Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-82-253/2012

Teisėjas Mindaugas Martinaitis (Proceso Nr. 2-24-3-00117-2010-3)

2012 m. sausio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovams M. K. V. ir A. V., tretysis asmuo Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras M. S., dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo teisės į mirusio tėvo palikimo (privalomąją) dalį, kai palikimas buvo priimtas įpėdinių pagal testamentą. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiškia, kad įpėdinis perėmė palikėjo teises ir pareigas – kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (LR CK 5.50 str. 1 d.). Valią priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, asmuo turi išreikšti įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis atlieka LR CK 5.50 str. 2 d. nustatytus veiksmus. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). LR CK 5.50 str. 3 d. nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (LR CK 5.57 str. 1 d.).

LR CK 5.2 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo jo mirties atveju. Bylos duomenimis ieškovo ir atsakovų tėvas Z. V., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs du testamentus: 2000-11-23 notaro patvirtintu testamentu jam privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), testatorius paliko sūnui M. K. V., o 2004-02-03 notaro patvirtintu testamentu testatorius paliko jam priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), sūnui A. V.. Po Z. V. mirties pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notarų kontorai pateikė sutuoktinė A. V., sūnūs A. V. ir M. K. V.. 2004-02-03 palikėjo testamento pagrindu 2007-06-14 A. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal kurį paveldimą turtą sudaro 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2000-11-23 palikėjo testamento pagrindu 2008-01-15 M. K. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal kurį paveldimą turtą sudaro 10,10 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 0,49 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir 1,09 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

LR CK 5.18 str. 2 d. numato, kad atvejais, kai iš testamento turinio testatoriaus valia yra aiški, aplinkybė, kad kokio nors daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko neturi reikšmės. 2000-11-23 testamente, kuris buvo patvirtintas notaro, palikėjas nurodė, kad jam privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka sūnui M. K. V. Šio testamento apeliantas neginčijo. Nustatyta, kad 2006-06-05 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 44/14447 Z. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir jo nuosavybėn perduotas 1,09 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), taip pat 0,49 ha žemės sklypas ir 10,10 ha miško sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad Z. V. 1999-04-21 Telšių apskrities viršininko išvada buvo pripažinta teisė į buvusio savininko P. V. nuosavybės teise valdytą žemę atkūrimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad palikėjas valdė kitą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ar kitų duomenų keliančių pakankamą pagrindą abejoti, kad testatoriaus Z. V. 2000-11-23 testamente nurodytas nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas – yra netapatus 2008-01-15 M. K. V. išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodytiems trims žemės sklypams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), į kuriuos testatoriui 2006-06-05 bei 2007-06-01 buvo atstatyta nuosavybės teisė. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad palikėjas, žinodamas apie jam atstatomas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, bei galimai žinodamas jų būsimą vietą, sudarydamas 2006-06-05 testamentą, pasisakė ir dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kurį palikėjas žinojo įgysiąs ateityje, likimo. Palikėjas 2000-11-23 testamente aiškiai ir nedviprasmiškai paskirstė jam nuosavybės teise priklausantį turtą, turtą pakankamai identifikavo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl trijų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nepaminėjimo testamente atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas nurodo, kad negalėjo domėtis trijų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teisę įregistravo M. K. V., atsiradimu, kadangi tik 2009-11-19 iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo skyriaus pažymos dėl nuosavybės teisių atkūrimo sužinojo, kad tėvui priklauso žemės sklypai ir iškart kreipėsi dėl privalomosios palikimo dalies. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Skunde apeliantas patvirtino, kad jam buvo žinoma apie 2004-02-03 tėvo testamentą, kuriuo 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantas nurodė, kad vos tik sužinojęs, jog tėvui yra atkuriamos nuosavybės teisės į tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kreipėsi dėl privalomosios dalies nustatymo. Byloje nustatyta, kad po tėvo mirties apeliantas tėvo turto paveldėjimu nesidomėjo, dėl palikimo priėmimo ar privalomosios palikimo dalies į palikimo atsiradimo vietos notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog atsakovai slėpė nuo jo paveldėjimo faktą ar jis buvo kitaip suklaidintas dėl palikimo priėmimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus, ir žinodamas apie palikimo teisės atsiradimą, tėvo testamentą, nesidomėjo ir aktyviai nesinaudojo savo teisėmis ir, kaip palikėjo įpėdinis, nesikreipė dėl palikimo (privalomosios dalies) į palikimo atsiradimo vietos notarą. Veikdamas apdairiai, tinkamai ir laiku įgyvendindamas savo teises, apeliantas turėjo galimybę sužinoti ir apie palikimo pagal 2000-11-23 testamentą atsiradimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje visas palikėjo Z. V. turtas buvo paveldėtas pagal testamentą, todėl apeliantas, kaip įstatyminis įpėdinis, neturėjo tiesės pretenduoti į testamentu broliams paskirtą turtą, išskyrus į privalomąją palikimo dalį.

LR CK 5.20 str. 1 d. numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Ši įstatymo nuostata įtvirtina teisės į privalomąją palikimo dalį sąlygą – išlaikymas asmeniui, turinčiam teisę pretenduoti į šią palikimo dalį, turi būti reikalingas palikėjo mirties dieną. Bylos duomenys – 2009-01-22 darbingumo lygio pažyma bei 2009-11-05 pažyma apie apelianto pajamas – patvirtina, kad G. V. darbingumo lygis sudaro 10 proc. (nedarbingas) ir nuo 2008-11-01 iki 2009-11-01 jam buvo mokama šalpos pensija neįgaliajam. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Z. V. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), apeliantui, kaip palikėjo sūnui, buvo reikalingas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo (privalomosios dalies) priėmimo ir nėra pagrindo pripažinti šį terminą praleistu dėl svarbių priežasčių, pagrįstai neanalizavo apelianto teisės į privalomąją palikimo dalį.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nėra palikėjo kreditorius ir pretenduoja į palikimą kaip įpėdinis, todėl skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma LR CK 5.63 str. nuostata šiuo atveju neturi būti taikoma. Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis LR CK 5.50 str. bei 5.57 str., iš esmės pagrįstai konstatavo, kad apeliantas dėl subjektyvių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo momento, ir nėra pagrindo šias priežastis pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-20 nutartimi apeliantui 1 502 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo G. V. į valstybės biudžetą priteistina 1 502 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 84 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-04-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. V. 1 502 Lt atidėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie valstybei sumokėtą žyminį mokestį būtina pateikti teismui.