- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-26
- Bylos Nr.
- N-403-254-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. M. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo O. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnė 2006 m. birželio 5 d. O. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) savavališkai užėmė 0,36 ha O. S. privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei 0,11 ha valstybinės žemės sklypo ir tokiu būdu padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje.
II.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu O. M. pripažino padarius pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio l dalyje, ir paskyrė jam 100 Lt baudą.
Teismas nurodė, kad iš esančių byloje įrodymų matyti, kad O. S. pagal 2005 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 2004 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) A. C. pardavė O. M. ir jo sutuoktinei N. M. (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį pardavėjai A. C. buvo atkurta tėvo P. K. nuosavybė. Abu žemės sklypai, t. y. priklausantys O. M. bei N. M. ir E. O. S., suformuoti atliekant preliminarius matavimus. O. M. ir N. M. priklausantis žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme ir E. O. S. žemės sklypu (b. l. 24). Apklausti teisme liudytojais T. T., Šalčininkų rajono žemėtvarkos specialistė, S. B., šios kadastrinės vietovės projekto vadovas, parodė, kad nė vieno iš šių sklypų geodeziniai matavimai neatlikti, žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. S. B., kaip projekto vadovas, dalyvavo matuojant natūroje buvusio savininko P. K. bei E. O. Sužiedelienės žemės sklypus, todėl patvirtino, kad 2006 m. pavasarį rasti nauji E. O. S. žemės sklypo riboženkliai neatitiko jos sklypo ribų, t. y. ženklas, pažymėtas numeriu 1 liko vietoje, 4- sunaikintas, 2 ir 3 perkelti į E. O. S. sklypą, dėl to pastarosios žemės sklypas sumažėjo. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja T. T. . Iš 2006 m. birželio 2 d. žemės naudojimo vietoje patikrinimo akto Nr. 1 matyti, kad patikrinus riboženklius tarp E. O. S. ir O. M. priklausančių žemės sklypų nustatyta, kad O. M. užsodino mišku E. O. S. priklausančios žemės 10 m ir 40 cm plotą, t. y. 0,36 ha, ir 0,11 ha valstybinės žemės ir šiuo metu jo žemės sklypo bendras plotas yra (duomenys neskelbtini) ha. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo netikėti šiais surinktais įrodymais. Teismas kritiškai įvertino, O. M. teiginius, kad jis deklaruoja (duomenys neskelbtini) ha, todėl jo žemės sklypas negali būti didesnis, nes deklaruotų pasėlių žemės sklypo plotas nebuvo matuotas natūroje, o geodeziniai šio sklypo matavimai neatlikti. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad visiškai įrodyta, kad O. M. 2006 m. balandžio mėn. savavališkai užėmė, t. y. užsodino mišku, 0,36 ha nukentėjusiosios E. O. S. žemės ir 0,11 ha valstybinės žemės bei savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio l dalyje.
III.
Apeliaciniu skundu O. M. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas nepagrįstai įvertino surinktus įrodymus, vertino tik pateiktus teismui Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus duomenis. Apeliantas teigia, kad jokiu būdu neperėjo savo sklypų ribų. Sklypo pirkimo dieną sklypas buvo pažymėtas kuolais, kuries yra iki šiol. Leidus apželdinti (duomenys neskelbtini) ha sklypo, girininkijos darbuotojai maždaug sklypo ploto vidury dviem kuolais pažymėjo plotą, kurį buvo leista užsodinti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2006 m. birželio 5 d. vyr. specialistė L. M. surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą Nr. 1, kuriame konstatavo, kad jis užsodino mišku apie 0,36 ha O. S. žemės sklypo. Tai reiškia, kad žemėtvarkos skyriaus specialistai tiksliai patys nežino kiek buvo savavališkai užsodinta miško. Apeliantas teigia, kad projekto vadovas S. B. , matuojant O. S. žemės sklypą, netiksliai nustatė jos sklypo ribas. Kaip matyti iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. balandžio 5 d. žemėlapio fragmento, 2005 metų brėžinio miškui įveisti, jo sklypo apatinė dalis yra dešiniau negu viršutinė dalis (žr. taškus 1-2 ir 5-6 ). Dėl to prie jo žemės sklypo taškų 2-3-4 atsiranda trikampio formos plotas į kurį norima pasukti jo žemės sklypą. Be to, iš 2006 m. spalio 4 d. pažymos, surašytos VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos inžinieriaus konsultanto G. K. , matyti, kad žemės sklypas buvo matuotas su GPS įrankiu pagal ribas, paženklintas atitinkamais ženklais. Lauko perimetras sudaro (duomenys neskelbtini) m, o plotas (duomenys neskelbtini) ha. Žemės sklype yra pasodintas miškas. Teismas neatsižvelgė į teismui pateiktą dokumentą (pasėlio matavimų duomenys), sudarytą 2006 m. liepos 25 d. inžinieriaus konsultanto G. K. , 2005 metų brėžinį miškui įveisti, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą. Tai dar kartą patvirtina, kad jis užsodino mišku lygiai (duomenys neskelbtini) ha savo sklypo plote.