėtė įpėdinių ratą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad A. J. ir V. G., siekiantys atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų - jų tėvo A. G. brolių J. G. ir K. G. - nuosavybės teise valdytą žemę, kreipėsi pareiškimu į teismą ir prašė atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) nustatytą terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (tuo metu - Kauno apygardos administracinis teismas) 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atnaujino pareiškėjams terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių į buvusių savininkų J. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – 9,94 ha ir 4,50 ha žemės sklypus, esančius Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime, ir K. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą - 7,77 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime ( b. l. 25-29).

A. J. ir V. G. 2018 m. balandžio 10 d. pateikė NŽT Panevėžio skyriui prašymą „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, susigrąžinant nuosavybę galimais būdais“ (b. l. 4).

NŽT Panevėžio skyrius 2018 m. gegužės 8 d. parengė raštą Nr. 23SD-3277-(14.23.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame pranešė apie sprendimą pareiškėjų prašymą nagrinėti, gavus teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo (b. l. 5).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teisės gauti informaciją iš valstybės įstaigos įgyvendinimo.

Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio14 d. įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 redakcija), Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėja prašymus ir priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius (7.5 punktas); pagal kompetenciją rengia informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimą, žemės reformą ir kitais klausimais (7.29 punktas); rengia atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus, priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, ir juos konsultuoja (7.30 punktas).

NŽT Panevėžio skyriaus atliekamas funkcijas reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus nuostatai (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymo Nr.1P-302-(1.3.) redakcija). NŽT Panevėžio skyriui pavesta pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus suteiktus įgaliojimus priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius (4.1.1 punktas); pagal kompetenciją dalyvauti nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengiant atsakymus į juos (4.22 punktas).

Be to, asmenų kreipimuisi į Nacionalinę žemės tarnybą ir jos teritorinius skyrius nagrinėjimui taikomas Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-227 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1P-276-(1.3.) redakcija). Pagal šio aprašo 3.2 punktą, atsižvelgus į gauto prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu teisės aktų nustatyta tvarka asmeniui turėjo būti suteikiama administracinė paslauga, pateikiama informacija, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma Nacionalinės žemės tarnybos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad NŽT Panevėžio skyrius, gavęs pareiškėjų Prašymą ir nustatęs, kokia gauto prašymo esmė ir kokios informacijos reikia sprendimui dėl jo priimti, parengė Sprendimą, kuriame pareiškėjams pateikė informaciją, jog dėl jų prašymo bus sprendžiama ateityje ir kad prašymo nagrinėjimo laiką nulems tai, kada bus gautas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjekto teikiama informacija turi būti teisinga ir išsami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo teisminėje praktikoje yra suformulavęs nuoseklų aiškinimą, jog viešojo administravimo institucija privalo pateikti visą, teiktiną pagal teisės aktus ir atitinkančią prašymo turinį informaciją; viešojo administravimo institucija privalo pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja; teikiama informacija turi būti turimo, o ne asmens pageidaujamo turinio; viešojo administravimo institucijos teikiama informacija privalo būti pakankama.

Iš A. J. ir V. G. pateikto Prašymo matyti, kad jo 1-ojoje pastraipoje pareiškėjai išdėstė Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį; 2-ojoje pastraipoje nurodė, kad jie yra pareiškėjų tėvo A. G. brolių J. G. ir K. G. iki nacionalizacijos valdytos žemės įstatyminiai įpėdiniai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą; 3-ojoje pastraipoje pateikė duomenis apie A. G., J. G. ir K. G. mirties datas ir tai, kad J. G. ir K. G. neturėjo įpėdinių; 4-ojoje pastraipoje pareiškėjai nurodė, kad prie prašymo prideda giminystės ryšį ir nuosavybės teises į žemę patvirtinančius dokumentus (b. l. 4).

Taigi, išanalizavus Prašymo turinį, daroma išvada, kad jame pareiškėjai iš esmės jokio prašymo (reikalavimo), skirto NŽT Panevėžio skyriui, nesuformulavo. Atsižvelgus į pareiškėjų skunde nurodytus ir teismo posėdyje bylos proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, sprendžiama, kad NŽT Panevėžio skyrius gautą pareiškėjų Prašymą vertino kaip prašymą suteikti pareiškėjams informaciją, kaip sprendžiamas nuosavybės teisių į buvusių savininkų J. G. ir K. G. atkūrimo klausimas.

Vertinant, ar pareiškėjams Sprendime suteikta informacija apie NŽT Panevėžio skyriaus veiklą sprendžiant nuosavybės teisių į buvusių savininkų J. G. ir K. G. atkūrimo klausimą, atitinka teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiama į šias aplinkybes.

Minėta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atnaujino A. J. ir V. G. praleistą Atkūrimo įstatymo nustatytą terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų - jų tėvo A. G. brolių - J. G. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šiame sprendime administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjai formalią teisę teikti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui turi pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, numatantį kad nuosavybės teisės yra atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą (b. l. 25-29).

