Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2901 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. spalio 27 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 26 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. spalio 10 d. – 1 metai ir 16 dienų.

Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. RV-25-2901 nuteistajam G. B. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Nuteistasis G. B. skunde prašo panaikinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. RV-25-2901 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam ir priimti naują sprendimą – taikyti G. B. lygtinį paleidimą. Netenkinus šio prašymo pateiktas alternatyvus prašymas – įpareigoti Komisiją nedelsiant surengti posėdį dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo G. B. skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš š laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skunde nurodyta subjektyvaus pobūdžio išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visi – ne tik formalieji, bet ir materialieji – pagrindai taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistajam G. B. ar kad skundžiamas Komisijos nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo G. B. skundu, įvertinęs Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2901 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju G. B. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam įstatyme nustatytą (šiuo atveju nustatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte) minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad dėl nuteistojo būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme nustatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

Dėl proceso pažeidimų

Visų pirma, teismas pažymi, kad iš skundo ir asmens bylos matyti, kad ankstesniu Komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. RV-25-194 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam G. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi buvo tenkintas prokurorės skundas ir Komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. RV-25-194 nuteistąjį G. B. paleisti lygtinai nepatvirtintas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 1 d. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas įgauna teisinę galią tik tada, kai jis įsiteisėja, taigi, nagrinėjamu atveju BVK 85 straipsnio 5 dalyje nustatytas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių terminas surengti pakartotinį svarstymą dėl nuteistojo G. B. galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos skaičiuojamas būtent nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2023 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į minėtos nutarties įsiteisėjimo datą, maksimalus 6 mėnesių terminas baigiasi 2023 m. rugsėjo 1 d., todėl skundo teiginys, kad buvo nesilaikyta BVK 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų terminų ir taip pažeistos G. B. teisės, nes Komisijai pakartotinai buvo pristatytas tik 2023 m. rugpjūčio 30 d. (po 6 mėnesių ir 13 dienų), yra nepagrįstas. Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2023 m. kovo 1 d.) iki pakartotinio svarstymo dėl G. B. lygtinio paleidimo (Komisijos posėdžio, įvykusio 2023 m. rugpjūčio 30 d. (asmens bylos I tomo I dalies l. 188)) praėjo 5 mėnesiai ir 29 dienos, t. y. mažiau negu 6 mėnesiai, todėl teismas konstatuoja, kad, šiuo konkrečiu atveju BVK 85 straipsnio 5 dalyje nustatyti terminai nebuvo pažeisti ir skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas. Taip pat pažymėtina, kad G. B. nurodytas laikas tarp Komisijos posėdžių (7 mėnesiai ir 11 dienų) nėra aktualus dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kadangi terminas skaičiuojamas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, o ne nuo paskutinio Komisijos posėdžio.

Antra, BVK 85 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismui priėmus nutartį nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo resocializacijos, jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą, tačiau pažymėtina, kad įstatyme nenustatytas terminas per kurį lygtinio paleidimo komisija turi pateikti minėtas rekomendacijas. Nagrinėjamu atveju Komisija nutarimu pateikė G. B. rekomendacijas 2023 m. gegužės 2 d. (asmens bylos II tomo II dalies l. 47), t. y. po 2 mėnesių ir 1 dienos po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Sutiktina, kad iki Komisijos rekomendacijų pateikimo nuteistajam praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau kaip jau buvo minėta, Komisija šioms rekomendacijoms pateikti nėra suvaržyta įstatyme nustatytais konkrečiais terminais. Kartu pažymėtina, kad iš asmens bylos matyti, jog nuteistasis G. B. pats buvo pasyvus ir neišreiškė jokio intereso gauti minėtas rekomendacijas kuo greičiau. Asmens byloje nėra jokių duomenų, kreipimųsi, raštų ar prašymų kalėjimo administracijai dėl Komisijos rekomendacijų pateikimo nuteistajam. Taigi dėl minėtų argumentų G. B. skundo argumentai dėl aptariamo proceso pažeidimo atmetami.

Trečia, iš skundo ir asmens bylos matyti, kad Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-25-2759 padaryta ir Komisijai pateikta 2023 m. rugpjūčio 25 d. (asmens bylos I tomo I dalies l. 171), o Komisijos posėdis įvyko 2023 m. rugpjūčio 30 d. (asmens bylos I tomo I dalies l. 188). Skunde pagrįstai teigiama, kad Socialinio tyrimo išvada Komisijai pateikta nesilaikant BVK 85 straipsnio 1 dalies reikalavimo, jog Socialinio tyrimo išvada Komisijai turi būti pateikiama likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Nors teismas sutinka, kad padarytas BVK 85 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažeidimas, tačiau tai savaime nereiškia, kad Komisijos nutarimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvados ir Komisijos nutarimo turinį, matyti, kad tiek Socialinio tyrimo išvada, tiek skundžiamas Komisijos nutarimas yra išsamūs ir motyvuoti. Teismui išanalizavus Komisijos nutarimą, jame išnagrinėtos visos sprendimui reikšmingos aplinkybės sprendžiant nuteistojo G. B. lygtinio paleidimo klausimą, todėl, teismo vertinimu, šis nustatyto termino pažeidimas nėra esminis, kuris automatiškai lemtų Komisijos nutarimo neteisėtumą ir būtinybę jį naikinti. Konstatuotina, kad Komisija išsamiai ir atidžiai susipažino su pateikta Socialinio tyrimo išvada ir priėmė teisingą sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, trumpesnis terminas, nei nustatyta įstatyme, nuo Socialinio tyrimo išvados pateikimo iki Komisijos posėdžio, įtakos turiniui nepadarė, juo labiau, kad Komisijos nutarimas priimtas 2023 m. rugsėjo 7 d., t. y. praėjus pakankamam laiko tarpui, reikalingam įsigilinti į pateiktą Socialinio tyrimo išvadą.

Skunde taip pat nurodoma, kad G. B. iš pradžių bausmę atliko Priklausomybių reabilitacijos centre, po to buvo perkeltas į po reabilitacinį būrį. Nuteistojo teigiamu, pagal dabartinį reglamentavimą, asmenys po reabilitaciniame būryje laisvės atėmimo bausmę atlieka iki 1 metų laiko ir tada paleidžiami lygtinai arba perkeliami į „atvirą“ režimą, o G. B. bausmę po reabilitaciniame būryje atlieka jau virš 1 metų, tačiau jo lygtinai nepaleidžia. Teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK ar BVK nėra įtvirtinta nuostata, kad asmenys, atlikę 1 metų laisvės atėmimo bausmę reabilitaciniame būryje, turi būti paleisti lygtinai (G. B. skunde taip pat nenurodė tokios teisės normos). Pagal BVK 91 straipsnio 3 dalį, priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo ir priklausomybės ligų centrų pasitelkimo organizuojant šių ligų gydymą ir prevencijos priemones tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Tačiau minėtų ministrų patvirtintos taisyklės, t. y. poįstatyminiai teisės aktai, neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, kurie serga priklausomybės ligomis – toks imperatyvas apskritai nėra įtvirtintas nei įstatymuose nei poįstatyminiuose teisės aktuose, juo labiau kad buvimas reabilitaciniame būryje nėra susijęs su lygtinio paleidimo instituto taikymu. Į šį būrį asmenys perkeliami, po to kai baigia pagrindinę terapiją Priklausomybių reabilitacijos centre tam, kad jiems būtų užtikrinta saugi aplinka, kad nuteistieji negrįžtų prie psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai yra nustatyti tik BVK 82 straipsnyje.

Taigi, apibendrinęs nuteistojo nurodytus Komisijos nutarimo priėmimo pažeidimus, teismas daro išvadą, kad nenustatyta esminių proceso pažeidimų, kurie lemtų Komisijos nutarimo panaikinimą ir Komisijos įpareigojimą nedelsiant surengti posėdį dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl toks G. B. skundo prašymas atmetamas.

Dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2901 turinio

Nuteistojo G. B. skunde teigiama, kad Komisija neteisingai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nepakankamai įsigilino į Socialinio tyrimo išvadą, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo netaikymo. Skunde nuosekliai išvardytos taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įvykdymo rezultatai. Nuteistasis pabrėžia, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis dirba, gydosi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatintas, o savo elgesį vertinai nepriekaištingai, todėl, G. B. manymu, yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas nesutinka su šiais teiginiais, nes nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai išnagrinėjo G. B. lygtinio paleidimo klausimą, t. y. vertino G. B. elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, charakteristiką, Komisijos rekomendacijų įvykdymą, taikytas reabilitacijos priemones ir kitas įvairias aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai matyti iš Komisijos priimto 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2901 turinio (b. l. 17–19). Nenustatyta, kad Komisija, priimdama nutarimą, turėjo iš anksto susidariusią nuomonę apie nuteistąjį. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, nėra pagrindo. Vien tai, kad Komisija skundžiamu 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. RV-25-2901 padarė skirtingą išvadą, negu ankstesnė Komisija 2023 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. RV-25-194, ir neįvertino nuteistojo taip, kaip tikėjosi G. B., savaime nereiškia, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir jam nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.

Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad G. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas trečią kartą. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vieną trečdalį bausmės nuteistasis atliko 2022 m. spalio 26 d. Tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės atliks 2024 m. kovo 11 d. Nuteistasis sutiko su intensyvios priežiūros sąlygomis, visais galimais įpareigojimais ir draudimais lygtinio paleidimo atveju. 2022 m. kovo mėn. įsakymu G. B. priskirtas paprastajai grupei (asmens I tomo II dalies l. 122). Svarbu pažymėti ir tai, kad G. B. iš viso teistas net 27 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 11 kartą. Pirmą kartą jis nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Dabartinės ir ankstesnės G. B. nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtu siekiu pasipelnyti, vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai, nustatytas jo elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Pažymėtina, kad G. B. ne kartą yra atlikinėjęs terminuotas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ne kartą buvo paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, tačiau jis nuolat pažeisdavo teismo įpareigojimus ir probacijos sąlygas, vykdydavo analogiškas nusikalstamas veikas. Nusikaltimams nėra būdinga sunkėjanti dinamika, tačiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių ir elgtis nusikalstamai.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir Socialinio tyrimo išvada, pažymi, kad G. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine ar administracine tvarka, vieną kartą skatintas 2023 m. gegužės 16 d. (asmens bylos II tomo II dalies l. 48). Nuteistojo teigimu, jis nuo pat laisvės atėmimo vykdymo pradžios deda maksimalias pastangas pakeisti savo elgesį. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse ir elgesio pataisos programose, atliko gerbūvio darbus, dalyvavo paskaitose, bendravo su psichologais ir specialistais (asmens bylos I tomo I dalies l. 183–185). Bausmės atlikimo metu jis demonstruoja disciplinuotą elgesį, palankias nuostatas priežiūros atžvilgiu. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, kadangi nuteistasis rodo motyvaciją keisti savo elgesį, tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo reikšmingų aplinkybių kontekstą, jos yra svarbios, bet nėra išskirtinai lemiančios sprendimą taikyti lygtinį paleidimą. G. B. laikosi įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, kadangi daugelį nusikalstamų veikų G. B. padarė būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Pačio nuteistojo teigimu, jis darė vagystes tam, kad parduotų pavogtus daiktus ir už gautus pinigus galėtų nusipirkti narkotinių medžiagų. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis sėkmingai išsprendė narkotinių medžiagų vartojimo problemą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad iš tiesų stebimi nuteistojo teigiami pokyčiai priklausomybės narkotinėms medžiagoms valdymo srityje, G. B. pripažįsta savo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, supranta narkotikų vartojimo žalą bei pasekmes sau pačiam ir aplinkiniams, motyvuotai įsitraukė į priklausomybės įpročių valdymo veiksmus, stebima motyvacija siekti išlaikyti blaivybę ir ateityje. Tačiau kartu paminėta, kad, nepaisant ankstesnių jo pastangų, gydymosi ar terapinių priemonių poveikio, G. B. vis patiria atkryčius ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimas yra betarpiškai susijęs su G. B. nusikalstamumu ir išlieka aktualiu bei kryptingų ir tęstinių intervencijų reikalaujančiu kriminogeniniu poreikiu (asmens bylos I tomo I dalies l. 180). Priklausomybių reabilitacijos centro pateiktoje G. B. charakteristikoje nurodyta, kad dalyvaujant gydymo programoje matyti jo akivaizdi pažanga, jo elgesys ir pokyčiai vertinami teigiamai (b. l. 34–35). Teismas atkreipia dėmesį, kad ši charakteristika atspindi pažangą G. B. turimos priklausomybės narkotinėms medžiagoms valdymo srityje, o ne apskritai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes ją lemia elgesio rizikos įvertinimas taikant „OASys“ metodiką ir visų nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visuma. Vien šios Priklausomybių reabilitacijos centro pateiktos charakteristikos nepakanka konstatuoti, kad G. B. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. B. dar turi daug savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: savęs vertinimo ypatumai; ankstesnė savęs žalojimo istorija; impulsyvumas; sunkumai atpažįstant ir sprendžiant problemas; nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka; mąstymo lankstumo stoka; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas; neigiama nuostata į visuomenę ir bendruomenę. Pažymima, kad asocialios gyvensenos ypatumai buvo vieni reikšmingiausių faktorių, sietinų su G. B. nusikalstamumu. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui gyvenimo būdo srities, aplinkos psicho-socialiniai faktoriai išlieka itin reikšmingais bei reikalaujančiais aktyvių, kompleksinių, intervencinių priemonių taikymo. Nuteistasis iki šios stokoja gebėjimų atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos ir išlieka paveikus jai. Nuteistojo gyvenimo stilius susijęs su nuolatinėmis vagystėmis ir jam skirtų bausmių atlikimu. Jis nuolat įsitraukia į rizikingas situacijas, kas rodo, jog jis nepaiso savo elgesio pasekmių, jam būdingas lengvabūdiškumas, pastebima elgesio struktūros stoka, kas yra betarpiškai susiję su G. B. nusikalstamo elgesio raiška (asmens bylos I tomo I dalies l. 179). Taip pat koreguotinos nuteistojo elgesio ir mąstymo bei nuostatų sritys, kadangi jo požiūrio į socialinę aplinką, visuomenės normas bei taisykles, įstatymų keliamus reikalavimus, dorovės principus disbalansas buvo vienas aktualiausių bei su jo nusikalstamo elgesio raiška susijusių kriminogeninių poreikių (asmens bylos I tomo I dalies l. 182). Nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo matyti, kad kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, už kurių mažinimą atsakingas tik pats nuteistasis, iš esmės išliko tie patys – sumažėjo tik 2 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Tai, kad, šiuo metu yra stebimas G. B. aktyvesnis dalyvavimas tikslinėse intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, kas sudaro palankesnes prielaidas tolesniam aktualių kriminogeninių poveikių valdymui, šio vertinimo metu yra nepakankamas pripažinti, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šios nutarties priėmimo metu nagrinėjant nuteistojo skundą dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2901 panaikinimo. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, iš naujo vertinamos visos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjamam klausimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad aptartos nuteistojo koreguotinos savybės vis dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas pažymi, kad 2022 m. gegužės 5 d. buvo atliktas pirminis G. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką ir jam buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į įvertinimų metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesį, dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse eigą, asmens bylos duomenis bei pokalbių metu gautą informaciją, 2022 m. liepos 12 d., 2022 m. spalio 28 d. ir 2023 m. sausio 12 d. atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūras, kriminogeninių sričių įverčiai buvo koreguoti (piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sritis), tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatas išliko aukštos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygmenyje. 2023 m. rugpjūčio 22 d. atikus paskutinę nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūrą, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip minėta, pagal bausmių vykdymo įstatymą, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad G. B. nusikalstamo elgesio rizika yra žema ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nei skundžiamame nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta nusikalstamo elgesio rizika balais ir jų kitimo dinamika, vis tik iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. B. nusikalstamo elgesio riziką daugiausiai sudaro būtent dinaminiai veiksniai (asmens bylos I tomo I dalies l. 186–187), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir taip mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti 6 statiniai kriminogeniniai veiksniai, net 18 dinaminiai ir tik 4 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie galėtų atsverti dinaminius . Be to, lyginant kriminogeninių veiksnių pokytį su ankstesne 2023 m. sausio 13 d. Socialinio tyrimo išvada (asmens bylos I tomo I dalies l. 122–123), matyti, kad šioje Socialinio tyrimo išvadoje sumažėjo tik 2 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kiti liko nepakitę, todėl nėra pagrindo išvadai apie nuteistojo daromą akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi dar yra daug tobulintinų sričių. Vien teigiamos G. B. pažangos, tačiau neakivaizdžios, nepakanka taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo priešingas skundo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.

Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio G. B. skundo argumentai, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas pakeisti savo elgesį, dalyvauja pozityvaus užimtumo bei elgesio pataisos programose, nesudaro besąlyginio pagrindo G. B. taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija balsų dauguma priėmė sprendimą (5 balsai prieš, 1 balsas už) netaikyti G. B. lygtinio paleidimo. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Ankščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam G. B. dar turėtų būti tęsiamas, tuo metu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai, todėl netikslinga G. B. taikyti lygtinį paleidimą. Todėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. RV-25-2901, kuriuo atsisakyta taikyti G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais, kurių dauguma yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2901 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. B.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.