Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. skundą dėl įsakymo panaikinimo atsakovei Pasvalio rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja E. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovė) direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. DK-329 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. G.“(toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, ji ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu Administracijos direktorius paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad pareiškėja nustatytu terminu (iki 2018 m. gegužės 15d. ) neįvykdė Pasvalio rajono savivaldybės duomenų valdymo sistemoje (toliau – DVS) suformuluotos užduoties( toliau – ir užduotis)pateikti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institucijai duomenis pagal šios institucijos raštą Nr.S-(9-5054)-301 „Dėl duomenų pateikimo“ ir prie jo pridėtą klausimyną bei lenteles(toliau – ir Valstybės kontrolės raštas, ir Raštas, ir klausimynas, lentelės). Pareiškėja paaiškino, kad su jai pavesta vykdyti užduotimi susipažino 2018m. gegužės 4d. ir tą pačią dieną parengė 2018m. gegužės 4d. Administracijos raštą Nr.AR-998 “Dėl duomenų pateikimo“. Pareiškėja informacijos prašė iš ugdymo įstaigų, seniūnijų ir Administracijos tarnautojų, pagal kompetenciją atsakingų už kuruojamas sritis, nurodydama terminą informacijai pateikti iki 2018m. gegužės 7d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja ir jos pavaduotoja pranešė, kad neturi pareiškėjos prašomų duomenų, tai yra informacijos apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, augančius socialinės rizikos šeimose, o Švietimo pagalbos tarnybos vadovė neturėjo informacijos apie vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių. Pareiškėjos teigimu, Švietimo ir sporto skyriaus specialistas R.S. buvo atsakingas būtent už vaikų pavėžėjimo sritį, tačiau pranešė, kad neturi duomenų apie šia paslauga besinaudojančių vaikų skaičių. Administracijos tarnautojai pareiškėjai siūlė aptartos informacijos prašyti iš seniūnijų. Todėl pareiškėja į seniūnijas elektroniniu paštu papildomai kreipėsi 2018m. gegužės 7d. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad informaciją iš seniūnijų gavo 2018m. gegužės 7d., tik iš Saločių seniūnijos gavo vėliau , tai yra 2018m. gegužės 9d. Pareiškėja dėl informacijos gavimo elektroniniu paštu susirašinėjo su Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja L.P., iš kurios reikiamą informaciją gavo 2018m. gegužės 8d. Finansų skyriaus vedėja D.P. reikiamą informaciją pareiškėjai pateikė 2018m. gegužės 10d. Pareiškėja teismo posėdyje aiškino, kad nors ugdymo įstaigos pateikė nepilną informaciją, tačiau ji iš Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės V.B. 2018m. gegužės 10d. gavo informaciją, reikalingą atsakyti į Valstybės kontrolės klausimyno 27 klausimą, o už pedagogų švietimą atsakinga Švietimo pagalbos tarnybos Suaugusiųjų švietimo skyriaus vedėja D. M. 2018m. gegužės 8d. pareiškėjai suteikė daug informacijos dėl pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir kt. Pareiškėja teismo posėdyje teigė, kad ji norėjo patikslinti gautus duomenis apie specialaus ugdymo poreikius ir apie socialinės rizikos šeimose augančius vaikus bei apie vaikų pavėžėjimą, todėl laukė suplanuoto 2018m. gegužės 17d. Pasvalio rajono ugdymo įstaigų vadovų pasitarimo, kurio metu tikėjosi patikslinti gautus, pareiškėjos manymu, netikslius duomenis. Taip pat pareiškėja tikėjosi, kad duomenis apie Pasvalio rajono savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, kuriuos reikalinga nurodyti, atsakant į Valstybės kontrolės raštą, gaus iš specialistės V.B.. Dėl šių priežasčių ir dėl to, kad 2018m. gegužės 15d. pirmąją pusę darbo dienos pareiškėja dalyvavo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo organizuotame jos vertinimo aptarime bei dėl to, kad tuo pat metu ji privalėjo vykdyti ir kitas užduotis, pareiškėja tos pačios darbo dienos antroje pusėje su prašymu pratęsti terminą užduočių atlikimui kreipėsi į Administracijos direktorių, o 2018m. gegužės 17d. gavusi neigiamą atsakymą, ji 2018m. gegužės 23d. išsiuntė Valstybės kontrolės institucijai prašytą informaciją. Pareiškėja paaiškino, kad Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas dr. G.V. nieko jai nepatarė ir nepasiūlė, kai ji žodžiu kreipėsi į jį dėl to, kad negauna reikiamos informacijos. Pareiškėja teigė, nežinanti, ar jos darbo krūvis yra didesnis, už kitų Švietimo ir sporto skyriaus tarnautojų. Ji paaiškino, kad ankstesnis Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas dėl jos tarnybos Administracijai buvo surašęs labai daug tarnybinių pranešimų. Skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad buvo pažeista tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, neįvertintas pareiškėjos paaiškinimas. Pareiškėjos atstovas palaikė skundą, akcentavo, kad Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas nebendradarbiavo su pareiškėja, jai vykdant užduotį. Pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pasvalio rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 19d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. G.“ Nr. DK-329, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra valstybės tarnautoja. Ji yra Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausioji specialistė. Ginčijamu Įsakymu Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2, 3 ir 6 punktais, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 29 straipsnio 1, 2 dalimis ir 3 dalies 1 punktu, 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos darbo reglamento, patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. DV-9 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos darbo reglamento ir Vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo (pakeisto Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. DV-163) 62 punktu ir atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16d. išvadą „Dėl E. G. tarnybinio nusižengimo“ Nr. ASI-394, paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad ji iki 2018 m. gegužės 15d. nustatyta tvarka neparengė ir nepateikė atsakymo (užpildyto klausimyno ir lentelių) į Valstybės kontrolės 2018m. gegužės 2d. raštą Nr. S-(9-5054)-301“Dėl duomenų pateikimo“.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1dalį, už tarnybinius nusižengimus skiriamos įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinę nuobaudą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo (Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalis).

Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės, ginčui aktuali 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2019m. sausio 1d.), kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kitose su tuo susijusiose situacijose.

Taisyklių 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Pagal Taisyklių 4 punkte nustatytą tvarką, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 5 punktas nustato atvejus, kai tarnybiniam nusižengimui tirti yra sudaroma Komisija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas dr. G.V. 2018 m. gegužės 21d. tarnybiniu pranešimu, Administracijoje gautu 2018m. gegužės 22d., suteikiant Nr.ASI-272, informavo Administracijos direktorių apie tai, kad pareiškėja nustatytu terminu, t.y. iki 2018m. gegužės 15d. nepateikė Valstybės kontrolei 2018m. gegužės 3d. raštu šios institucijos prašytų duomenų, kuriuos pateikti pareiškėjai buvo pavesta DVS sistemoje suformuluota užduotimi. Jis taip pat nurodė, kad 2018m. gegužės 17d. Valstybės kontrolės auditorė telefoniniu skambučiu informavo, kad prašyti duomenys negauti ir primygtinai prašė surinktus duomenis kuo skubiau išsiųsti šiai institucijai. Apie skambutį buvo informuota pareiškėja ir su ja susitarta, kad 2018m. gegužės 18d. duomenys Valstybės kontrolei bus išsiųsti, tačiau pareiškėja to nepadarė. 2018m. gegužės 21d. Valstybės kontrolės auditorė vėl skambino ir prašė duomenų. Kadangi pareiškėja tą dieną nebuvo darbe, Skyriaus vadovo pavedimu Skyriaus specialistai skubiai surinko reikalingus duomenis ir juos išsiuntė Valstybės kontrolei. Skyriaus vadovas pranešė, kad pareiškėja netinkamai vykdė jai pavestas, pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Byloje nustatyta, kad remiantis aptartu Tarnybiniu pranešimu, Administracijos direktorius (pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo) 2018m. gegužės 22d. rezoliucija pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą.

Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas per 5 dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu valstybės tarnautojas, įtariamas tarnybinio nusižengimo padarymu, pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą.

Iš atsakovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja nebuvo darbe: 2018 m. birželio 6 – 19 d. dėl laikino nedarbingumo; 2018 m. birželio 20d.–liepos 11 d., 2018 m. liepos 19 d. ir 2018 m. liepos 24 d. dėl kasmetinių atostogų. Nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas ištirtas ir Išvada surašyta 2018m. liepos 16d., tai yra nepažeidžiant Taisyklėse nustatytų terminų( 11, 13 punktai).

Pagal Taisyklių 13 punktą, tuo atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma nusižengimo padarymo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t.y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Tyrimo rezultatai, duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Pagal teismų praktiką, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto, kuriuo skiriama tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų dokumentų turinį.

2018 m. liepos 16 d. Išvadoje „Dėl E. G. tarnybinio nusižengimo“ Nr. ASI-394(toliau – Išvada) nustatyta, kad Administracijoje 2018m. gegužės 2d. per Administracijos dokumentų valdymo sistemą buvo gautas ir tą pačią dieną užregistruotas Valstybės kontrolės 2018m. gegužės 2d. raštas Nr. S-(9-5054)-301 „Dėl duomenų pateikimo“, kuriuo buvo informuojama, kad institucija atlieka valstybinį auditą „Ikimokyklinis ugdymas“ ir prašoma iki 2018m. gegužės 15d. pateikti reikalingą informaciją pagal pridedamą klausimyną ir lenteles. Raštas 2018m. gegužės 3d. per dokumentų valdymo sistemą pateiktas pareiškėjai su suformuluota užduotimi: „atlikti“(toliau – ir užduotis). Nustatytas užduoties įvykdymo terminas: „2018m. gegužės 15d“. Pareiškėja su Raštu ir jai suformuluota užduotimi susipažino 2018m. gegužės 4d. 2018m. gegužės 15d. pareiškėja Valstybės kontrolei jokios informacijos nesuteikė, taigi ji nustatytu terminu neįvykdė pavestos užduoties. Taip pat Išvadoje nustatyta, kad pareiškėja 2018m. gegužės 15d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu pratęsti terminą užduoties vykdymui, kadangi pareiškėja turi daug darbų ir nespėja jų įvykdyti laiku. Tačiau 2018m. gegužės 17d. raštu Administracijos direktorius nepratęsė pareiškėjai užduoties įvykdymo termino, nurodydamas, kad terminas užduočiai įvykdyti buvo nustatytas pačiame Valstybės kontrolės rašte bei, kad pareiškėja nesilaikė nustatytos tvarkos, reglamentuojančios užduoties vykdymo termino pratęsimą. 2018m. gegužės 17d. Valstybės kontrolės auditorė telefonu ir elektroniniu paštu informavo Skyriaus vedėją apie tai, kad atsakymas į Raštą šiai institucijai nepateiktas. 2018m. gegužės 21d. pareiškėja nebuvo darbe. Todėl 2018m. gegužės 21d. valstybės kontrolės auditorei pakartotinai telefonu pranešus, kad Raštu prašyta informacija institucijoje negauta, Skyriaus vedėjo žodiniu įpareigojimu Skyriaus specialistai skubiai parengė atsakymą užpildydami klausimyną ir lenteles bei jį pateikė Valstybės kontrolei. Taip pat byloje nustatyta, kad 2018m. gegužės 23d. pareiškėja taip pat išsiuntė Valstybės kontrolės institucijai prašytą informaciją pati.

Išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą – iki 2018 m. gegužės 15 d. nustatyta tvarka neparengė ir nepateikė atsakymo (užpildyto klausimyno ir lentelių) į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. gegužės 2 d. raštą Nr. S-(9-5054)-301 „Dėl duomenų pateikimo“ ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies; Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija), 25 punkto; Pasvalio rajono savivaldybės administracijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. DV-452 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais), 51, 52 ir 55 punktų; Pasvalio rajono savivaldybės administracijos darbo reglamento, patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. DV-9 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos reglamento ir Vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. DV-163 redakcija) (su visais aktualiais pakeitimais), 11.1, 11.3 punktų; Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų, patvirtintų Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. DV-783 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais), 6.2 ir 7.20 punktų; Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. DV-210 „Dėl Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. DV-296 redakcija), 7.1, 7.10, 7.11, 7.16, 7.21, 7.23, 7.28 punktų reikalavimus. Jau minėta, kad už šį tarnybinį nusižengimą Administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. DK-329 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. G.“ pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėja neginčija Išvadoje nustatytų faktų: kad jai buvo pavesta vykdyti Išvadoje aptartą užduotį, kad ji žinojo, jog užduoties įvykdymo terminas baigiasi 2018m. gegužės 15d. bei, kad ji šios užduoties nustatytu terminu neįvykdė. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja iki 2018m. gegužės 15d. nustatyta tvarka neparengė ir nepateikė atsakymo(užpildyto klausimyno ir lentelių) į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018m. gegužės 2d. raštą Nr. S-(9-5054)-301 „Dėl duomenų pateikimo“. Tačiau pareiškėja teigia, kad ji, vykdydama užduotį, dėjo visas pastangas jai atlikti, tačiau negavo išsamių duomenų iš trečiųjų asmenų, todėl negalėjo užduoties įvykdyti laiku. Be to, ji tvirtina, kad Administracijos tarnautojai jai neteikė informacijos, o Skyriaus vadovas nereagavo, kai ji žodžiu jį informavo apie tai. Pareiškėja nurodo, kad 2018m. gegužės 15d. pirmą pusę darbo ji dalyvavo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo organizuotame pareiškėjos vertinimo aptarime, o taip pat panašiu laikotarpiu, kuris buvo nustatytas užduočiai vykdyti, ji privalėjo vykdyti ir kitas užduotis: iki 2018m. gegužės 16d. atsakyti į klausimyną apie prevencinių programų įgyvendinimą savivaldybėje ir šią užduotį įvykdė nepažeisdama jai įvykdyti nustatyto termino. Panašias užduoties neįvykdymo priežastis pareiškėja nurodė atsakovei tarnybinio nusižengimo tyrimo metu.

Atsakovė, vertindama pareiškėjos paaiškinimą, Išvadoje sprendė, kad pareiškėja ilgą laiką vykdydama tarnybines pareigas ikimokyklinio ugdymo srityje, buvo kompetetinga laiku atlikti užduotį. Remiantis byloje esančiais Skyriaus nuostatais, anksčiau bei galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu galiojusių pareiškėjos pareigybės aprašymų nuostatomis, nustatyta, kad Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, tarp kitų funkcijų, koordinuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, specialiųjų poreikių, neformaliojo ugdymo programų vykdymą Pasvalio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) švietimo įstaigose (Nuostatų 7.20 punktas), o pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka pavesta vykdyti Savivaldybės teritorijoje švietimo srities administravimą; teikti informaciją Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms institucijoms ir visuomenei apie švietimo būklę Savivaldybėje; padėti Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų institucijų specialistams bei šių institucijų sudarytoms komisijoms vertinti švietimo įstaigų veiklą; kartu su švietimo įstaigų vadovais, įstaigų ir mokytojų tarybomis aptarti atliktų patikrinimų išvadas ir siūlymus bei vykdyti stebėseną dėl jų įgyvendinimo; kuruoti ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir dorinį ugdymą (tikybą, etiką), biologijos mokomąjį dalyką ir šiems mokomiesiems dalykams giminingus pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius Savivaldybėje; inicijuoti, koordinuoti Savivaldybėje ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo projektų įgyvendinimą; organizuoti ir tvarkyti Savivaldybės teritorijoje gyvenančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, rengti analizę ir teikti išvadas; atlikti kitas, teisės aktuose numatytas ar Skyriaus vedėjo paskirtas funkcijas (Pareigybės aprašymo 7.1;7.10-7.11; 7.16; 7.2;7.23; 7.28 punktai). Pagal atsakovės pateiktus ankstesnius pareiškėjos Pareigybių aprašymus, nustatyta, kad pareiškėja ilgą laiką vykdo jai priskirtas funkcijas ikimokyklinio ugdymo srityje Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje ir jos vykdytos funkcijos yra panašios arba analogiškos aptartoms. Daroma išvada, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgdama į pareiškėjos vykdomas funkcijas, pavedė pareiškėjai kaip kompetetingai specialistei, pakankami ilgą laiką kuruojančiai ikimokyklinį ugdymą ir šioje srityje sukaupusiai nemažą patirtį, parengti atsakymą į Valstybės kontrolės raštą dėl duomenų pateikimo ikimokyklinio ugdymo srityje, tai yra parengti atsakymus į klausimyną bei užpildyti lenteles.

