Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1814-815/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-06-15
Bylos Nr.: I-1814-815/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04832-2016-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
Atsakovas: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas: G. A.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-1814-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04832-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Radvilei Bajelytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir leidimo gyventi Lietuvoje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja G. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama (b. l. 1–4):

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (15/5-4) 3I-1704(00932) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei G. A., panaikinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/5-4) 3I-1704(00932));

1.2. leisti pareiškėjai gyventi Lietuvoje su savo nepilnamete dukra.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamame sprendime panaikintas jai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG), galiojęs iki 2017 m. gegužės 4 d., kad pareiškėja nesutinka su šiuo sprendimu, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Sprendime Nr. (15/5-4) 3I-1704(00932) LLG panaikinimo pagrindu įvardyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas, tačiau pareiškėjai visiškai neaišku, kokiu įstatyme nustatytu pagrindu panaikintas jai išduotas LLG: Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ar 1 dalies 14 punktu, o tai apsunkina jos galimybes efektyviai ginti savo pažeistą teisę gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti LLG panaikinimo pagrindą, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktuose nurodyti skirtingi pagrindai, be to, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip pagrindai panaikinti LLG nurodomos aplinkybės, susijusios su ne tik neteisėtais, bet ir galimai nusikalstamais, veiksmais, t. y. dokumentų klastojimu, fiktyviu įmonių steigimu, nors pareiškėjai nėra ir negali būti pareikšta dėl tokių nusikalstamų veikų. Taigi, pareiškėja kategoriškai nesutinka, minėtu LLG panaikinimo pagrindu, juolab, kad skundžiamame sprendime net nenurodytos aplinkybės, jog pareiškėja atliko tokius ar panašius veiksmus.

2.2. Sprendime Nr. (15/5-4) 3I-1704(00932) LLG nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad neva pareiškėja nedirba ir neva buvo LLG galiojimo laikotarpiu ilgą laiką išvykusi iš Lietuvos. Pareiškėja dirba pagal darbo sutartį IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) virėja, todėl skundžiamame sprendime nurodyta informacija, jog pareiškėja nurodė nedirbanti, yra klaidinga. Toks nesusipratimas įvyko dėl to, kad ji dar beveik nemoka lietuvių kalbos, o jos apklausa, kurią atliko atsakovo atstovės, vyko be vertėjo, apie įvyksiančią apklausą jos niekas iš anksto neinformavo, 2016 m. spalio 19 d. atsakovo atstovės tiesiog atvyko į pareiškėjos namus, kažko klausinėjo, liepė pasirašyti. Pareiškėja nesuprato, kas vyksta, ko iš jos norima, suprato, kad turi kažką pasirašyti, nes kitaip paims jos vaiką, o ją deportuos, jeigu nepasirašys. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl net nekvestionavo atsakovo atstovių veiksmų, iš baimės vykdė viską, ką jos liepė, tik vėliau po apklausos, pasitarusi su savo artimaisiais, kurie gyvena Klaipėdoje, suprato, kad neturėjo nieko pasirašyti, kad turėjo būti apklausiama per vertėją, kad galimai pasirašė ką nors, ko neturėjo pasirašyti, todėl pareiškėja dar tą pačią dieną nuvyko į Migracijos tarnybą Klaipėdoje ir pasakė paneigianti bet kokias aplinkybes, kurias tvirtino savo parašu apklausos metu. Pareiškėja dėl to, kad galimai pareigūnės piktnaudžiavo savo įgaliojimais, neinformavo jos apie teisę turėti vertėją, 2016 m. spalio 19 d. kreipėsi su pareiškimu į policiją, šiuo metu laukia atsakymo.

2.3. Pareiškėja dirba Įmonėje, vykdo administracijos nurodymus, pagal jos nurodymus gamina maistą Įmonės užsakovams, jai mokamas darbo užmokestis. Sprendime Nr. (15/5-4) 3I-1704(00932) nurodyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas I. A. (I. A.), kurio vadovaujamai įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikė laikiną personalo nuomą, siuntė pareiškėją darbuotis, patvirtino, kad pareiškėja jo įmonėje nedirbo, tačiau tai neatitinka tikrovės: priešingai negu nurodyta sprendime, pareiškėja buvo siunčiama į jo įmonę darbdavio nurodymu. Pareiškėja tam, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės dėl jos darbo, prašo apklausti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovus. Pareiškėja šiuo metu dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“, joje ketina ir toliau dirbti, planuoja savo ateitį Lietuvoje. Pareiškėja nuo 2016 m. lapkričio 15 d. mokosi lietuvių kalbos, kad būtų išvengta tokių nesusipratimų, kaip kad įvyko apklausos metu.

2.4. Sprendime Nr. (15/5-4) 3I-1704(00932) nurodyta, kad patikrinus duomenis apie pareiškėjos valstybės sienos kirtimus SAT duomenų bazėje nustatyta, jog pareiškėja 2016 m. gegužės 11 d. išvyko iš Lietuvos, o 2016 m. rugsėjo 19 d. vėl atvyko į Lietuvą. Pareiškėja sutinka su nurodyta aplinkybe, kad 2016 m. gegužės 11 d. išvyko iš Lietuvos: ji vyko į Lenkiją per Kaliningrado sritį, Lenkijoje buvo tik porą dienų, į Lietuvą grįžo ne per Kaliningrado sritį, bet kirto Lenkijos–Lietuvos valstybių sieną, todėl jos pase nėra jokios žymos apie grįžimą į Lietuvą 2016 m. gegužės mėn. Pareiškėja iš Lietuvos kelioms dienoms išvyko į Lenkiją ir 2016 m. rugsėjo 17 d., o grįžo per Kaliningradą 2016 m. rugsėjo 19 d., dėl to pase taip pat nėra žymos apie išvykimą iš Lietuvos rugsėjo mėn. Tam, kad būtų patvirtintos nurodytos aplinkybės, pareiškėja prašo teismą išreikalauti duomenis iš Lenkijos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos apie pareiškėjos išvykimą į Lenkiją 2016 m. gegužės 11 d. Tai, kad pareiškėja tikrai buvo Lietuvoje 2016 m. vasarą, gali patvirtinti ta aplinkybė, jog 2016 m. birželio 22 d. vyko pas notarą Klaipėdoje išduoti savo dukrai leidimą vykti su kitu suaugusiu asmeniu į (duomenys neskelbtini), tai akivaizdžiai patvirtina, jog visą vasarą pareiškėja buvo Lietuvoje, dirbo todėl jokių aplinkybių, dėl kurių jai turėtų būti panaikintas LLG, nėra.

2.5.Pareiškėja Lietuvoje yra įsigijusi nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvenu. Lietuvoje kartu su pareiškėja gyvena jos nepilnametė dukra A. H., kuriai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje ir kuri nuo 2014 m. rugsėjo mėn. mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje. Taigi, pareiškėjai LLG reikalingas ir dėl jos nepilnametės dukters interesų. Tuo atveju, jeigu pareiškėja bus priversta išvykti iš Lietuvos, bus pažeisti ir jos dukters interesai: ženkliai sumažės jų bendravimo galimybės, su savo dukra galės matytis tik atostogų metu, o tai nesuderinama su prioritetiniais vaiko interesų apsaugos principais, kuriuos Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi užtikrinti. Pareiškėjai turėtų būti suteiktas LLG, net nepriklausomai nuo to, ar ji dirba, o tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jos nepilnametė duktė, kuri turi teisę augti ir gyventi su savo motina.

