Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-10 · Administracinė byla Nr. AS-525-280-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. TA-143-15-12Nutartis · 2012-02-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-10
Bylos Nr.
AS-525-280-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00633-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-280/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00633-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 55.1; 55.2; 63.1; 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. įstatyminės atstovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. įstatyminės atstovės T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. B. įstatyminė atstovė T. Ž. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė:

1) sujungti į vieną administracinę bylą 2 skundus, t. y. 2010 m. rugpjūčio 23 d. paduotą skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R. V. neteisėto ir nepagrįsto 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-98-10 panaikinimo dėl antrinės teisinės pagalbos D. B. nesuteikimo baudžiamojoje byloje ir skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus T. B. neteisėto ir nepagrįsto 2011 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. SP-156-(7.3612) panaikinimo – dėl neteisėto atsisakymo skirti pareiškėjos D. B. įstatyminei atstovei T. Ž. advokatą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ginant atstovaujamo vaiko teises jau nagrinėjamojoje administracinėje byloje tame pačiame teisme, t. y. šioje administracinėje byloje Nr. I-68-342/2011 (buvęs Nr. I-816-342/2010) ir nagrinėti kaip vieną bylą (skundą) – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS442-623/2010 pagrindais;

2) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R. V. neteisėtą ir nepagrįstą 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-98-10 dėl antrinės teisinės pagalbos D. B. nesuteikimo baudžiamojoje byloje nuo neteisėto sprendimo paskelbimo dienos;

3) panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus T. B. neteisėtą ir nepagrįstą 2011 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. SP-156-(7.3612) dėl jo absoliučiai neteisėto atsisakymo skirti pareiškėjos D. B. įstatyminei atstovei – T. Ž. advokatą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ginant vaiko teises jau nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. I-68-342/2011 (buvęs Nr. I-816-342/2010), – nuo neteisėto sprendimo paskelbimo dienos.

4) atsižvelgiant į minėtus pažeidimus, akivaizdžiai trukdančius siekti teisingumo byloje, įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktorių nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 procentų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos vaikui . B. teikimo nurodytoje baudžiamojoje byloje;

5) atsižvelgti į minėtus pažeidimus, akivaizdžiai trukdančius siekti teisingumo byloje, įpareigoti atsakovą Šiaulių valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktorių T. B. nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 procentų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos vaiko D. B. įstatyminei atstovei teikimo šioje jau nagrinėjamojoje administracinėje byloje, ginant vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;

6) atsižvelgiant į minėtus pažeidimus, akivaizdžiai trukdančius siekti teisingumo bylose, priteisti iš 2 nurodytų atsakovų (solidariai) padarytos jų neteisėtais ir tyčiniais bei vilkinimo veiksmais 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio l dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pagrindais; regreso teisę dėl priteistos žalos atlyginimo nukreipti į kaltą asmenį R. V. bei L. B.;

7) priteisti iš 2 nurodytų atsakovų (solidariai) visą bylinėjimosi išlaidų sumą teisme pagal ABTĮ 44 – 45 straipsnius pateiktų dokumentų pagrindu; regreso teisę dėl priteistos žalos atlyginimo nukreipti į kaltą asmenį R. V. ir T. B.;

8) priteisti iš atsakovų (solidariai) 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo datos; regreso teisę dėl priteisto žalos atlyginimo nukreipti į kaltą asmenį R. V. ir T. B.;

9) atsižvelgiant į minėtus sistemingus, nuolatinius pažeidimus, akivaizdžiai trukdančius siekti teisingumo teismuose, už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą bylų vilkinimą, atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą ir teisių pažeidimą, skirti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui T. B. baudas;

10) apie tokius Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R. V. ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus T. B. pažeidimus pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi, be kita ko, priėmė patikslinto skundo dalį dėl atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos įpareigojimo priimti sprendimą dėl 100 procentų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos vaikui D. B. teikimo nurodytoje baudžiamojoje byloje, reikalavimo priteisti iš atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitoje dalyje patikslintą skundą atsisakė priimti. Taip pat netenkino 2011 m. vasario 1 d. prašymų dėl baudos skyrimo ir bylos sustabdymo.