Spręstina, ar būdama pavestos vykdyti užduoties srityje kompetetinga specialiste, pareiškėja turėjo objektyvią galimybę laiku atlikti jai pavestą užduotį. Pareiškėjos teigimu, ji laiku negavo informacijos iš Administracijos tarnautojų, jos gauta informacija buvo neišsami, todėl ji dėl trečiųjų asmenų informacijos nepateikimo negalėjo užduoties įvykdyti nustatytu terminu. Bylos duomenimis nustatyta, kad kai kurie klausimyno klausimai buvo susiję su bendro pobūdžio informacijos ir nuomonės pareiškėjos kuruojamoje srityje pateikimu, viešai skelbiamų Savivaldybės priimtų teisės aktų įrašymu, tai yra informacijos, kurią pagal pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodytą kompetenciją, pareiškėja turėjo turėti ir galėjo pateikti Valstybės kontrolei pati. Tačiau pareiškėja aiškina, kad ji užduočiai įvykdyti neturėjo jokios reikalingos informacijos, todėl parengusi Administracijos 2018 m. gegužės 4 d. raštą Nr. ARB-998 „Dėl duomenų pateikimo“, o taip pat ir elektroniniu paštu 2018m. gegužės 4d. ji informacijos paprašė iš 19 subjektų. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja papildomai elektroniniais laiškais įvairios informacijos iš ugdymo įstaigų, seniūnijų, Administracijos tarnautojų prašė: 2018m. gegužės 7d.; 2018m. gegužės 8d.; 2018m. gegužės 9d.

Vertindama pareiškėjos paaiškinimą, atsakovė Išvadoje nustatė ir surinko įrodymus, kad Administracijos tarnautojai pareiškėjai 2018m. gegužės 8,9,10 dienomis teikė turimą informaciją, o apie informacijos neturėjimą pranešė tą pačią dieną, kai pareiškėja dėl jos kreipėsi( 2018m. gegužės 7, 8 dienomis ). Bylos duomenimis nustatyta, kad Administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Socialinės paramos ir sveikatos skyrius nedelsdami informavo pareiškėją, kad neturi jos prašomos informacijos ir nurodė, kad pareiškėjos prašomą informaciją turi seniūnijos. Administracijos Finansų skyriaus vedėja pateikė pareiškėjai apibendrintą informaciją pagal skyriaus kompetenciją. Pareiškėjai teikė turimą informaciją Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė V.B., Švietimo pagalbos tarnybos Suaugusiųjų švietimo skyriaus vedėja D. Morkūnienė ir kt. Pareiškėjos nurodytas Skyriaus specialistas R.S. elektroniniu paštu pareiškėjai pranešė, kad informacijos neturi. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos tvirtinimu, kad Administracijos tarnautojai nebendradarbiavo su pareiškėja bei kad turėjo informaciją, tačiau atsisakė pareiškėjai ją suteikti.

Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvados, jo metu surinktų duomenų, o taip pat išanalizavus bylos pareiškėjos ir atsakovės pateiktus dokumentus ir abiejų šalių paaiškinimus, spręstina, kad duomenys, kurie pareiškėjai buvo reikalingi užpildyti kartu su Valstybės kontrolės raštu ir klausimynu pateiktai 1 lentelei, tai duomenys apie ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 1 mokyklos-darželio, 9 bendrojo ugdymo mokyklų ugdomų vaikų skaičių, ir jie yra Mokinių registre. Be to, iš tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenų, tarp jų iš pareiškėjos pateikto DVS kontoros dokumentų sąrašo, bei sąrašo, kurį pareiškėja įvardijo jai skirtų užduočių sąrašu, ir iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad duomenys apie gautus prašymus, priimtus vaikus, laisvas bei trūkstamas vietas ir jų skaičių pareiškėjai buvo pateikti: ikimokyklinio ugdymo įstaigų 2018 m. gegužės 10 d. raštais Nr. ŠG-111, ŠG-113, ARG-1483, ŠG-114; mokyklos - darželio 2018 m. gegužės 10 d. raštu Nr. ŠG-112; bendrojo ugdymo mokyklų 2018 m. gegužės 7 d. raštais Nr. ŠG-94, ŠG-95; 2018 m. gegužės 10 d. raštais Nr. ŠG-106, ŠG-108, ŠG-109, ŠG-110, ŠG-115; 2018 m. gegužės 11 d. raštais Nr. ŠG-116, ŠG-117, ŠG-118. Atsižvelgiant, kad tik trys ugdymo subjektai duomenis pateikė 2018m. gegužės 11d., o kiti duomenys buvo gauti anksčiau, daroma išvada, kad pagal pateiktus duomenis 1 lentelę pareiškėja galėjo užpildyti ir pateikti užduočiai įvykdyti nustatytu terminu. Be to, remiantis atsakovės ir jos atstovės paaiškinimais ir pareiškėjos pareigybės aprašymu, pareiškėja organizuoja ir tvarko Savivaldybės teritorijoje gyvenančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, rengia analizę ir teikia išvadas, todėl informaciją apie laisvas vietas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigose pareiškėja turi turėti pati, šie duomenys jai turėjo būti žinomi vykdant pareigybės aprašymo nuostatas.