II

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad skundu nesutinka, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 31–35).

Šalies argumentai

1. Pareiškėja 2015 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė prašymą išduoti LLG (toliau – ir Prašymas) ir kitus dokumentus. Pareiškėja Prašyme nurodė, kad ketina dirbti Įmonėje virėja. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2015 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai LLG iki 2017 m. gegužės 4 d.; pareiškėjai LLG (duomenys neskelbtini) išduotas, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais kaip užsienietei, turinčiai leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas dirbti).

2. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2016 m. gruodžio 2 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame panaikino pareiškėjai LLG. Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja, norėdama gauti LLG, pateikė gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos neatitinkančius duomenis apie tai, kad ji ketina dirbti virėja IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kad pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. nebeatitinka teisinio pagrindo, kuriuo remiantis pareiškėjai buvo išduotas LLG. Įstatymo 50 straipsnio nuostatos yra imperatyvios, Įstatyme nenustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo.

3. Priimant ginčijamą sprendimą vadovautasi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį LLG gali būti panaikinamas paaiškėjus, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pareiškėjos atveju, kaip ir buvo nurodyta ginčijamame sprendime, pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai: pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir ji neatitinka teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo išduotas LLG (priimant ginčijamą sprendimą, pareiškėja faktiškai nedirbo Įmonėje).

Šalies argumentai

4. Pareiškėja skunde ginčija, be kita ko, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą „buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai“. Ginčijamame sprendime nebuvo nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja būtų atlikusi su dokumentų klastojimu susijusius veiksmus, minėta nuostata pareiškėjai netaikyta, tiesiog buvo cituojamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas reglamentavimas, tačiau nebuvo konstatuotas neteisėtai įgytų ar suklastotų dokumentų, fiktyviai įsteigtos įmonės faktas, todėl ši dalis pareiškėjai netaikyta. Taigi, šie skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės.

5. Departamentas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, atliktų patikrinimų duomenis, apklausų metu pateiktus paaiškinimus, ginčijamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti LLG, neatitinka tikrovės. Surinktų duomenų visuma rodo, kad pareiškėjos deklaruoti tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjos tikslas yra ne dirbti virėja IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o gauti LLG ir taip legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje bei visoje Šengeno erdvėje. Pati pareiškėja skunde nurodo: „mano nuomone, man turėtų būti suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje net nepriklausomai nuo to, ar aš dirbu, o tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena mano nepilnametė dukra“, taigi, šis teiginys netiesiogiai rodo, jog pareiškėjos tikslas nėra darbas Lietuvoje. Išvada, kad pareiškėja ginčijamo sprendimo priėmimo metu nedirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, padaryta įvertinus su Įmone susijusių asmenų paaiškinimus, pareiškėjos apklausos metu pateiktus duomenis. Taigi, pareiškėjos darbas Įmonėje tik imituojamas, siekiant turėti LLG.

6. Migracijos skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d., tikrindamas, ar pareiškėja atitinka LLG išdavimo sąlygas, nustatė, kad pareiškėjai nuo 2016 m. vasario 1 d. iki patikrinimo dienos (t. y. daugiau kaip 6 mėnesius) Įmonėje mokamas 2,13 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Migracijos skyrius kreipėsi į pareiškėjos darbdavį IĮ „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas informuoti, ar pareiškėja dirba Įmonėje (jeigu dirba, tai kiek valandų per savaitę), ar jai mokamas darbo sutartyje nustatytas atlyginimas. Įmonės direktoriaus paprašyta pateikti pareiškėjos darbo laiko apskaitos žiniaraštį nuo 2016 m. sausio 1 d., tačiau jis Migracijos skyriui nepateiktas, o Departamentas 2016 m. rugsėjo 21 d. gavo Įmonės direktoriaus paaiškinimą, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo pastebėta ir ištaisyta klaida dėl darbo užmokesčio. Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) Informacinės sistemos duomenis pareiškėjai nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. mokėtas 2,13 Eur darbo užmokestis, jokie neva klaidų ištaisymai dėl šio laikotarpio nebuvo atlikti, taigi, pareiškėja Įmonėje nedirbo. Su Įmonės direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimu buvo pateikta 2016 m. sausio 1 d. paslaugų teikimo sutartis tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią susitariama, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliks laikinąją personalo nuomą, t. y. į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiųs dirbti virėją (pareiškėją).

7. Migracijos skyrius 2016 m. spalio 14 d. apklausė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininką I. A. (I. A.), kuris nurodė kad: asmeniškai pažįsta pareiškėją, jo vykdoma maitinimo paslaugų teikimo veikla kavinėje yra sezoninė ir vykdoma nuo gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. Pabaigos; jis pasirašė sutartį su A. K., kad pareiškėja ateitų pasidalinti patirtimi su II „(duomenys neskelbtini)“ virėjomis; pareiškėja „mano įmonėje nedirbo, buvo atėjusi 2–3 kartus. Sutartį pasirašėme šių metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neatsimenu. Jokio atlyginimo mano įmonė G. A. nemokėjo“. 2016 m. spalio 17 d. apklaustas A. K. (A. K.) kaip Įmonės atstovas, turintis savininko K. H. (K. H.) įgaliojimą. A. K. apklausos metu nurodė, kad Įmonėje dirba 2 darbuotojai (jis ir pareiškėja), konkrečių veiklos vykdymo vietos patalpų neturi. Migracijos skyriaus specialistės apklausos protokole nurodė, kad A. K. paaiškinimas nebaigtas surašyti, nes asmuo atsisakė atsakyti į pateiktus klausimus (kokiu adresu Įmonė vykdo veiklą, kur yra pareiškėjos darbo vieta, ar ji dirba 40 val. per savaitę, kaip nustatyta darbo sutartyje), nepateikė pareiškėjos darbo laiko apskaitos dokumentų ir atsisakė pasirašyti apklausos protokolą. Pažymėtina, kad A. K. yra buvęs pareiškėjos sutuoktinis ir pareiškėjos vaikų tėvas, todėl jis galimai suinteresuotas teikti neobjektyvius ir pareiškėjai naudingus paaiškinimus, dėl to jo paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai.

8. Vertinant pateiktą paslaugų teikimo sutartį tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtina, kad kai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas I. A. teikė paaiškinimus apie šią sutartį, jis nurodė, kad sutartį sudarė 2016 m. rugpjūčio mėn. (būtent 2016 m. rugpjūčio mėn. Migracijos skyrius kreipėsi į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjos darbo, nes gali būti panaikintas LLG), nors sutartyje nurodyta data yra 2016 m. sausio 1 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas nurodė, kad sutartis 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo sudaroma su A. K. įmone. Pažymėtina, kad Departamentui pateiktą paslaugų teikimo sutartį pasirašė I. A. ir K. H., o ne A. K.. Pasak IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininko, būtent pareiškėjos buvęs sutuoktinis ir jos vaikų tėvas A. K., o ne Įmonės direktorius K. H. pasiūlė jam sudaryti minėtą paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią pareiškėja konsultuos virėjas. Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes, kyla pagrįstų įtarimų, kad pateikta paslaugų teikimo sutartimi siekta imituoti pareiškėjos atitiktį Įstatymui, o pati sutartis nepatvirtina, kad pareiškėja faktiškai dirbo.