Be to, byloje nustatyti ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjai dar 2015 m. balandžio 7 d. kreipėsi į tuometinį Panevėžio miesto apylinkės teismą pareiškimu suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjai prašė, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjų tėvas A. G. nuosavybės teisėmis valdė brolio J. G. dovanotus 9,94 ha ir 4,50 ha žemės sklypus ir priėmė paveldėjimą brolio K. G. valdytą nuosavybės teisėmis 7,77 ha žemės sklypą, pradėdamas faktiškai turtą valdyti (teisminio proceso Nr. 2-08-3-02654-2015-8). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinės bylos Nr. 2-6-812/2017 dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjų tėvas A. G. pradėdamas faktiškai valdyti paliktą turtą, priėmė palikimą po brolio K. G. mirties nutraukė, o kitą pareiškimo dalį atmetė (b. l. 13-16).

Pareiškėjai, nesutikę su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį apskundė apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 18-24).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas K. Ch. nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis NŽT Panevėžio skyriuje buvo gauta 2018 m. birželio 15 d. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovo atstovo paaiškinimais, kadangi NŽT Panevėžio skyriaus pateiktoje A. J. ir V. G. dokumentų byloje esanti fakso aparatu gauta apeliacinės instancijos nutarties kopija patvirtinta 2018 m. gegužės 14 d., o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo, galiojančio kartu su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi, kopija patvirtinta 2018 m. birželio 29 d.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad NŽT Panevėžio skyrius, nagrinėjęs pareiškėjų Prašymą, turėjo pagrindą atsižvelgti, kokį procesinį sprendimą priims, kokias faktines aplinkybes nustatys ir kokį teisinį vertinimą jame pateiks apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų apeliacinį skundą. Aplinkybę, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 29 d. sprendime ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje padarytos išvados buvo reikšmingos ir pareiškėjams, patvirtina tai, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d., t. y. po to Prašymo pateikimo, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo gautas jų kasacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo (b. l. 68). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius atrankos kolegija 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti A. J. ir V. G. kasacinį skundą (b. l. 69-7).

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje konstatavo, jog A. J. ir V. G. apeliacinio skundo argumentai, kad K. G. 1938 metais tapus neįgaliam, pareiškėjų tėvas A. G. vykdė ūkinę veiklą brolio sklype ir už žemę mokėjo mokesčius, nepagrindžia fakto, kad tokiu būdu A. G. įgijo nuosavybės teises į brolio K. G. žemę, o pastarasis vien dėl to, kad tapo neįgalus ir neturėjo fizinių galimybių dirbti žemę, tokią teisę prarado. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertino, jog pirmosios instancijos teismas dalį bylos pagrįstai nutraukė, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, konstatavęs, kad juridinio fakto, jog A. G. priėmė K. G. palikimą po jo mirties 1954 m., kai šis jau buvo netekęs nuosavybės teisių į nurodomą žemės sklypą, nustatymas nesukels pareiškėjams teisinių pasekmių (nutarties 34 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai neįrodė, kad iki visuotinio žemės nacionalizavimo J. G. buvo sudaręs žemės sklypų dovanojimo sandorį su A. G. Panevėžio apygardos teismas kaip pagrįstas pripažino pirmosios instancijos teismo išvadas, jog žemė Lietuvoje buvo nacionalizuota, Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t. y. valstybės, nuosavybe, ir atskiri nacionalizavimo aktai dėl žemės nusavinimo nebuvo rašomi. Panevėžio apygardos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2008, 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2010, nurodė, kad asmenys, pradėję naudotis ir kurį laiką naudojęsi žeme po jos nacionalizacijos datos, negalėjo būti pripažinti žemės savininkais pagal Atkūrimo įstatymą (nutarties 36 punktas).

Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, jog skundžiamame Sprendime nurodytos informacijos, kad pareiškėjų Prašymas bus nagrinėjamas, gavus įsiteisėjusį teismo sprendimą, nėra pagrindo pripažinti kaip neteisingos, neišsamios, nepakankamos, neatitinkančios Prašymo turinio ir viešojo administravimo subjekto turimos informacijos.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad tenkinti pareiškėjų skundą pagrindo nėra.

Pareiškėjai ir jų atstovas teismo posėdyje teikė argumentus, kad NŽT Panevėžio skyrius vilkina spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjams, kaip CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems įpėdiniams, atkūrimo į K. G. ir J. G. valdytus žemės sklypus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas reiškia, jog pareiškėjai, manydami, kad yra pažeistos jų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, turi teisinę priemonę šias teises Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ginti teismine tvarka. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad aukščiau nurodyti pareiškėjų ir jų atstovo argumentai yra susiję su galimu savarankišku ginču dėl Nacionalinės žemės tarnybos vilkinimo atkurti nuosavybės teises, todėl nagrinėjamoje byloje dėl jų pagrįstumo nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų A. J. ir V. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.