Bylos duomenys, tarp jų atsakovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad kartu su Valstybės kontrolės raštu pateikto klausimyno 2 lentelei užpildyti reikiamus duomenis iš ugdymo įstaigų apie pavėžėjimo paslaugas pareiškėja gavo iš 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 1 mokyklos-darželio ir 9 bendrojo ugdymo įstaigų, todėl pareiškėja galėjo lentelę užpildyti bei šiuos duomenis pateikti Valstybės kontrolei užduočiai įvykdyti nustatytu terminu.

Iš pareiškėjos ir atsakovės teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad kartu su Valstybės kontrolės raštu pateikto klausimyno 3 lentelei užpildyti reikalingus duomenis apie socialinės rizikos šeimose augančius vaikus pareiškėjai pateikė seniūnijos 2018 m. gegužės 9 d. raštais Nr.: ŠG-98 – ŠG-10, todėl pareiškėja turėjo galimybę užpildyti lentelę dar 2018 m. gegužės 10 d.

Iš tarnybinio patikrinimo tyrimo medžiagoje esančių įrodymų, nustatyta, kad Administracijos finansų skyriaus vedėja 2018m. gegužės 10d. pateikė pareiškėjai Valstybės kontrolės raštu pateikto klausimyno 4 lentelei užpildyti reikalingą apibendrintą informaciją apie 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigų(lopšelių darželių ir darželių) finansavimą, pareiškėja, remdamasi šiais duomenimis, galėjo nustatytu terminu užpildyti 4 lentelę užduočiai įvykdyti nustatytu terminu.

5 lentelei užpildyti reikalingus duomenis apie 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijų vertinimo testą laikiusių, išlaikiusių, turėsiančių išlaikyti skaičių, įvertinus pareiškėjai pagal pareigybės aprašymą priskirtą kompetenciją vykdyti švietimo srities administravimą, turėjo būti žinoma pačiai.

Kartu su Valstybės kontrolės raštu pateikto klausimyno 6 lentelei užpildyti reikalinga informacija apie 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 1 mokyklos-darželio, 9 bendrojo ugdymo mokyklų specialistų kvalifikacijos tobulinimą pareiškėjai buvo pateikta 2018 m. gegužės 7–11 d.

Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad informaciją, reikalingą atsakymui Valstybės kontrolei parengti, pareiškėja faktiškai gavo 2018m. gegužės 7-11d. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja turėjo realią galimybę užduotį įvykdyti nustatytu terminu.