9. Migracijos skyriaus specialistės 2016 m. spalio 19 d. nuvyko atlikti patikrinimo pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėja buvo rasta pareiškėja ir Migracijos skyriaus specialistėms įsitikinus, kad pareiškėja supranta rusų kalbą, ji buvo apklausta. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad: Įmonėje dirbo iki 2016 m. gegužės mėn., o gegužės mėn. kartu su dukra išvyko j (duomenys neskelbtini), nes dukrai mokykloje prasidėjo vasaros atostogos; į Lietuvą grįžo 2016 m. rugsėjo mėn., po sugrįžimo nedirbo; iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) kurį laiką dirbo I. A. individualioje įmonėje – bare (duomenys neskelbtini): „dirbau į savaitę po 2–3 kartus apie 2 mėnesius. Aš ten padėdavau kitoms virėjoms“. Pažymėtina, kad pareiškėjos paaiškinimai nesutampa su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo paaiškinimais, kuris paaiškino, kad pas jį pareiškėja nedirbo, o buvo iš viso tik 2–3 kartus atvykusi pakonsultuoti jo įmonės virėjas maisto paruošimo klausimais. Taigi, iš pačios pareiškėjos paaiškinimų aišku, kad ji nedirbo nuo 2016 m. gegužės mėn. iki apklausos dienos (2016 m. spalio 19 d.), taip pat aišku, kad ir iki gegužės mėn. pareiškėja nedirbo pagal 2016 m. sausio 1 d. paslaugų teikimo sutartį IĮ „(duomenys neskelbtini)“, nes pastaroji įmonė dirba tik sezono metu, t. y. nuo gegužės mėn. Taigi, nuo 2016 m. vasario 1 d. pareiškėja netenkina sąlygų, kuriomis remiantis buvo išduotas LLG.

10. Pažymėtina, kad 2016 m. spalio 19 d. pareiškėjos apklausa vyko ne lietuvių kalba, o rusų kalba. Iš pareiškėjos bylos galima spręsti, kad pareiškėja moka rusų kalbą, nes anksčiau ji teikė paaiškinimus ar pildė apklausų lapus būtent rusų kalba. Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio vyresnioji specialistė N. P. 2016 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-IL-15849 nurodė, kad kuomet buvo įsitikinta, jog pareiškėja supranta rusų kalbą, pokalbis su ja vyko rusų kalba („G. A. neatsisakė pateikti paaiškinimą rusų kalba ir paaiškino, kad vasaros metu, nuo gegužės mėnesio iki rugsėjo mėnesio, kartu su dukra buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Grįžusi niekur nedirbo ir nedirba iki šiol.“). Departamentas, gavęs pareiškėjos skundą, kreipėsi į Migracijos skyrių, prašydamas pateikti detalesnius paaiškinimus dėl 2016 m. spalio 19 d. apklausos aplinkybių. Migracijos skyriaus specialistė, vykdžiusi pareiškėjos apklausą, pateikė 2017 m. sausio 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. 30- IL-439, kuriame nurodyta, kad vykdant 2016 m. spalio 19 d. nelegalios migracijos prevencijos priemonių planą Nr. 30-IL-15832, 2016 m. spalio 19 d. apie 9.30 val. kartu su specialiste J. M. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur yra G. A. deklaruota gyvenamoji vieta; buto duris atidarė G. A. ir pasisveikino rusų kalba; pareigūnės prisistatė ir rusų kalba paaiškino atvykimo tikslą; pareiškėja sutiko pareigūnes geranoriškai, pasiūlė eiti į kambarį ir prisėsti; bendravimas su pareiškėja prasidėjo rusu kalba ir ji neprieštaravo bendrauti minėta kalba, todėl pokalbis apie jai išduotą LLG, LLG išdavimo sąlygas, apie jos faktinę darbo vietą ir darbo laiką vyko rusu kalba; pareiškėja žodžiu rusų kalba pateikė paaiškinimą šiais klausimais, kurį pareigūnė surašė lietuvių kalba, surašytą paaiškinimą išvertė žodžiu į rusų kalbą; pareiškėja sutiko, kad paaiškinimas surašytas teisingai, apie tai paaiškinimo lape parašė rusu kalba ir pasirašė; įtaka kalbėti arba rašyti lietuvių ar rusų kalba pareiškėjai nebuvo daroma, apsilankymo ir bendravimo metu konflikto su ja nebuvo, bendravimas vyko geranoriškai, vadovaujantis pareigūno profesinės etikos principais. Taigi, pareiškėjos paaiškinimai („nesupratau, kas vyksta, ko iš manęs norima, supratau, kad turiu kažką pasirašyti, nes kitaip iš manęs paims mano vaiką, o mane deportuos, jei nepasirašysiu“) vertintini kritiškai: pareiškėjos apklausa vyko jai suprantama kalba, tai, kas buvo surašyta jos paaiškinimų protokole, buvo išversta į jai suprantamą rusų kalbą, o pareiškėja po paaiškinimu pasirašė ir savo ranka prirašė: „Paaiškinimas iš mano žodžių surašytas teisingai. Išversta į man suprantamą kalbą“. Nors apklausos vykdymo dieną pareiškėja nuvyko į Migracijos skyrių, kuriame pateikė pareiškimą, jog apklausą vykdžiusios pareigūnės neva grasino ir privertė pasirašyti kažkokius dokumentus lietuvių kalba, kurių teksto ji nesupranta, tačiau iš Klaipėdos AVPK viršininko A.. Motuzo 2016 m. spalio 28 d. rašto Nr. 30-S-82346(4.1) yra žinoma, kad pareiškėjos kaltinimai nepasitvirtino, negauta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjos teiginius, jog Migracijos skyriaus pareigūnai, 2016 m. spalio 19 d. atvykę į jos namus, netinkamai vykdė pavestas pareigas, pažeidė teisės normas, Etikos kodekso normų reikalavimus bei viršijo jiems suteiktus įgaliojimus. Taigi, pareiškėjos paaiškinimai, pateikti 2016 m. spalio 19 d. apklausos metu, nėra nuginčyti, o priimant ginčijamą sprendimą jie buvo įvertinti surinktų duomenų visumoje.

11. Aplinkybės apie pareiškėjos sienos kirtimus ginčijamame sprendime nurodytos, įvertinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos (toliau – ir VSATIS) duomenis. Remiantis VSAT vado 2004 m. spalio 8 d. įsakyme Nr. 4-507 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos nuostatų 4.2 ir 6 punktais, viena iš pagrindinių VSATIS funkcijų – duomenų apie asmenis, kertančius Lietuvos valstybės sieną, kaupimas, o asmens duomenų šioje informacinėje sistemoje tvarkymo tikslas – fizinių asmenų, kertančių Lietuvos valstybės sieną, tapatybės nustatymas ir apskaita. Tai, kad pareiškėja nuo gegužės mėn. iki rugsėjo mėn., t. y. dukters vasaros atostogų metu, buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), apklausos metu nurodė ir pati pareiškėja. Skunde minimas argumentas, jog kartu su skundu pateiktas išrašas iš Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. Bastakio notarinio registro įrodo, kad pareiškėja tikrai buvo Lietuvoje 2016 m. vasarą; šis išrašas galėtų įrodyti tai, kad 2016 m. birželio 22 d. pareiškėja lankėsi pas notarą Lietuvoje, tačiau tai yra informacija tik apie 1 dieną per 4 mėnesius (pareiškėja galėjo būti grįžusi ir vėl išvykusi), o įrodymų, kad Lietuvoje buvo 2016 m. gegužės mėn.–rugsėjo mėn., nepateikta. Pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo pagrindą sudarė aplinkybė, kad pareiškėja faktiškai nedirbo Įmonėje, o ne aplinkybė, kad pareiškėja nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. negyveno Lietuvoje (ši aplinkybė buvo įvertinta turimų duomenų visumoje).

