Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. P. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės I. Z. pareiškimas ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamajam A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) skirta ambulatorinė teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., kurioje A. P. įtariamas tuo, kad 2013 m. birželio 2 d., apie 8.30 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą sutuoktinės R. P. ir P. I. atžvilgiu, t.y. puolė R. P. turėdamas rankoje akmenį, P. I. ją ginant galva vieną kartą smogė P. I. į nosį bei apdraskė R. P. abi rankas, įkando jai į dešinę plaštaką, nukentėjusiajai R. P. ir P. I. sukėlė fizinį skausmą.

2013-07-01 Utenos rajono apylinkės teisme buvo gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės I. Z. pareiškimas dėl stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo ir A. P. atidavimo į ekspertizės įstaigą.

Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartimi prokurorės pateiktas pareiškimas tenkintas iš dalies ir įtariamajam A. P. skirta ambulatorinė teismo – psichologinė ekspertizė, ją atlikti pavedant Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams.

Skundu įtariamasis A. P. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti tenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės I. Z. pareiškimą. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo teisėja nuspręsdama skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę nesiaiškino būtinumo skirti tokią ekspertizę, o taip pat nenurodė, jokių motyvų, kodėl būtina skirti ekspertizę. Įtariamasis skunde teigia, jog priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atsižvelgta į ikiteisminio tyrimo byloje esančią Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto 2013 m. birželio 19 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, jog jam teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia. Mano, jog vien ta aplinkybė, jog nuo 2012-02-23 iki 2012-02-28 buvo gydytas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje nėra ir negali būti pagrindas psichiatrinei ekspertizei skirti, juo labiau kad išvadoje specialistas nepasisako apie tai, kad ši praeityje nustatyta diagnozė reikalauja papildomo psichinės būklės ištyrimo, dėl ko reikalinga būtų skirti psichiatrinę ekspertizę. Pastebi ir tai, jog ikiteisminio tyrimo byloje yra 2013-06-19 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo D. M. surašytas tarnybinis pranešimas apie būtinumą skirti ekspertizę įtariamajam A. P., nors tarybinį pranešimą surašęs pareigūnas yra tik ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, kuris identifikuoti psichikos sutrikimų neturi nei kompetencijos, nei specialiųjų žinių, o jo rašte išdėstyti argumentai yra tik subjektyvi nuomonė, kuri negali būti pagrindu skirti ekspertizę.

Skundas atmetamas.

Teismas, susipažinęs su įtariamojo A. P. skunde nurodytomis aplinkybėmis, taip pat su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiama nutartimi, priešingai nei savo skunde nurodo įtariamasis, konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 209 str. 1 d. ir 2 d. nurodyta, jog prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. Po to prokuroras su pareiškimu dėl ekspertizės kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prie pareiškimo pridedami proceso dalyvių prašymai arba jame nurodoma, kad prašymų negauta. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nusprendęs, jog būtina skirti ekspertizę, priima nutartį skirti ekspertizę, o nusprendęs, jog ekspertizės skirti nebūtina, – nutartį atsisakyti skirti ekspertizę.

Iš įtariamojo A. P. skundo matyti, kad jis iš esmės nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartimi, kuria jam buvo paskirta ambulatorinė teismo – psichologinė ekspertizė, ją atlikti pavedant Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams, ir nurodo, jog praeityje atliktas gydymas VŠĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bei apie asmens psichinę sveikatą neturinčio kompetencijos spręsti policijos pareigūno nuomonė negali būti pagrindu skirti tokią ekspertizę, juo labiau kad 2013-06-19 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. P. teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia. Tačiau tokie įtariamojo skundo argumentai yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju sprendimą skirti šią ekspertizę įtariamajam priėmė ne ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, o kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas – ikiteisminio tyrimo teisėjas. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys yra tik informacija, kurią priimdamas sprendimą skirti ar neskirti ekspertizę įvertino ikiteisminio tyrimo teisėjas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuo 2012-02-23 iki 2012-02-28 įtariamasis A. P. buvo gydytas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kai nustatyta diagnozė buvo psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru. Be to, 2013-06-19 policijos pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių metu buvo bendrauta su įtariamuoju, kilo įtarimas, kad A. P. ne visuomet suvokia savo veiksmų esmę, galinčius kilti padarinius, ypač tuomet kai įtariamasis būna sistemingai vartojęs alkoholį ar po jo vartojimo. Nagrinėjamu atveju, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartimi įtariamajam A. P. ambulatorinė teismo – psichologinė ekspertizė paskirta pagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo byloje esanti 2013-06-19 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant klausimą dėl ambulatorinės teismo – psichologinės ekspertizės skyrimo negali turėti ir neturi privalomosios galios bei yra vertinama atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, o taip pat negali įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėjo priimti vieną ar kitą sprendimą.

Taigi atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti įtariamojo A. P. skundą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2013-07-03 nutartį.

Nutartis neskundžiama.