Kita priežastimi, dėl kurios, pareiškėjos teigimu, ji neįvykdė užduoties nustatytu terminu, pareiškėja įvardija didelį darbo krūvį: ji turėjo vykdyti kitas užduotis, vienos iš jų terminas baigėsi 2018m. gegužės 16d. ir šią užduotį pareiškėja įvykdė nustatytu terminu. Pareiškėja teikdama paaiškinimą atsakovei tarnybinio nusižengimo tyrimo metu bei prie skundo pridėjo jos darbo krūvį patvirtinančius įrodymus. Tačiau iš bylos duomenų, atsakovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos pateiktame jai priskirtų vykdyti užduočių sąraše, yra tik 4 jai suformuluotos užduotys, o kita – tai užregistruoti dokumentai, gauti iš ugdymo institucijų, kuriais atsakyta į pareiškėjos raštus dėl informacijos pateikimo bei kiti dokumentai. Dideliu darbo krūviu pareiškėja įvardija(laiko)aukščiau minėto pareiškėjos rašto dėl duomenų pateikimo Nr. RSD-226, kuris užregistruotas ir suformuotas kaip siunčiamas dokumentas Nr. ARB-998 parengimą ir į šį raštą dėl informacijos Valstybės kontrolei pateikimo gautus ugdymo įstaigų ir kitų subjektų 25 atsakymus (Nr. ŠG-94, ŠG-95, ŠG-98, ŠG-99, ŠG-101, ŠG-100, ŠG-102, ŠG-104, ŠG-103, ŠG-105, ŠG-106, ŠG-107, ŠG-109, ŠG-108, ŠG-110, ŠG-112, ŠG-111, ŠG-113, ŠG-114, ŠG-115, ARG-1483, ŠG-116, ŠG-117, ŠG-118).Taip pat, kaip jai skirtas užduotis, pareiškėja įvardija(laiko) savo pačios prašymus ir jų pagrindu priimtus aktus (Nr. APR-226, DA-145, APR-260, DK-250); bendro pobūdžio teisės aktą (Nr. DV-330); jos veiklos vertinimo išvadą (Nr. ATV-82). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje 2018m. gegužės 2d. – 2018m. gegužės 16d. laikotarpiu pareiškėjai buvo suformuluotos 4 užduotys: viena iš jų yra šioje byloje aptariama užduotis, o kitos buvo šios: parengti įsakymo projektą dėl komisijos sudėties (gautas dokumentas Nr. ARG-1429) (užduotis pateikta 2018 m. gegužės 7 d., įvykdyta 2018 m. gegužės 31 d.) (atsakymas Nr. ARB-1158); užpildyti klausimyną ir jį pateikti (gautas dokumentas Nr. ARG-1455) (užduotis pateikta 2018 m. gegužės 9 d., įvykdyta 2018 m. gegužės 16 d.); parengti Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl pareigybių (etatų) skaičiaus nustatymo (gautas dokumentas Nr. ARG-1501) (užduotis pateikta 2018 m. gegužės 15 d., įvykdymo dokumentas parengtas ir užregistruotas 2018 m. birželio 1 d.) (sprendimo projektas Nr. T-128) (Priedai Nr. 62-63). Taigi, nurodytos užduotys bei jų įvykdymo laikas nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos darbo krūvis buvo pernelyg didelis ir objektyviai sutrukdė pareiškėjai įvykdyti užduotį.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja valstybės tarnautoją tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013m. liepos 3d. įsakymu Nr.DV-452 patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės administracijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo 51,52,55 punktai nustato Administracijos tarnautojui dokumentų valdymo sistemoje pavestos užduoties vykdymo tvarką: užduoties vykdymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo gauto dokumento registravimo dienos(51p.); pavedimai turi būti įvykdyti per 14 darbo dienų nuo rezoliucijos užrašymo dienos, jei nenurodyta konkreti užduoties įvykdymo data ar vykdymo dienų skaičius ir teisės aktai nenustato kitaip(52p.), o užduočių įvykdymo terminas gali būti pratęstas, jeigu vykdytojas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki nurodytos pavedimo įvykdymo datos pateikia tarpinį atsakymą apie užduoties įvykdymo terminų pratęsimo priežastį. Tik pasirašius tarpinį atsakymą, užduoties vykdymo terminas pratęsiamas. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos darbo reglamento, patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m. sausio 2d. įsakymu Nr.DV-9, 11.1; 11.3 punktai numato, kad Administracijos darbuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, Savivaldybės institucijų priimtus sprendimus, tiesioginio vadovo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja teisės aktams(11.1p.); tinkamai atlikti savo tiesiogines pareigas, nustatytas pareigybės aprašyme(11.3p.). Pagal Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. DV-210 „Dėl Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (2018m. balandžio 30d. įsakymo Nr.DV-296 redakcija) patvirtintą Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, be kitų funkcijų, pavesta nustatyta tvarka teikti informaciją Švietimo ir mokslo ministerijai kitoms institucijoms ir visuomenei apie švietimo būklę savivaldybėje(7.10p.); padėti Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų institucijų specialistams bei šių institucijų sudarytoms komisijoms vertinti švietimo įstaigų veiklą, kartu su švietimo įstaigų vadovais, įstaigų ir mokytojų tarybomis aptarti atliktų patikrinimų išvadas ir siūlymus bei vykdyti stebėseną dėl jų įgyvendinimo(7.11p.); atlikti kitas, teisės aktuose numatytas ar skyriaus vedėjo paskirtas funkcijas (7.28p.). Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. DV-866 „Dėl Švietimo ir sporto skyriaus pareigybės aprašymų patvirtinimo“ pareiškėjai taip pat buvo pavesta vykdyti analogiškas funkcijas(7.10,7.11 punktai ir kt.).

Atsižvelgiant į pareiškėjai – valstybės tarnautojai išvardintais teisės aktais keliamus reikalavimus, į byloje nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjai suformuluotų užduočių apimties bylai aktualiu laikotarpiu, pareiškėja turėjo racionaliai organizuoti ir planuoti savo darbo laiką, įvertinus jai suformuluotų užduočių įvykdymo terminus, derinti šių užduočių vykdymą su jos darbotvarkėje iš anksto numatytais, suplanuotais ir pareiškėjai žinomais įvykiais, tarp jų : atsižvelgti į tai, kad jos pačios iniciatyva, pareiškėjai buvo suteikta diena vykti į gydymo įstaigą bei 1 kasmetinių atostogų diena, o taip pat ir į tai, kad 2018m. gegužės 15d. pirmoje darbo dienos pusėje buvo numatytas pareiškėjos vertinimo aptarimas su Skyriaus vadovu.

Pareiškėja kaltina Skyriaus vadovą, kad jai nepatarė vykdant užduotį, nesikreipė į Valstybės kontrolę dėl užduoties vykdymo pratęsimo ir pan. Teismo vertinimu, pareiškėja vykdydama savo - valstybės tarnautojos pareigą tinkamai atlikti tarnybines pareigas ir laiku įvykdyti jai pavestą užduotį, atsižvelgdama į kilusias abejones dėl gautos informacijos išsamumo ar tikslumo, galėjo pati kreiptis į Valstybės kontrolės atsakingus asmenis(jų visų telefonai su nuoroda kreiptis buvo nurodyti pareiškėjai Administracijos pateiktame prie Valstybės kontrolės rašto pridėtame klausimyne, į kurį ji privalėjo atsakyti.

Jau minėta, kad, pareiškėjos manymu, netikslią informaciją, ji planavo patikslinti ugdymo įstaigų vadovų pasitarimo metu 2018m. gegužės 17d., tai yra po to, kai bus pasibaigęs terminas užduočiai įvykdyti. Todėl, teismo vertinimu, užduoties neįvykdymą laiku negalėjo nulemti, kaip pabrėžė pareiškėja, ilgai užtrukęs jos vertinimo aptarimas 2018m. gegužės 15d. pirmoje darbo dienos pusėje. Priešingai, žinodama, kad užduoties nevykdys nustatytu terminu(lauks minėto ugdymo įstaigų vadovų pasitarimo), pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad informacija būtų patikslinta anksčiau, nesiaiškino su Valstybės kontrolės nurodytais asmenimis dėl informacijos pateikimo detalių, ar ji turėjo būti ypač tiksli, ar tik ta, kurią surinko ir turi Savivaldybė bei pan. Be to, netgi iš anksto žinodama, kad užduoties neįvykdys iki 2018m. gegužės 15d., tai yra planuodama patikslinti informaciją 2018m. gegužės 17d. ugdymo įstaigų vadovų susirinkime, pareiškėja dėl užduoties įvykdymo termino pratęsimo į Administracijos direktorių kreipėsi tik 2015m. gegužės 15d. antroje darbo dienos pusėje, nesilaikydama Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013m. liepos 3d. įsakymu Nr.DV-452 patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės administracijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo( toliau – Aprašas) taisyklių, pagal kurias užduočių įvykdymo terminas gali būti pratęstas, jeigu vykdytojas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki nurodytos pavedimo įvykdymo datos pateikia tarpinį atsakymą apie užduoties įvykdymo terminų pratęsimo priežastį(55 punktas).Bylos duomenys ir atsakovės atstovės paaiškinimai atsiliepime bei teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėja nustatyta tvarka buvo supažindinta su šiuo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos dokumentų valdymo tvarkos aprašu.

Taigi, pareiškėja dėl savo, o ne dėl trečiųjų asmenų kaltės neįvykdė jai pavestos užduoties nustatytu terminu. Ir tai yra aptarta Išvadoje, kurioje, įvertinus pareiškėjos pagal pareigybės aprašymą vykdomas funkcijas ir sukauptą darbo patirtį bei nustačius, kad pareiškėja buvo susipažinusi su jai pavesta užduotimi ir jos įvykdymo terminu, nustatyta, kad netinkamai, pažeidžiant Išvadoje įvardintus teisės aktus organizuodama savo veiklą bei nesiimdama pakankamų veiksmų užduoties įvykdymui, tai yra nepagrįstai neveikdama, pareiškėja neįvykdė jai pavestos užduoties nustatytu terminu. Pareiškėjos paaiškinimo duomenų apie pareiškėjos darbo krūvį ir kitas aplinkybes kontekste Išvadoje buvo vertinamas ir pareiškėjos neveikimas, jai nustatyta tvarka nesikreipus dėl užduoties vykdymo termino pratęsimo, kas , pagal Aprašo nuostatas, yra tiesiogiai susiję su tinkamu užduoties vykdymu. Pareiškėja teigė, kad ji 2018m. gegužės 11d. su administracijos direktoriaus leidimu vyko į gydymo įstaigą, o 2018m. gegužės 14d. jos prašymu pareiškėjai buvo suteikta kasmetinių atostogų diena. Tačiau žinodama, kad neturi pakankamos informacijos užduočiai įvykdyti(taip tvirtina pareiškėja) bei kad iš karto po dviejų dienų, kai ji nebus darbe ( gegužės 11d. ir gegužės 14d.), bus paskutinė diena užduočiai įvykdyti – gegužės 15d., pareiškėja savalaikiai, tai yra Apraše nustatyta tvarka nesikreipė dėl termino užduočiai vykdyti pratęsimo.

Iš bylos duomenų, atsakovės atstovės paaiškinimų, nustatyta, kad Skyriaus vadovo žodiniu pavedimu, užduotį už pareiškėją įvykdė kiti Skyriaus tarnautojai 2018m. gegužės 21d., remiantis pačios pareiškėjos surinkta informacija, esančia Savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje. Pareiškėjos aiškinimu, jai užduoties įvykdymas užtruko 1 darbo dieną: ji turimą informaciją susistemino ir atsakymą Valstybės kontrolei išsiuntė 2018m. gegužės 23d. Šios aplinkybės taip pat iš dalies patvirtina, kad pareiškėja turėjo galimybę atlikti užduotį nustatytu terminu, remdamasi surinkta informacija.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių užduotis nebuvo įvykdyta po 2018m. gegužės 15d., nagrinėjamoje byloje nėra aktualios, nes pareiškėjai nubausta už užduoties neįvykdymą nustatytu terminu, tai yra iki 2018m. gegužės 15d. Taip pat ir pareiškėjos argumentai, susiję su tolimesniais pareiškėjos santykiais, susiklosčiusiais po pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo padarymo, dėl kurių, abiejų šalių teigimu, vyksta mediacijos procesas(pareiškėja patvirtino, kad dėl šioje byloje nagrinėjamo ginčo mediacijos procesas nevyksta), nagrinėjamai bylai nėra aktualūs. Todėl sprendime dėl jų nepasisakoma.

Remdamasis aptartu, teismas sprendžia, kad Išvadoje yra pateikti faktiniai duomenys, kurių pagrindu konstatuotas pažeidimas, pasireiškęs pareiškėjos neveikimu (pareiškėja laiku, iki 2018m. gegužės 15d. neatliko jai Skyriaus vadovo pavestos užduoties ir nustatyta tvarka neparengė bei nepateikė atsakymo(užpildyto klausimyno ir lentelių) į Lietuvos valstybės kontrolės 2018m. gegužės 2d. raštą Nr. S-(9-5054)-301 „Dėl duomenų pateikimo“.Pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra tinkamai kvalifikuotas pagal Išvadoje ir Įsakyme nurodytas teisės normas, išskyrus toliau aptariamas aplinkybes ir teisės normas.

Išvadoje ir Įsakyme padarytos netinkamos išvados dėl pareiškėjos teisei priešingos veikos kvalifikavimo pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. rugpjūčio 22d. nutarimu Nr.875, 25 punktus, kurie reglamentuoja prašymų, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, nagrinėjimo trukmę – jie turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos bei Administracinės procedūros atlikimo tvarką, laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų, kadangi pareiškėja nėra kaltinama nesilaikiusi šiuose teisės aktuose nurodytų terminų.

Teismo vertinimu, pareiškėjos teisei priešinga veika nepagrįstai yra kvalifikuota kaip Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. DV-783 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų patvirtinimo“(su pakeitimais)6.2, 7.20 punktų pažeidimas, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas nėra susijęs su tuo, kad pareiškėja nevykdydama Skyriaus uždavinių, neorganizavo, nestebėjo ar netobulino vaikų bendrojo ugdymo, nekordinavo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio pagrindinio, vidutinio ugdymo, specialiųjų poreikių, neformaliojo ugdymo programų vykdymo savivaldybės švietimo įstaigose. Taip pat pareiškėjai inkriminuotas tarnybinis nusižengimas nėra susijęs su tuo, kad pareiškėja nevykdė Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. DV-210 „Dėl Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (2018m. balandžio 30d. įsakymo Nr.DV-296 redakcija) patvirtinto Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1,7.16, 7.21 punktuose numatytų funkcijų, tai yra, kad ji neadministravo savivaldybės teritorijoje švietimo srities, nekuravo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir dorinio ugdymo(tikybos, etikos), biologijos mokomojo dalyko ir šiems mokomiesiems dalykams giminingų pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių savivaldybėje; neinicijavo, nekordinavo savivaldybėje ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įgyvendinimo. Aptartos Skyriaus nuostatų ir pareiškėjos pareigybės aprašymo normos tik patvirtina, kad pareiškėjai pagrįstai buvo pavesta atlikti užduotį bei kad ji buvo tinkamos kvalifikacijos užduočiai atlikti.

Tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą, taikant teisės normas įstatymų leidėja nustato institucijai, kuri skiria tarnybines nuobaudas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje netinkamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pripažįstamas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs administracinių teismų praktiką, pagal kurią teismas šalina iš kaltinimo nustatytus netinkamo teisės normų taikymo kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą pažeidimus(pvz.žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4646-556/2018 ir kt.).

Todėl iš Išvados ir Įsakymo ( iš kaltinimo) šalinami pažeidimai dėl pareiškėjos nesilaikymo Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. rugpjūčio 22d. nutarimu Nr.875, 25 punkto, Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. DV-783 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų patvirtinimo“(su pakeitimais)6.2, 7.20 punktų bei Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. DV-210 „Dėl Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“(2018m. balandžio 30d. įsakymo Nr.DV-296 redakcija) patvirtinto Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1,7.16, 7.21punktų.

Išvadoje aptarta, kad užduotis pareiškėjai buvo pavesta atsižvelgiant į pareiškėjos vykdomas funkcijas ir kvalifikaciją bei sukauptą patirtį, nustatyta, kad pareiškėja suprato jai pavestą užduotį , žinojo ir suvokė užduoties vykdymo tvarką, jos įvykdymo terminą, todėl suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu. Atsakovė nenustatė, kad pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės atlikti užduotį, konstatavo, kad pareiškėja netinkamai organizavo savo veiklą ir nesiėmė pakankamų veiksmų užduoties įvykdymui nustatytu terminu, tarnybinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Nors Išvadoje nėra nustatytos tarnybinio nusižengimo pasekmės, tačiau tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (žr. 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3372/2011; 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A552-2748/2012, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 24, 2013, p. 213-235). Byloje nustatyta, kad dėl to, jog pareiškėja laiku neįvykdė jai pavestos užduoties, Valstybės kontrolės darbuotojai keletą kartų skambino Skyriaus vadovui prašydami kuo skubiau pateikti užpildytą klausimyną ir lenteles, o pareiškėjai pavestą užduotį teko atlikti kitiems tarnautojams. Todėl pareiškėjai paskirta nuobauda nėra formalumas, atsakovė skundžiamu Įsakymu pagrįstai pripažino pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjai paskirta pati švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui bei atitinkanti tarnybinės atsakomybės tikslus. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pareiškėjos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas(Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.