12. Vadovaujantis Įstatymu, nekilnojamojo turto turėjimas savaime nesudaro pagrindo išduoti leidimą gyventi (LLG išdavimo pagrindų baigtinis sąrašas įtvirtintas Įstatymo 40 straipsnyje), tačiau pareiškėja gali kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo šiuo pagrindu.

13. Pareiškėjai LLG buvo išduotas ne šeimos susijungimo, bet darbo pagrindu. Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio ateityje kreiptis dėl leidimo gyventi kitu pagrindu, jeigu pareiškėja atitiks leidimo gyventi išdavimo pagrindą ir sąlygas.

14. Pareiškėja nuo atvykimo į Lietuvą 2006 m. įvairiais būdais siekia apeiti teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai 2007 m. birželio 28 d. atsisakyta išduoti LLG dėl santuokos fiktyvumo. Nuo 2007 m. sausio 3 d., t. y. pasibaigus vizų galiojimo laikui, pareiškėja kartu su vaikais neteisėtai gyveno Lietuvoje, buvo nustatytas faktas, kad pareiškėjos ir jos vaikų pasuose esantys sienos kirtimo spaudai neatitinka tikrovės. Departamentas 2010 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą išsiųsti pareiškėją ir jos nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2015 m. balandžio 30 d. kreipėsi atvykimo dirbti į Įmonę pagrindu, tačiau 2016 m. gruodžio 2 d. pareiškėjai panaikintas LLG, nes nustatyta, jog pareiškėja neatitinka sąlygų, kurių pagrindu jai buvo išduotas LLG, t. y. nustatyta, kad pareiškėja faktiškai nedirba Įmonėje. Visos išvardytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėjos asmenybę, atskleidžia jos siekį bet kokiomis priemonėmis, net ir neteisėtomis, legalizuoti buvimą Lietuvos Respublikoje.

III

Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Radvilė Bajelytė (2016 m. lapkričio 18 įsakymas Nr. 3K-123„Dėl įgaliojimų suteikimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Radvilei Bajelytei“ (b. l. 122)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Remiantis Užsieniečių registru, pareiškėja 2007 m. birželio 14 d. sprendime Nr. 30-SP3-13 įpareigota išvykti iš Lietuvos, 2009 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. 00001 skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, 2010 m. gegužės 18 d. sprendime Nr. (15/5-3) 1U-59 – išvykti iš Lietuvos Respublikos (žr. b. l. 81).

2. Pareiškėja turi dukrą A. H., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo, AA Nr. (duomenys neskelbtini), kopija (b. l. 10)), kuriai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje LT735799 (žr. leidimo kopiją (b. l. 11, 12)) ir kuri nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje (žr. 2016 m. gruodžio 9 d. pažymą Nr. (7.27) O2-203 (b. l. 13)).

3. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras 2009 m. gruodžio 31 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-2012-09 dėl dokumento klastojimo, nutarė, be kita ko: nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-2012-09 dėl pasų suklastojimo, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. K. kaltę, padarius nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio l dalyje, bei G. A. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 4 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje; (duomenys neskelbtini) piliečių pasus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perduoti VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos ir prevencijos kontrolės skyriui (b. l. 116–117). Nurodytame nutarime, be kita ko, nurodyta:

3.1. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinėje 2009 m. balandžio 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-2012-09 pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai 2009 m. balandžio 21 d. nustatė, kad (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, pasibaigus vizų galiojimo laikui gyvena (duomenys neskelbtini) piliečiai G. A., jos dukra A. H. ir sūnus G. H. (G. H.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečio G. H. paso galiojimo laikas pasibaigęs 2008 m. gruodžio 12 d., o A. – 2007 m. birželio 5 d.

3.2. G. A., apklausta liudytoja, nurodė, kad: A. K. yra jos buvęs sutuoktinis; (duomenys neskelbtini) ji ištekėjo už Lietuvos Respublikos piliečio R. J., tikėdamasi gauti leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau migracijos tarnybai nustačius, kad santuoka yra fiktyvi, leidimo negavo ir buvo įpareigota išvykti iš Lietuvos per 3 dienas; buvęs vyras A. K. paėmė jos ir vaiko pasą, pasakęs, kad viską sutvarkys; po kiek laiko A. K. gražino pasus ir ji matė, kad pasuose įdėtas sienos kirtimo spaudas, nors realiai ji nebuvo išvykusi iš Lietuvos; kaip spaudas atsirado pasuose, ji nežino. Pareiškus įtarimą G. A. neprisipažino kalta ir nurodė, kad: 2007 m., pagal skelbimą, „(duomenys neskelbtini)“ pasaže, Klaipėdoje, kažkuriame kabinete, tiksliai nepamena, sutiko vyriškį ir moterį, kurie pasakė, kad jie už 350 Lt gali sutvarkyti dokumentus, leisiančius 1 m. jai ir vaikams gyventi Lietuvoje; šiems asmenims ji perdavė pasus ir sumokėjo 350 Lt bei parašė įgaliojimą tvarkyti dokumentus; po savaitės jai paskambino ir pranešė, kad dokumentai sutvarkyti; atsiėmusi pasus, po metų vėl ieškojo tų pačių asmenų, kad prasitęstų buvimą Lietuvoje dar metams, bet jų neberado; ji negali nurodyti nei kuriame aukšte, nei kurioje vietoje buvo kabinetas.

3.3. Liudytoja S. K. nurodė, kad: (duomenys neskelbtini) susituokė su A. H. (A. H.), tuokėsi (duomenys neskelbtini), po santuokos A. suteikta K. pavardė; po to, kai A. K. 2005 m. negavo leidimo gyventi Lietuvoje, ji jo daugiau nematė.

3.4. Pareiškus įtarimą A. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 301 straipsnio 1 dalį, tuo, kad jis organizavo 3 (duomenys neskelbtini) piliečių pasuose esančių įrašų klastojimą, jis nurodė, kad 2007 m. birželio 16 d. jis nebuvo Lietuvos Respublikoje ir organizuoti neteisingų įrašų pasuose neturėjo galimybės.

3.5. Departamentas informavo, kad duomenų apie A. K. buvimą Lietuvos Respublikoje 2005 m.–2008 m. neturi. VSAT duomenų bazėje užfiksuota, kad A. K. (H.) valstybės sieną kirto 2004 m. sausio 26 d., atvykdamas į Vilnių; kitas sienos kirtimas – 2008 m. sausio 9 d. (atvykimas per Pagėgių PKP). Apklausus Lazdijų rinktinės Kybartų PKP pasieniečius, vykdžiusius 2007 m. birželio 9 d. tarnybą pasienio kontrolės poste, nenustatyta, kuris iš darbuotojų įdėjo spaudus. 2009 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje Nr. 11-69 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečio pase (duomenys neskelbtini), išduotame G. A., 5 puslapyje esantis Lietuvos Respublikos sienos kirtimo datos spaudas „19.06.07 33“ yra tikras, toks pats tikras spaudas yra ir (duomenys neskelbtini) piliečio pase (duomenys neskelbtini), išduotame A. H. vardu, ir (duomenys neskelbtini) piliečio pase (duomenys neskelbtini), išduotame G. H. vardu.

