Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1725-961/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
1-1725-961/2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02088-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
S. B.
Civilinis ieškovas
R. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 - 1725-961/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02088-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.; 2.3.6.4.5..
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorams Jekaterinai Abbakumovai, Alvydui Markauskui,kaltinamajam S. B.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. D.,civilinio ieškovo atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus padėjėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007-08-27 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 mėnesiams 15 dienų, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2009-05-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - 40 parų arešto;

3) 2009-08-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui;

4) 2009-09-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

5) 2009-12-09 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių. 2011-08-19 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-08-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 3 mėnesiai;

6) 2011-12-07 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2009-12-09 Telšių rajono apylinkės teismo ir 2009-08-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, subendrintomis 2011-08-19 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams 15 dienų. 2013-06-21, atlikęs bausmę, paleistas iš pataisos namų – atviros kolonijos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo BK 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t.y. jis 2013-08-26 04.30 val., prie parduotuvės „Audėjas“, Paplaujos g. 2, Vilniuje, asmeninio pobūdžio konflikto metu tyčia sudavė R. D. ne mažiau kaip 1 kartą ranka į veidą, padarydamas nukentėjusiajam R. D. kraujosruvą su muštine žaizda kairės akies srityje, kairės akies obuolio sumušimą, nosies kaulų bei viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžius, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. D. sveikatą.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atvažiavo pas R. D., datos neprisimena, pasikalbėjo, abu buvo neblaivūs. Po to ėjo pas kažkokį draugą, tuomet į degalinę, atsidūrė stotelėje. Nukentėjusysis kažką pasakė apie jo (kaltinamojo) brolį – kad sumuš, ar užmuš, tada jis trenkė R. D. ranka. Po smūgio R. D. pritūpė ar atsisėdo ant suolo. Nežino, ar nuo vieno smūgio ranka galėjo sulaužyti jam žandikaulį. Į nukentėjusiojo veidą jis nežiūrėjo, po smūgio iš karto nuėjo, kad konfliktas nesitęstų toliau. Kitą dieną nukentėjusysis jam paskambino ir pasakė, kad sumuštas veidas. Jis R. D. neatsiprašė, nes iš karto prasidėjo grasinimai, pinigų reikalavimas, dėl susitaikymo nekalbėjo. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė moralinę žalą. Su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau mano, jog suma per didelė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad S. B. atvažiavo pas jį vakare. Tuo metus jis (nukentėjusysis) buvo visiškai girtas. Kaltinamasis pabeldė į langą ir pakvietė dar išgerti. Jie ėjo pas draugą, kalbėjosi. Jis norėjo „palazdavoti“ kaltinamąjį. Jam atsirišo bato raištis, sėdo ant suolo užsirišti ir tuo metu S. B. jam spyrė. Dėl kaltinamojo brolio kaltinamajam nieko nesakė. Nors buvo labai girtas, tačiau prisimena, kad kaltinamasis jam spyrė ir kad jis atsisėdo ant suolo. Teismo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, R. D. papildomai nurodė, kad S. B. pats paskambino ir pasakė, kad sumušė. Jam skambino draugas, vardu E., kuris jam pasakė, jog S. B. gyrėsi sumušęs jį (nukentėjusįjį). Kad spyrė, – nesakė, minėjo tik kad sumušė. Šiuo metu žandikaulis sugijo, nosis liko kreiva, į akį lašina vaistus. Prašo priteisti 2 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

2013-08-30 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad R. D. 2013-08-26 buvo pristatytas į gydymo įstaigą, nurodant, kad buvo sumuštas nepažįstamų prie „Audėjo“. Atvyko dėl sumuštos akies skausmo, staigaus regos pablogėjimo, buvo hospitalizuotas ekstra tvarka į akių ligų skyrių (b.l. 9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-01-08 specialisto išvadoje Nr. G 70/14 (01) nurodyta, kad R. D. padaryta: kraujosruva su muštine žaizda kairės akies srityje, kairės akies obuolio sumušimas, nosies kaulų bei viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžis, paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nurodytų veido kaulų lūžių; atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo vieno ar dviejų trauminių poveikių (b. l. 12-13).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis S. B. 2013-08-26 04.30 val., prie parduotuvės „Audėjas“, Paplaujos g. 2, Vilniuje asmeninio pobūdžio konflikto metu tyčia sudavė R. D. ne mažiau kaip 1 kartą ranka į veidą, padarydamas nukentėjusiajam R. D. kraujosruvą su muštine žaizda kairės akies srityje, kairės akies obuolio sumušimą, nosies kaulų bei viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžius ir taip nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Prokurorės suformuluotame kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamasis S. B. nukentėjusiajam R. D. ne mažiau kaip vieną kartą į veidą spyrė koja. Apklaustas teismo posėdžio metu, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam į veidą sudavė ranka, o ne koja. Nors nukentėjusysis tokios aplinkybės nepatvirtino, nurodydamas, kad kaltinamasis jam spyrė koja, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo visiškai girtas ir apie įvykį mažai ką prisimena, taip pat nurodė, kad iš pradžių net neprisiminė, kas jį sumušė. Taigi teismas laiko, kad nukentėjusysis dėl girtumo galimai netiksliai nurodė įvykio aplinkybes, o tuo tarpu S. B. duoti parodymai buvo nuoseklūs, duomenų, prieštaraujančių tokioms aplinkybėms, byloje nėra, netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas patikslintas, nurodant, jog kaltinamasis S. B. nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą sudavė ranka. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam padarytų sužalojimų visuma vertintina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir kvalifikuoti teisingai.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas (b.l. 42, 44-45, 47-60), administracine tvarka nebaustas (b.l. 61), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 68), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 69), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 70). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. B. jau yra teisiamas septintą kartą, nusikalto neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, todėl teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jo trukmę parenkant didesnę nei bausmės vidurkis (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str.). Tačiau atsižvelgiant jauną kaltinamojo amžių, į tai, kad šiuo metu yra dirbantis – nuo 2014-04-18 pradėjo vykdyti individualią veiklą, nuo 2014-08-14 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriaus padėjėju, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus kaltinamajam.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje buvo pareikštas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3 101,12 Lt žalą už nukentėjusiajam R. D. suteiktas ambulatorines ir stacionarines gydymo paslaugas. Kaltinamasis S. B. dėl civilinio ieškinio neprieštaravo, tačiau nesutiko su jo dydžiu.

Bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad ligonių kasos gavo pranešimą iš universitetinės ligoninės apie nukentėjusiojo gydymą ir padarytus sužalojimus, nukentėjusiajam buvo teiktos ambulatorinės ir stacionarios gydymo paslaugos. Ieškinys pareikštas nustačius kaltą asmenį. Biudžetui padaryta žala skaičiuojama vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pagal nustatytą bazinę paslaugų kainą, atsižvelgiama į gydymo trukmę, į tai, kokios buvo atliekamos intervencijos.

Teisiamojo posėdžio metu ištyrus įrodymus nustatyta, jog nukentėjusysis R. D. dėl kaltinamojo S. B. padarytų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose: 2013-08-26 jam suteiktos oftalmologo paslaugos VšĮ Centro poliklinikoje, nuo 2013-08-26 iki 2013-08-30 atliktos procedūros dėl kiaurinio akies sužalojimo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, nuo 2013-08-30 iki 2013-09-05 nukentėjusiajam buvo suteiktos burnos chirurgo, radiologo ir kitos paslaugos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Kadangi gydymo išlaidos – 3 101,12 Lt apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Vilniaus teritorinė ligonių kasa įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį (CK 6.280 str.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad civilinio ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai, priteistina 3 101,12 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Byloje taip pat buvo pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. D. civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apklaustas teismo posėdžio metu, nukentėjusysis civilinio ieškinio dydį sumažino iki 2 000 Lt, nurodydamas, jog dėl nusikalstamų S. B. veiksmų jis buvo įsižeidęs, jam liko skriauda, po įvykio jo nosis liko kreiva, šiuo metu dar lašina vaistus į akį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Nukentėjusysis R. D. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jam buvo sužalota kairė akis, kuria jis dabar blogai mato. Teismo posėdžio metu jis papildomai nurodė, jog jautėsi įsižeidęs, jam liko skriauda po patirto įvykio, vis dar lašina vaistus į akį, o nosis liko kreiva. Nukentėjusysis civilinį ieškinio dėl jam padarytos neturtinės žalos palaikė, tačiau sumažino jo dydį iki 2 000 Lt. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – smūgio ranka nukentėjusiajam į veidą, jam buvo sutrikdyta sveikata (sulaužytas žandikaulis, padaryta žaizda kairės akies srityje, kairės akies obuolio sumušimas), jis lankėsi sveikatos priežiūros įstaigose nuo 2013-08-26 iki 2013-09-06, išgyveno dėl patirtų sužalojimų, jautė skausmą ir nepatogumą, šio įvykio pasekmes jaučia iki šiol. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, kaltinamasis yra dirbantis, į padarytą turtinės žalos dydį, spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atitinka realiai patirtos žalos dydį ir nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jam 2 000 Lt iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 1 metus nuo nuosprendžiu įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (įmonės kodas 188783796, buveinės adresas Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0428 4333, „Swedbank“ AB) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. B. 3 101,12 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą vieną litą 12 ct) turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. B. 2 000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo R. D. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė