- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-149-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00015-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Skolininkas
- UAB „Dojus Agro“, AB „IGLUS“
- Kreditorius
- UAB „Šiaulių fauga“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės UAB „Dojus Agro“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-798-837/2012 pagal kreditoriaus UAB „Šiaulių fauga“ pareiškimą solidariems skolininkams AB „IGLUS“ ir UAB „Dojus Agro“ dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 92 154,67 Lt skolos, 6 % dydžio metines palūkanų už priteistą sumą nuo 2012-01-03 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš AB „IGLUS“ ir UAB „Dojus Agro“ ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo solidarių skolininkų AB „IGLUS“ ir UAB „Dojus Agro“ kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininkus ir/ ar trečiuosius asmenis, 92 154,67 Lt sumai uždraudžiant juos parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - ir pinigines lėšas, esančias pas skolininkus, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su kreditore UAB „Šiaulių fauga“ civilinėje byloje Nr.L2-798-837/2012. Materialiu turtu leido naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės. Nurodė, jog skolos suma yra didelė. Skolininkai, žinodami, kad yra skolingi nesiima jokių priemonių skolai grąžinti. Kreditorius tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir teismas manė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas arba vykdymas gali tapti negalimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Dojus Agro“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorė UAB „Šiaulių fauga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Dojus Agro“ atžvilgiu atmesti. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino visų faktinių aplinkybių šiam klausimui spręsti svarbių bylos aplinkybių, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neteisingai išsprendė klausimą dėl jų taikymo. Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad skolininkas nesiima jokių priemonių skolai grąžinti, nurodė kaip vieną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Tuo pažeidė CPK 144 str. 1 d. nuostatas. Teismas nevertino ar kreditorius tikėtinai pagrindė savo reikalavimą skolininko UAB „Dojus Agro“ atžvilgiu, o tik formaliai konstatavo, kad kreditorius tikėtinai pagrindė reikalavimus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog kreditoriaus ir skolininko UAB „Dojus Agro“ nesiejo jokie prievoliniai santykiai, skolininkas nebuvo įsipareigojęs atsiskaityti su kreditoriumi už atliktus darbus, todėl akivaizdu, jog kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kreditorius savo reikalavimų skolininko UAB „Dojus Agro“ atžvilgiu tikėtinai neįrodė, kaip to reikalauja CPK 144 str. 1 d., todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių skolininko UAB „Dojus Agro“ atžvilgiu. Kreditorius nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl teismas kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo atmesti kaip nepagrįstą. Teismas neatsižvelgė ir nevertino skolininko finansinių galimybių, t. y. ar jam reikalaujama priteisti suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, vykdoma veikla yra didelė, bei tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo, teisingumo, ekonomiškumo principus. Skolininko finansinė padėtis, t. y. įstatinis kapitalas, vykdoma veikla, valdomas turtas patvirtina, kad kreditoriaus pareikštų reikalavimų suma UAB „Dojus Agro“ nėra didelė ir nėra jokios grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, teismas taikė areštą visam skolininko kilnojamam, nekilnojamam turtui, piniginėms lėšoms, dėl laikinųjų apsaugos priemonių neapibrėžtumo yra neapibrėžta situacija, kuomet nepagrįstai suvaržoma skolininko teisė disponuoti visu turimu turtu, turtinėmis teisėmis, kurių bendra vertė yra gerokai didesnė už kreditoriaus pareikštus reikalavimus. Teismas neužtikrino skolininko UAB „Dojus Agro“ interesų pusiausvyros, neištyrė visų aplinkybių, kurias ištirti taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalėjo bei tuo pažeidė ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, teisingumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo UAB „Dojus Agro“ atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-04 nutartį palikti nepakeistą. Teismas konstatavo, jog 90 000 Lt suma juridiniam asmeniui yra didelė, dėl ko kreditoriui priimto palankaus sprendimo atveju, jo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, apeliantas galėjo imtis kitų priemonių dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK 146 str., siekdamas įrodyti tai, kad neturi jokių ketinimų turtą paslėpti ar kaip kitaip apsunkinti priėmus palankų sprendimą kreditoriaus atžvilgiu. Apeliantas piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditoriumi ir vien ta aplinkybė, kad apelianto finansinės galimybės ar finansinis stabilumas nekelia abejonių skolininko mokumui, nesudaro pagrindo manyti, kad priėmus palankų teismo sprendimą kreditoriaus atžvilgiu, skolininkas atsiskaitys su kreditoriumi. Nepaisant skolininko finansinės padėties, mano, jog skolininkas piktybiškai vengia atsiskaitinėti su kreditoriais. Be to, skolininkė teikia tik iki 2011-09-30 balansą, o iš pateikto balanso matyti, kad trumpalaikiai įsipareigojimai per metus siekia net 1,5 karto daugiau nei turimas ilgalaikis turtas. Įsipareigojimai tiekėjams yra dideli, kas suponuoja, jog skolininkas vengia atsiskaityti su tiekėjais, nors deklaruoja puikią ir stabilią finansinę padėtį. Mano, kad atskirajame skunde pateikti duomenys apie įmonės finansinę padėtį, laikytini neobjektyviais ir neatspindinčiais tikrosios įmonės finansinės padėties. Mano, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai.
Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartis keistina (CPK 337 str. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, o jų taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, paprastai preziumuojama, kai ginčas vyksta dėl didelės reikalavimo sumos.
Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nusprendus, jog skolos suma yra didelė (92 154,67 Lt).
Teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog didelė skolos suma ne visada savaime preziumuoja būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus kreditorei, vykdymui, nes kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į skolininko finansinius pajėgumus.
Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos bendrovei, kuri yra sėkminga ir didžiausia vakarietiškos žemės ūkio technikos tiekėja Lietuvoje, o jos turtas 2011-09-30 sudarė 150 580 879 Lt, o pelnas siekia 12 715 594 Lt (b. l. 44-48). Taigi, reikalaujamos skolos suma yra daug kartų mažesnė už skolininkės turto vertę, todėl nelaikytina keliančia grėsmę teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus kreditorei, vykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neatitinka ekonomiškumo ir lygiateisiškumo, teisingumo principų, nepagrįstai suvaržė įmonės veiklą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės skolininkei UAB „Dojus Agro“ turtui ir piniginėms lėšoms pritaikytos nepagrįstai, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-04 nutartis keistina – nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Dojus Agro“ atžvilgiu, naikintina ir kreditorės UAB „Šiaulių fauga“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Dojus Agro“, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutart pakeisti: nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Dojus Agro“ atžvilgiu, panaikinti.
Kreditorės UAB „Šiaulių fauga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Dojus Agro“, atmesti.