3.6. Remiantis surinkta medžiaga, (duomenys neskelbtini) piliečių pasuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantys spaudai „19.06.07 33“ atlikti tikruoju spaudu, kokiu būdu ir kas tai atliko, nenustatyta, išnaudojus visas galimas procesines priemones. G. A., G. H., A. H. 2007 m. birželio 19 d. iš Lietuvos Respublikos neišvyko. G. A. parodymai liudytojos apklausos metu ir pareiškus įtarimų iš esmės skiriasi. Siekiant nustatyti objektyvią tiesą, buvo išnaudotos visos galimybės, tačiau nėra patikimų duomenų, kada, kam ir kokiomis aplinkybėmis G. A. perdavė pasus, kas atliko melagingos informacijos atlikimą pasuose. Šioje baudžiamojoje nėra neginčijamų duomenų, kad būtent A. K. ar G. A. organizavo tikrovės neatitinkančių įrašų atlikimą (duomenys neskelbtini) piliečių pasuose. Ikiteisminiame tyrime išnaudotos visos galimybės įrodymams surinkti, tačiau surinktų visuma nėra pakankama A. K. ir G. A. perduoti teismui, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. (duomenys neskelbtini) piliečių pasuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantys spaudai neatitinka tikrovės, tačiau patys pasai nėra suklastoti, juose nurodyta informacija, patvirtinanti asmenų tapatybę, yra tikra. G. A., G. H. ir A. H. Lietuvos Respublikoje šiuo metu gyvena neteisėtai, todėl turėtų būti svarstomas jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, dėl to jų pasai perduotini VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos ir prevencijos kontrolės skyriui.

4. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąją turtą, t. y. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turo registro Centrinio duomenų banko 2015 m. sausio 5 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. išrašus (b. l. 8–9, 49)).

5. Pareiškėja, tuo pagrindu, kad turi leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, 2015 m. balandžio 30 d. asmeniškai pateikė Klaipėdos AVPK Migracijos skyriui prašymą skubos tvarka išduoti LLG, kuriame, be kita ko, nurodė: ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, yra susituokusi su R. J., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini); būsimasis adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini); būsimasis adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini); ketina dirbti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini)); lėšos gyvenimui Lietuvoje – 600 Eur atlyginimas; pranešimą apie sprendimą išduoti LLG siųsti elektroniniu paštu (toliau – ir el. paštas) (duomenys neskelbtini); pasirašytinai nurodė žinanti, jog asmuo, užpildęs Prašymą, už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka (Prašymas (b. l. 36–41)). Pareiškėja su Prašymu pateikė, be kita ko:

– Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir LDB) 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. UD-18 „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“ (toliau – ir sprendimas Nr. UD-18), kuriame nuspręsta, kad pareiškėjos kvalifikacija (virėja), kuri dirbs Įmonėje virėja nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. (jai bus mokamas 600 Eur darbo užmokestis), atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius (b. l. 46);

– Įmonės 2015 m. balandžio 23 d. tarpininkavimo raštą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad: Įmonė prašo išduoti LLG pareiškėjai iki 2017 m. gegužės 4 d.; pareiškėja priimta dirbti Įmonėje virėja pagal darbo sutartį, pareiškėjai išduotas sprendimas Nr. UD-18, jai leidžiama dirbti nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 4 d.; Įmonė įsipareigoja mokėti pareiškėjai 600 Eur darbo užmokestį per mėnesį ir nustatyto dydžio įmokas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (toliau – ir PSDFV); Įmonė įsipareigoja įdarbinti pareiškėją ne trumpesniam kaip 6 mėn. Laikotarpiui; pareiškėja turės gyvenamąją vietą jai pačiai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 45);

– 2015 m. balandžio 27 d. darbo sutartį, sudarytą tarp Įmonės, atstovaujamos jos savininko K. H. (K. H.) ir pareiškėjos, pagal kurią pareiškėja priimama dirbti Įmonėje virėja nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. už 600 Eur mėnesio atlyginimą (b. l. 47–48).

6. Pareiškėja ir Įmonė, atstovaujama K. H., 2015 m. gegužės 4 d. sudarė darbo sutartį Nr. 11, pagal kurią pareiškėja priimta dirbti Įmonėje virėja neterminuotam laikui nuo 2015 m. gegužės 5 d. už 600 Eur mėnesio atlyginimą, darbo savaitės trukmė – 40 val. (b. l. 58–59); ši sutartis pakeista, pakeičiant pareiškėjos darbo pradžios laiką į 2015 m. birželio 16 d., pakeitimą pasirašė A. K. (A. K.), pakeitimo data darbo sutartyje nenurodyta (b. l. 60). Minėta darbo sutartis su pakeitimu 2015 m. birželio 16 d. pateikta Migracijos skyriui (b. l. 57).

7. Remiantis Sodros 2016 m. birželio 18 d. duomenimis, pareiškėja nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 18 d. niekur nebuvo įdarbinta (b. l. 55), 2016 m. birželio 19 d. duomenų apie pareiškėjos draudėją (esamą darbovietę) nebuvo (b. l. 56).

8. Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2015 m. birželio 25 d. pranešime Nr. (15/4-5) 10K-33664 informavo pareiškėją, kad 2015 m. birželio 25 d. priimtas sprendimas išduoti jai LLG, kurio galiojimas – iki 2017 m. gegužės 4 d., dėl LLG išdavimo ji turi kreiptis į Migracijos valdybą su atitinkamais dokumentais (b. l. 72).

9. Remiantis Sodros 2016 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis apie pareiškėjai mokėtą atlyginimą, pareiškėjai 2015 m. liepos 14 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. mokėta po 369,09 Eur per mėnesį, 2015 m. spalio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d. mokėta po 580,00 Eur per mėnesį, 2016 m. vasario 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. – po 2,13 Eur per mėnesį, 2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. liepos 31 d. – 2,32 Eur (b. l. 77).

10. Remiantis duomenimis apie tai, kiek kartų ir kada pareiškėja kirto Lietuvos Respublikos sieną, pareiškėja: 2014 m. gruodžio 22 d. atvyko į Lietuvą per Nidos tarptautinį PKP, 2015 m. liepos 9 d. ryte išvyko iš Lietuvos per Nidos tarptautinį PKP, o tos pačios dienos vakare grįžo į Lietuvą per Panemunės tarptautinį PKP; 2015 m. rugpjūčio 27 d. išvyko iš Lietuvos per Nidos tarptautinį PKP, tą pačią dieną grįžo į Lietuvą per Nidos tarptautinį PKP; 2016 m. gegužės 11 d. 9.48 val. išvyko iš Lietuvos per Nidos tarptautinį PKP (b. l. 78).

11. Migracijos skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 30-S-66868 „Dėl informacijos pateikimo“ (raštas siųstas ir el. paštu (duomenys neskelbtini)) Įmonei nurodė, kad Migracijos skyriuje tikrinama, ar pareiškėja atitinka LLG išdavimo sąlygas, ir prašė informuoti, ar pareiškėja tęsia darbą Įmonėje, ar ji dirba 40 val. per savaitę, ar jai mokamas darbo sutartyje nustatytas atlyginimas, taip pat prašė pateikti pareiškėjos darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio rašto gavimo dienos (b. l. 79).

12. Migracijos valdybos pareigūnė 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-IL-12847, be kita ko, nurodė: Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2015 m. birželio 25 d. nusprendė išduoti pareiškėjai LLG; pareiškėja atvyko dirbti pagal darbo sutartį Įmonėje; Migracijos skyriuje 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjai išduotas LLG, galiojantis iki 2017 m gegužės 4 d.; atlikus patikrinimą nustatyta, kad nuo 2016 m. vasario mėn. pagal Sodros duomenis pareiškėjai nemokamas atlyginimas, nurodytas darbo sutartyje, pagal VSAT duomenis pareiškėja 2016 m. gegužės 11 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, duomenų apie grįžimą į Lietuvą nėra Įmonės vadovui 2016 m. rugpjūčio 25 d. išsiųstas paklausimas, ar pareiškėja tęsia darbą Įmonėje, tačiau atsakymas negautas; pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti nurodytu pagrindu, todėl siūlo pareiškėjos asmens bylą teikti Departamentui sprendimui dėl LLG panaikinimo (b. l. 80). Pareiškėjos byla Departamentui išsiųsta su 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu (b. l. 82).

13. Remiantis Sodros 2016 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. rugsėjo 26 d. duomenimis, pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. mokėtas 580,00 Eur atlyginimas (b. l. 84, 89).

14. Įmonės vadovas 2016 m. rugsėjo 20 d. paaiškinime Departamentui nurodė: pareiškėja nuo 2015 m. liepos 14 d. dirba virėja, už ją mokamas socialinis draudimas yra sumokėtas; 2016 m. sausio mėn. su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią pareiškėja buvo pasiųsta dirbti iš Įmonės į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ virėja; Įmonės apskaitą tvarko juridinis asmuo; apskaitos įmonė, kuri apskaičiuoja darbo užmokestį, pamanė, kad pareiškėja įsidarbino naujoje įmonėje ir kad ta įmonė moka socialinį draudimą, o 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo pastebėta klaida ir ištaisyta; pareiškėja dirba Įmonėje, atlyginimas perskaičiuotas 2016 m. rugpjūčio 26 d. ir darbo užmokestis sudaro 580 Eur (b. l. 85).

15. Remiantis Departamentui pateikta 2016 m. sausio 1 d. paslaugų teikimo sutartimi, sudaryta tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos I. A. (užsakovė), ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos K. H., IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja atlikti laikiną personalo nuomą – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiųs dirbti virėją, užsakovė vadovaus ir prižiūrės jos darbą (1.1 punktas) (b. l. 86–87).

16. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas LLG išdavimo sąlygas, ir nesant duomenų, kad atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyti LLG panaikinimo pagrindai, 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. (15/4-2) 3I-1338(00014) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei G. A., nepanaikinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/4-2) 3I-1338(00014)) nepanaikino pareiškėjai išduoto LLG (duomenys neskelbtini), galiojančio iki 2017 m. gegužės 4 d. (b. l. 90). Sprendime Nr. (15/4-2) 3I-1338(00014)), be kita ko, nurodyta, kad: Departamente 2016 m. rugsėjo 12 d. gauta pareiškėjos asmens byla sprendimui dėl LLG priimti; Departamentas 2016 m. rugsėjo 21 d. gavo Įmonės direktoriaus paaiškinimą, jog 2016 m. sausio mėn. pasirašyta paslaugų teikimo sutartis su IĮ „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią pareiškėja buvo pasiųsta dirbti iš Įmonės į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ virėja, kad apskaitą vykdanti įmonė pamanė, jog pareiškėja įsidarbino IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jog ši įmonė moka socialinį draudimą, tačiau 2016 m. rugpjūčio mėn. klaida ištaisyta, taip pat Įmonės direktorius patvirtino, kad šiuo metu pareiškėja dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 90).

17. I. A. (I. A.) 2016 m. spalio 17 d. paaiškinime, be kita ko, nurodyta: jis yra pažįstamas su pareiškėja asmeniškai; pareiškėja turi virėjos kvalifikaciją, bet nežino, ar ji turi leidimą dirbti Lietuvoje; jis yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, jo įmonės veikla – maitinimo paslaugų teikimas, ji yra sezoninė, vykdoma nuo gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. pabaigos, veikla vykdoma (duomenys neskelbtini), kavinėje-bare; pareiškėja turi didelę virėjos darbo patirtį, todėl jo pažįstamas A. K. (A. K.) pasiūlė jam, kad pareiškėja pasidalintų savo patirtimi su jo, I. A., virėjomis; su A. K., kuris yra individualios įmonės direktorius (įmonės pavadinimo nežino), jis 2016 m. rugpjūčio mėn. (tikslios dienos nepamena) pasirašė sutartį dėl to, kad pareiškėja ateitų pasidalinti patirtimi; pareiškėja jo, I. A., įmonėje nedirbo, buvo atėjusi 2–3 kartus, jokio atlyginimo jo įmonė pareiškėjai nemokėjo, o I. A. pasirašytinai patvirtino, kad paaiškinimas surašytas teisingai (b. l. 92).

18. A. K. (A. K.) 2016 m. spalio 17 d. paaiškinime, be kita ko, nurodyta: Įmonės savininkas K. H. davė jam įgaliojimą tvarkyti Įmonės reikalus; Įmonėje dirba 2 darbuotojai – jis ir pareiškėja, kurios pareigos – virėja; darbo sutartį su pareiškėja pasirašė Įmonės savininkas, pagal ją pareiškėja turi dirbti 5 dienas per savaitę po 8 val. ir gauti 580 Eur per mėnesį atlyginimą; Įmonė teikia maitinimo pasaugą, konkrečios patalpos nėra; kaip virėja pareiškėja pradėjo dirbti 2015 m., jai išduotas leidimas dirbti; su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku 2016 m. sausio mėn. pasirašyta sutartis, pagal kurią pareiškėja teiks paslaugas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, bet ji ten nedirbo, tačiau paaiškinimas nebaigtas rašyti, nes A. K. atsisakė atsakyti į pateiktus klausimus ir pasirašyti (b. l. 94).

19. Pareiškėjos 2016 m. spalio 19 d. paaiškinime, be kita ko, nurodyta: ji įdarbinta Įmonėje virėja, darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini); ji dirbo Įmonėje iki 2016 m. gegužės mėn., o gegužės mėn. kartu su dukra išvyko į (duomenys neskelbtini), nes dukrai prasidėjo atostogos mokykloje; pareiškėja grįžo rugsėjo mėn., nuo grįžimo nedirba iki šiol; iki išvykimo į (duomenys neskelbtini)kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje, bare (duomenys neskelbtini), dirbo 2–3 kartus per savaitę apie 2 mėn., jos darbas buvo padėti kitoms virėjoms; pareiškėja pasirašytinai rusų kalba patvirtino, kad iš jos žodžių surašyta teisingai, kad paaiškinimas jai išverstas į jai suprantamą kalbą (b. l. 98).

20. Remiantis duomenimis apie tai, kiek kartų ir kada pareiškėja kirto Lietuvos Respublikos sieną, pareiškėja, išvykusi iš Lietuvos 2016 m. gegužės 11 d. 9.48 val. per Nidos tarptautinį PKP, į Lietuvą grįžo 2016 m. rugsėjo 19 d. per Nidos tarptautinį PKP (b. l. 99, 106).

21. Remiantis Sodros 2016 m. spalio 19 d. duomenimis apie pareiškėjai mokėtą atlyginimą, pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. mokėta po 580,00 Eur per mėnesį (b. l. 100).

22. Pareiškėja 2016 m. spalio 19 d., prašydama išsiaiškinti situaciją, pateikė Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkui pareiškimą, kuriame nurodė, kad: 2016 m. spalio 19 d. apie 10.55 val., jai būnant namie, atėjo 2 moterys su policijos uniforma ir pasakė, jog yra iš migracijos tarnybos, labai grasino ir privertė pasirašyti kažkokius popierius lietuvių kalba, teksto ji nesuprato; ji labai bijo, jog padarys jai nelegalų dokumentą (vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 119)).

23. Migracijos skyriaus pareigūnė 2016 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-IL-15849, be kita ko, nurodė: tęsiamas patikrinimas, ar pareiškėja dirba Įmonėje; 2016 m. rugsėjo 12 d., įvertinus visas aplinkybes bei ankstesnio patikrinimo rezultatus ir nustačius, kad pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti, jos asmens byla buvo pateikta Departamentui sprendimui dėl LLG pareiškėjai panaikinimo priimti; Įmonės vadovas 2016 m. rugsėjo 21 d. Departamentui pateikė paaiškinimą dėl pareiškėjos darbo Įmonėje ir paslaugų teikimo sutartį su IĮ „(duomenys neskelbtini)“, pasirašytą 2016 m. sausio 1 d., pagal kurią pareiškėja buvo laikinai pasiųsta dirbti virėja šioje įmonėje; šių dokumentų pagrindu Departamentas nusprendė nepanaikinti pareiškėjos LLG; vykdant 2016 m. spalio 13 d. nelegalios migracijos prevencijos priemonių planą Nr. 30-IL-15615, kartu su specialiste J. M. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini) (IĮ „(duomenys neskelbtini)“ registracijos vieta), ir nustatytė, kad šiuo adresu yra gyvenamasis namas, ar Įmonė vykdo veiklą šiuo adresu įsitikinti nepavyko, nuorodų į Įmonę nėra; Migracijos skyriuje 2016 m. spalio 1 d. surašytas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo I. A. paaiškinimas (paaiškinimas pridedamas); remiantis VSAT duomenimis, 2016 m. gegužės 11 d. pareiškėja išvyko iš Lietuvos, į Lietuvą grįžo 2016 m. rugsėjo 19 d.; kartu su I. A. į Migracijos skyrių atvyko įgaliotas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. K., kuris negalėjo ir nenorėjo paaiškinti, kokiu adresu Įmonė vykdo veiklą, kur yra pareiškėjos darbo vieta, ar ji dirba 40 val. per savaitę, kaip nustatyta darbo sutartyje, nepateikė pareiškėjos darbo laiko apskaitos dokumentų; A. K. paaiškinimas nebaigtas surašyti, nes jis atsisakė atsakyti į užduodamus klausimus ir pasirašyti; 2016 m. spalio 9 d., vykdant 2016 m. spalio 19 d. nelegalios migracijos prevencijos priemonių planą Nr.30- IL-15832, kartu su specialiste J. M. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur vasaros sezono metu vykdė veiklą IĮ „(duomenys neskelbtini)ir nustatė, kad šiuo adresu yra lauko kavinė „(duomenys neskelbtini)“, kuri šiuo metu neveikia: nėra stogo, nėra baldų; adresu: (duomenys neskelbtini), yra deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta; nuvykus šiuo adresu, bute buvo pati pareišėkja, įsitikinus, kad ji supranta rusų kalbą, pokalbis su ja vyko rusų kalba, pareiškėja neatsisakė pateikti paaiškinimą rusų kalba ir paaiškino, kad vasarą, nuo gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. kartu su dukra buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), grįžusi niekur nedirbo ir nedirba iki šiol; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovų informacija, pateikta paaiškinimuose, skiriasi: IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad paslaugų teikimo sutartį su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė tik 2016 m. rugpjūčio mėn.–rugsėjo mėn., kai sutartyje įrašyta 2016 m. sausio 1 d. data; pareiškėja patvirtino, kad ji niekur nedirbo ir nedirba iki šiol, nors pagal Sodros duomenis pareiškėjai nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. išmokėtos sumos buvo iki 3 Eurų per mėnesį, 2016 m. rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn. išmokėta po 580 Eur per mėnesį, nors nuo 2016 m. gegužės 11 d. pareiškėjos nebuvo Lietuvos Respublikoje, todėl ji negalėjo atlikti darbo, nustatyto sutartyje; atsižvelgiant į tai, kad lieka pagrindas manyti, jog pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti nurodytu pagrindu, siūlo pareiškėjos asmens bylą teikti Departamentui sprendimui dėl LLG panaikinimo priimti (b. l. 95–96). Pareiškėjos asmens byla Departamentu išsiųsta su 016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 30-S-82933 (b. l. 101).

24. Klaipėdos AVPK, išnarinėjęs pareiškėjos 2016 m. spalio 19 d. pareiškimą, 2016 m. spalio 28 d. rašte Nr. 30-S-82346(4.1) „Dėl pareiškimo“ pareiškėjai, be kita ko, nurodė, kad: Migracijos skyriaus pareigūnai 2016 m. spalio 19 d. atvyko į pareiškėjos namus, jie vykdė patikrinimą, siekdami nustatyti, ar pareiškėja dirba IĮ| „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo vietą, ar atitinka sąlygos, kurios nustatytos LLG gauti; nenuginčijamų ir objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjos teiginius, jog Migracijos skyriaus pareigūnai, 2016 m. spalio 19 d. atvykę į pareiškėjos namus, netinkamai vykdė pavestas pareigas, pažeidė teisės normas, Etikos kodekso normų reikalavimus bei viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, negauta; teiginys „objektyvių duomenų nenustatyta“ nereiškia, kad pareiškime minimi tikrovės neatitinkantys teiginiai, tai reiškia, kad nėra nieko, kas patvirtintų tuos teiginius, o pareiškime išdėstytų teiginių nepakanka, kad būtų galima spręsti policijos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimą (b. l. 120).

25. Remiantis Sodros 2016 m. gruodžio 1 d. duomenimis apie pareiškėjai mokėtą atlyginimą, pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. spalio 31 d. mokėta po 580,00 Eur per mėnesį (b. l. 104).

26. Remiantis Sodros 2016 m. gruodžio 1 d. duomenimis apie Įmonės darbuotojus, A. K. Įmonėje dirbo nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2016 m. birželio 30 d., K. H. dirba nuo 2010 m. liepos 1 d., pareiškėja – nuo 2015 m. liepos 14 d. (b. l. 105).

27. Departamento Kontrolės skyrius 2016 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. (15/5-4) 3I-1704(00932) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei G. A., panaikinimo“ panaikino pareiškėjai išduotą LLG (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas – 2017 m. gegužės 4 d. (b. l. 6–7, 108–109). Sprendime Nr. (15/5-4) 3I-1704(00932), be kita ko, nurodyta:

27.1. Migracijos skyriaus pareigūnai, vykdydami nelegalios migracijos priemonių planą, 2016 m. spalio 13 d. nuvyko IĮ „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad šiuo adresu Įmonė nevykdo veiklos. Migracijos skyriuje 2016 m. spalio 17 d. apklaustas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas I. A.. Pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pateiktą paslaugų sutartį, sudarytą 2016 m. sausio 1 d., IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikė laikiną personalo nuomą IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Apklausus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovą paaiškėjo, kad: jo vadovaujama įmonė veikia tik vasaros metu nuo gegužės mėn. iki rugsėjo mėn., adresu: (duomenys neskelbtini); paslaugų teikimo sutartį su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jis pasirašė 2016 m. rugpjūčio mėn.–rugsėjo mėn., tikslios datos negalėjo pasakyti; pareiškėja jo įmonėje nedirbo, buvo atvykusi 2–3 kartus konsultuoti įmonės darbuotojus maisto ruošimo klausimais.

27.2. Migracijos valdybos pareigūnės 2016 m. spalio 19 d. nuvyko IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu esanti lauko kavinė „(duomenys neskelbtini)“ neveikė. Tą pačią dieną apklausta pareiškėja, paaiškinusi, kad: ji yra įdarbinta Įmonėje virėja, Įmonėje dirbo iki 2016 m. gegužės mėn., o tuomet su dukra išvyko į (duomenys neskelbtini); 2016 m. rugsėjo mėn. grįžo atgal į Lietuvą, tačiau iki šiol nedirba. Patikrinus pareiškėjos duomenis apie valstybės sienos kirtimus VSAT duomenų bazėje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 11 d. išvyko iš Lietuvos, o 2016 m. rugsėjo 19 d. vėl atvyko į Lietuvą.

27.3. Įvertinus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovų paaiškinimus darytina išvada, kad jie pateikė prieštaringus duomenis apie pareiškėjos darbą, pateikta paslaugų teikimo sutartis tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta 2016 m. sausio 1 d., o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo I. A. teigimu, ši sutartis pasirašyta 2016 m. rugpjūčio mėn. ar rugsėjo mėn. Pati pareiškėja patvirtino, kad 2016 m. gegužės mėn.–rugsėjo mėn. nedirbo ir šiuo metu nedirba. Patikrinus pareiškėjos duomenis Sodros informacinėje sistemoje nustatyta, kad 2016 m. vasario mėn.–2016 m. liepos mėn. pareiškėjos mėnesio darbo užmokestis sudarė 2,13 Eur, o nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. jai mokamas 580 Eur darbo užmokestis. Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad pareiškėja nedirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį, nes 2016 m. rugpjūčio mėn.–rugsėjo mėn. ji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 19 d. vykusios apklausos metu ji prisipažino, kad iki šiol niekur nedirba.

27.4. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti LLG panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog LLG užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios buvo nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

28. Pareiškėja apie sprendimą Nr. (15/5-4) 3I-1704(00932) informuota 2016 m. gruodžio 5 d. pranešime Nr. (15/5-4) 10K-48696, su šiuo pranešimu pareiškėjai pateikta minėto sprendimo kopija (b. l. 107).

29. Remiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos 2016 m. gruodžio 9 d. raštu, pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo mokytis lietuvių kalbos draugijos vykdomame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

30. Remiantis pareiškėjai 2016 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. Bastakio išduoto išrašo iš notarinio registro kopija, pareiškėja 2016 m. birželio 22 d. kreipėsi į notarą ir buvo paliudytas parašo sutikimas A. H. vykti į užsienį su lydinčiu asmeniu A. M. (b. l. 16; taip pat žr. pareiškėjos pareiškimo kopiją (b. l. 17)).

31. Migracijos skyriaus pareigūnė 2016 m. gruodžio 29 d. tarnybiniame pranešime, įvertinusi tai, kad pareiškėja apskundė teismui sprendimą Nr. (15/5-4) 3I-1704(00932), siūlė minėto sprendimo vykdymą sustabdyti, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtinto „Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 201 punkto reikalavimų nevykdyti (b. l. 111).

32. Migracijos skyriaus pareigūnė 2017 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-IL-439, be kita ko, nurodė: remdamasis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyris atlikto patikrinimą, ar pareiškėja dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“; vykdant 2016 m. spalio 19 d. nelegalios migracijos prevencijos priemonių planą Nr. 30-IL-15832, 2016 m. spalio 19 d. apie 9.30 val. Ji su kita pareigūne nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur pareiškėja deklaravusi gyvenamąją vietą; buto duris atidarė pati pareiškėja, pasisveikino rusų kalba, pareigūnės prisistatė ir rusų kalba paaiškino atvykimo tikslą; pareiškėja pareigūnes sutiko geranoriškai, pasiūlė eiti į kambarį ir prisėsti; bendravimas su pareiškėja prasidėjo rusų kalba ir ji neprieštaravo bendrauti šia kalba, todėl pokalbis apie pareiškėjai išduotą LLG, LLG išdavimo sąlygas, apie pareiškėjos faktinę darbo vietą ir darbo laiką vyko rusų kalba; pareiškėja žodžiu rusų kalba pateikė paaiškinimą šiais klausimais, kurį pareigūnė surašė lietuvių kalba, surašytą paaiškinimą išvertė žodžiu į rusų kalbą.; pareiškėja sutiko, kad paaiškinimas surašytas teisingai, apie tai paaiškinimo lape parašė rusų kalba ir pasirašė; pareiškėjai nebuvo daroma įtaka kalbėti arba rašyti lietuvių ar rusų kalba, pareigūnių apsilankymo ir bendravimo metu konflikto su pareiškėja nebuvo, bendravimas vyko geranoriškai, vadovaujantis pareigūno profesinės etikos principais; pareiškėjai paaiškinta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje (b. l. 121).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. A. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (15/5-4) 3I-1704(00932) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei G. A., panaikinimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 27 punktą), taip pat leisti pareiškėjai gyventi Lietuvoje su savo nepilnamete dukra.

2. Pabrėžtina, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 14 punktu. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog LLG užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios buvo nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjai LLG buvo išduotas, nes ji siekė Lietuvoje dirbti (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą), Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu 2015 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą išduoti jai LLG, kurio galiojimas – iki 2017 m. gegužės 4 d. (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą). Tačiau vėliau atliekant patikrinimą, ar pareiškėja atitinka LLG sąlygas, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėja turėjo dirbti IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuo 2016 m. sausio mėn. pareiškėja, esą, buvo išsiųsta dirbti į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 14 punktą), tačiau IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas nurodė, kad pareiškėja jo įmonėje niekada nedirbo (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 17 punktą). Vadinasi, Migracijos departamentas skundžiamame sprendime pagrįstai įvertino, kad pareiškėja LLG gavo ne dėl to, kad siekė dirbti, bet todėl, jog siekė gauti LLG ir taip legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje bei visoje Šengeno erdvėje. Pati pareiškėja skunde nurodo: „mano nuomone, man turėtų būti suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje net nepriklausomai nuo to, ar aš dirbu, o tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena mano nepilnametė dukra“, taigi, šis teiginys netiesiogiai rodo, jog pareiškėjos tikslas nėra darbas Lietuvoje. Kadangi teismui pakanka duomenų, įrodančių, kad pareiškėja neatitiko LLG nurodytos sąlygos dirbti, kad iš esmės pateikė ne visus atitinkančius tikrovę duomenis, tai šioje byloje neturi teisinės reikšmės jos nusiskundimai dėl vertėjos nebuvimo ją apklausiant 2016 m. spalio 19 d.; juolab, kad ji, kaip užsienietė, buvo apklausta jai suprantama kalba (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 32 punktą), o tokios formos apklausa nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (15/5-4) 3I-1704(00932) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei G. A., panaikinimo“ nėra teisinio pagrindo naikinti.

4. Pareiškėja taip pat prašo leisti jai gyventi Lietuvoje su savo nepilnamete dukra. Tokio konkretaus reikalavimo teismas neturi teisės tenkinti, nes tai yra viešojo administravimo institucijos – Migracijos departamento veiklos sritis. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiai užsieniečiai pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas gyvena kartu su tėvais, o ne tėvų gyvenamoji vieta siejama su jų nepilnamečiais vaikais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis