Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, skolininkas V. P., suinteresuoti asmenys I. P., antstolė Reda Stašenienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimus, kylančius vykdymo proceso klausimais, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Nustatyta, kad antstolė Reda Stašenienė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0106/14/05112 pagal Kauno teritorinės muitinės 2014 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 133 dėl 173,77 Eur išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojos valstybės naudai. Antstolė 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. S-23-106-11141 areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį ir 2023 m. balandžio 27 d. siūlymu Nr. S-23-106-11142 pasiūlė skolininkui V. P. pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 2023 m. gegužės 26 d. antstolė priėmė siūlymą Nr. S-23-106-13600 pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies. Antstolė nurodė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su I. P., kuri gauna darbines pajamas, antstolė areštavusi skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį. Antstolė taip pat nurodė, kad patvirtintas notarine tvarka sutikimas, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, negautas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą dėl vieno iš sutuoktinių skolos išieškojimo, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, kad skolininkas kartu su sutuoktine turi kilnojamojo turto, išieškojimas nukreipiamas į skolininkui priklausančią turimo turto dalį.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę.

Pagal bylos bei vykdomosios bylos duomenis skolininkas V. P. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoka su I. P.. Byloje nėra duomenų, kad santuoka tarp V. P. ir I. P. būtų nutraukta. Patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, kad bylų dėl V. P. ir I. P. santuokos nutraukimo iškelta nebuvo. Taip pat, byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinė I. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, skolininkas niekur nedirba (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad skolininko sutuoktinės turtas ar jo dalis būtų asmeninė nuosavybė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad būtų sudaryta Vedybų(povedybinė) sutartis.

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Skolininkui neturint turto, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, prašymas tenkinamas, nustatoma, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų, t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, 291 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad skolininkui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės I. P. (gyventojų registre registruotas vardas ir pavardė: I. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų gaunamų pajamų ar ateityje gausiančių pajamų ir esančių ar ateityje būsiančių lėšų kredito įstaigose, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.