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad O. M. kartu su žmona N. M. 2004 metais įsigijo iš P. K. įpėdinės (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pačiam P. K. nuosavybės teisė į minėtą sklypą buvo atkurta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 85-5686. Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą rodo, kad bendrame (duomenys neskelbtini) žemės ploto sklype yra (duomenys neskelbtini) ha vandenų ploto, todėl užsodinti mišką tiksliai (duomenys neskelbtini) ha žemės neįmanoma. Žemėtvarkos skyrius taip pažymi, kad pietinėje pusėje O. M. žemės sklypo riba eina kanalo viduriu, iš vakarų ir rytų pusių valstybine žeme, iš šiaurės pusės –10 m. pločio kelio kraštu. Nurodo, kad S. S. 4,57 ha žemės sklypas buvo suprojektuotas 2004 metais šalia P. K. priklausančio žemės sklypo. Bendra P. K. ir S. S. besiribojančių sklypų riba žemėtvarkos schemoje pažymėta taškais 1, 4. Po O. S. skundo atvykę į vietą patikrinti ribas skyriaus pareigūnai nustatė, kad O. M. sklypas pažymėtas naujais riboženkliais, kurie neatitinka projekte suformuoto sklypo robų. O. M. perkėlė riboženklius į dešinę pusę, užimant E. S. žemės sklypą. Kad nauji riboženkliai įkasti naujoje vietoje patvirtina faktas, jog pietinėje pusėje prie kanalo rastas senas riboženklis, skirtumas tarp naujų ir senų riboženklių sudaro 17 metrų. Žemėtvarkos skyrius taip pat prašo teismą atkreipti dėmesį, kad pateiktus žemės ūkio konsultavimo tarnybos inžinieriaus konsultanto G. K. žemės sklypo matavimus negalima laikyti rašytiniais patvirtinančiais įrodymais, nes sklypas buvo matuotas GPS įrankiu pagal naujus O. M. pastatytus riboženklius. Žemėtvarkos skyrius neginčija fakto, kad O. M. užsodino mišku (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą, tik įrodinėja, kad miškas iš dalies pasodintas kaimynų žemėje. Tai reiškia, kad O. M. naudojosi didesniu žemės plotu nei jam priklausė. Į tą plotą įeina (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas užsodintas mišku, iš jo dalies 0,36 kaimynės O. S. žemėje ir 0,11 ha žemės valstybės žemėje. Bendrai jo naudojamas sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) ha.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi tam, kad pripažinti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti ne tik priešingą teisei asmens veikimą ar neveikimą (objektyviąją administracinio teisės pažeidimo pusę), bet ir asmens kaltę, t. y. subjektyviąją administracinio teisės pažeidimo pusę.
ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į paminėtos teisės normos dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 straipsnis).
ATPK 10 straipsnis nustato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Taigi tyčiai konstatuoti būtina nustatyti, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarimą ir kitą bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė dėl O. M. veikos subjektyviosios pusės. Teismas konkrečiai nenurodė, kokia kaltės forma (tyčia ar dėl neatsargumo) pasireiškė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika, kokios konkrečios aplinkybės leidžia konstatuoti jo tyčią, daryti išvadą, kad apsodindamas ginčo sklypo dalį jis suprato, kad elgiasi priešingai teisei. Pirmosios instancijos teismas apskritai net neapklausė buvusio žemės sklypo savininko. Teismo posėdžio metu O. M. minėjo miškininkus, pagal kurių nurodymą buvo kalami nauji kuolai (b. l. 53). Apeliaciniame skunde O. M. tai pat mini girininkijos darbuotojus, kurie, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pažymėjo plotą, kuriame jam buvo leista sodinti mišką. Šių asmenų tapatybė neišsiaiškinta, teisme jie neapklausti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas pakankamai motyvuotu ir pagrįstu, yra naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad prireikus administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti skiriamas ekspertas ar specialistas (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Todėl, esant reikalui, teismas gali skirti ekspertą ar specialistą, kuris duotų išvadą ar paaiškintų dėl ginčo žemės sklypo ribų.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.