Nurodė, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjos D. B. įstatyminės atstovės T. Ž. skundas atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) dėl 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-98-10 panaikinimo. Šioje byloje pareiškėja kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Šiaulių tarnyba) 2011 m. sausio 17 d. atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą šioje administracinėje byloje Nr. 1-68-342/2011 (buvęs Nr. 1-816-342/2010) dėl Klaipėdos tarnybos 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-98-10 panaikinimo. Pažymėjo, jog abiejų sprendimų teisėtumas negali būti sprendžiamas vienoje byloje, nes patikslintas skundas paduotas dėl skirtingų atsakovų ir jų priimtų aktų, todėl nėra teisinio pagrindo sujungti dvi bylas (bylą ir skundą) į vieną (ABTĮ 69 str. 1 d.). Pažymėjo, jog dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos tarnybos sprendimą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjos D. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės T. Ž., skundas atsakovui Klaipėdos tarnybai dėl 2010 m.rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr.(1.31.)-TPB-98-10 panaikinimo yra priimtas.

Pabrėžė, jog pareiškėja ginčija jai tiesiogines teisines pasekmes sukeliantį Šiaulių tarnybos 2011 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. SP-156- (7.3612), kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Klaipėdos tarnybos 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo panaikinimo todėl ABTĮ 35 straipsnio prasme ginčo teritorinis teismingumas šiuo atveju turi būti nustatomas pagal institucijos, kurios sprendimas sukėlė pareiškėjai tiesiogines pasekmes, buveinę, t. y. pagal Šiaulių tarnybos buveinę. Kadangi Šiaulių miestas yra priskirtas Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai, pareiškėjos skundas šiuo atveju turi būti paduodamas Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priėmus jam teismingus reikalavimus, byla netampa teisminga jam ir dėl reikalavimų, ginčijant Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą. Be to, patikslinto skundo dalis, kuria pareiškėja ginčija Šiaulių tarnybos sprendimą negali būti laikoma administracinės bylos Nr. 1-68-342/2011 (buvęs Nr. 1-816-342/2010) skundo patikslinimu, nes pareiškėja kelia naujus reikalavimus. Atsižvelgė į ABTĮ 52 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS438-620/2009) ir pažymėjo, jog pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 24 d. pateiktas skundas negali būti laikomas administracinėje byloje Nr. I-68-342/2010 (buvęs Nr. 1-816-342/2010) pradėto nagrinėti pareiškėjos skundo patikslinimu, kadangi 2010 m. rugpjūčio 24 d. pateiktame skunde pareiškėja kėlė reikalavimus tik Klaipėdos tarnybai. Taigi pareiškėja 2011 m. vasario 1 d. pateiktame patikslintame skunde iš dalies tikslino ir keitė pirminį skundo pagrindą ar dalyką dėl Klaipėdos tarnybos, o dėl Šiaulių tarnybos kėlė visiškai naujus reikalavimus naujam atsakovui. Rėmėsi ABTĮ 17 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS438-516/2009) ir pabrėžė, jog teismas jau skundo priėmimo stadijoje turi įvertinti, ar pareiškėjos skundu reiškiami reikalavimai visiems įvardintiems atsakovams yra reiškiami tinkamai, ar jie sukelia teisines pasekmes ir ar jie gali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku ir panašiai, o būtent įvertinus skundo reikalavimus teismas gali spręsti, ar yra sąlygos, numatytos ABTĮ 17 straipsnio 4 dalyje numatytai pareiškėjo teisei realizuoti, t. y. teismingumui pasirinkti. Todėl pareiškėjos skundą dėl reikalavimų panaikinti Šiaulių tarnybos 2011 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. SP-156-(7.3612) dėl absoliučiai neteisėto atsisakymo skirti pareiškėjos D. B. įstatyminei atstovei – T. Ž. advokatą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ginant vaiko teises jau nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. I-68-342/2011 (buvęs Nr. I-816-342/2010), – nuo neteisėto sprendimo paskelbimo dienos, įpareigoti atsakovą Šiaulių tarnybos direktorių T. B. nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 procentų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos vaiko D. B. įstatyminei atstovei teikimo šioje jau nagrinėjamojoje administracinėje byloje, ginant vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, priteisti padarytą neteisėtais ir tyčiniais bei vilkinimo veiksmais 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ABTĮ 15 straipsnio l dalies 3 punkto, Civilinio kodekso pagrindais, taikyti regreso teisę dėl priteistos žalos atlyginimo nukreipti į kaltą asmenį T. B., priteisti visą bylinėjimosi išlaidų sumą teisme pagal ABTĮ 44 – 45 straipsnius pateiktų dokumentų pagrindu, taikyti regreso teisę dėl priteistos žalos atlyginimo nukreipti į kaltą asmenį ir T. B., priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo datos, atsisakytina priimti.

Nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad bylos išsprendimas gali turėti teisines pasekmes tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl pašalino iš proceso trečiuosius suinteresuotus asmenis – Klaipėdos tarnybos direktorių R. V., Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą, Šiaulių tarnybos direktorių T. B., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierę E. Ž., Vokietijos Federalinės Respublikos ambasadą, nes jų teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas įtakos neturės (ABTĮ 48 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į ABTĮ 84 straipsnio nuostatas, pabrėžė, jog ABTĮ nėra numatyta teisė asmenims reikšti atskirus reikalavimus skirti baudą, todėl atsisakė priimti tokį pareiškėjos skundo reikalavimą kaip neatitinkantį įstatymų reikalavimų.

Pažymėjo, jog reikalavimas kreiptis į prokuratūrą pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas kaip atskiras savarankiškas skundo reikalavimas, kadangi neatitinka minėto įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Nurodyti teiginiai gali būti pripažįstami pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Klaipėdos tarnybos 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo neteisėtumo ir jo panaikinimo motyvacijos dalimi ir vertintini ne atskirai, bet administracinės bylos pagal pareiškėjos skundą kontekste. Pažymėjo, kad teismas, net ir nesant reikalavimo, ex officio yra įpareigotas reaguoti, jei yra nustatomos aplinkybės, numatytos ABTĮ 108 ar 109 straipsnyje, todėl teismas, nustatęs, kad yra teisinės prielaidos imtis atitinkamų veiksmų dėl pareigūnų ar institucijų padarytų pažeidimų, pats atitinkamai į tai reaguos.

Nurodė, jog ABTĮ 98 straipsnyje numatyti bylos sustabdymo pagrindai. Pareiškėja prašė stabdyti bylą, kol nebus jai paskirtas advokatas, tačiau įstatymas tokio bylos sustabdymo pagrindo nenumato. Šiaulių tarnybos 2011 m. sausio 17 d. sprendimu nr. SP-156-(7.3612) atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai administracinėje byloje Nr. 1-68-342/2011 (buvęs Nr. 1-816-342/2010). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-714/2007 konstatavo, kad padėtis, kai pareiškėja siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nutraukimo, prašydama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiškėja jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo. Minėtos elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiškėjos siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymą. Konstatavo, jog nėra pagrindo stabdyti administracinę bylą Nr. 1-68-342/2011 (buvęs Nr. 1-816-342/2010).

Taip pat netenkino prašymo dėl baudos skyrimo T. B., nes tik ABTĮ 84 straipsnyje nurodytais pagrindais teisėjas arba teismas gali skirti baudą. Tuo tarpu tokie pagrindai teismo nenustatyti, o reikalavimai Šiaulių tarnybai nėra priimti.

II.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti iš dalies Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, nepažeidžiant vaiko teisių ir teisėtų interesų. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Teigia, jog dviejų bylų, kuriose ginčijami dviejų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimai, sujungimas neprieštarauja įstatymui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (byla Nr. AS442-623/2010). Tuo tarpu pareiškėja, kadangi Šiaulių tarnyba ir Klaipėdos tarnyba yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi subjektai, turi teisę pasirinkti į kurį apygardos administracinį teismą kreiptis pagal ABTĮ 17 straipsnio 4 dalį.

2. Teismas privalo priimti reikalavimą dėl baudų skyrimo valstybės pareigūnams ir jį nagrinėti, sprendžiant bylą. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pareiškėjos nurodytus subjektus.

3. Teigia, jog teismas turi pareigą pranešti prokuratūrai apie vaiko teisių pažeidimus, o atsisakymas ginti vaiko teises negalioja. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti jos skundo reikalavimą dėl kreipimosi į prokuratūrą.

4. Kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į gynybą bei teisę turėti advokatą, kuri yra absoliuti, teismą privalėjo sustabdyti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis netenkintinas.

ABTĮ 17 straipsnis reglamentuoja administracinių bylų priskyrimą teismams. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareiškėjo teisę pasirinkti teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, tuo atveju, kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS442-623/2010, kuria rėmėsi ir pareiškėja, yra nurodęs, jog kadangi Šiaulių tarnyba ir Klaipėdos tarnyba yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi subjektai, vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 4 dalimi, teisė pasirinkti apygardos administracinį teismą (Šiaulių ar Klaipėdos), į kurį kreiptis, priklauso pareiškėjai.

Tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjos skundas, kuriuo ji kėlė reikalavimus Klaipėdos tarnybai, jau buvo priimtas ankstesne teismo nutartimi, tuo tarpu pareiškėja tik patikslindama skundą pateikė reikalavimus Šiaulių tarnybos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas tokių pareiškėjos skundo reikalavimų nelaikė skundo patikslinimu ir atsisakė šioje dalyje priimti pareiškėjos patikslintą skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pareiškėja, pateikdama reikalavimus Šiaulių tarnybos atžvilgiu, ne tikslino skundą, o iš esmės pateikė visiškai naują skundą.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. AS438-333/2009), reiškiant naują skundo reikalavimą, pakeitus ir pirminio skundo teismui dalyką, ir jo pagrindą (pareiškėjos reikalavimas pagrįstas visiškai naujomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, nesusijusiomis su pirminiame skunde išdėstytais reikalavimais ir argumentais), iš esmės pateiktas visiškai naujas skundas teismui (ABTĮ 22 – 24 str.), nesusijęs su jame jau pradėtu nagrinėti pirminiu skundu.

Šiuo atveju pareiškėjai iš esmės pateikus naują skundą (kiek tai susiję su reikalavimais Šiaulių tarnybai), o pirmosios instancijos teismui pagrįstai jo nelaikant skundo patikslinimu, atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyta priimti skundo reikalavimus Šiaulių tarnybos atžvilgiu, nes tai yra naujas skundas, kuris nėra neatsiejamai susijęs su jau pareiškėjos pateiktu skundu (pareiškėja nepateikė priešingą išvadą patvirtinančių įrodymų). Tokios išvados negali paneigti ir šiuo atveju pareiškėjos nurodyta teismų praktika bei ABTĮ 17 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs (byla Nr. A4-1006/2004), jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Į teismą kreipiamasi su skundu. Reikalavimai jo formai bei turiniui nustatyti ABTĮ 23 straipsnyje, nustatant būtinybę skunde suformuluoti reikalavimus, nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, taip pat aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą. Reikalavimas (ginčo dalykas) administracinėse bylose nukreipiamas atsakovui ir turi būti konkretus ir suformuluotas taip, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą. Jis turi būti pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nurodant priežastis, dėl kurių jis turi būti patenkintas, atsakovo veiksmus ar neveikimą ir pan. Tik teisingai ir tiksliai apibrėžus reikalavimą, teismas turi galimybę tinkamai išnagrinėti bylą, įvertinti reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes ir taip konstatuoti pažeistų asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimo ar nepažeidimo faktą, o tuo pačiu ir suformuluoto reikalavimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Kadangi pareiškėjos reikalavimai dėl baudų skyrimų atitinkamiems jos nurodytiems asmenims bei kreipimosi į prokuratūrą yra nukreipti ne į atsakovą, o į teismą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tokie reikalavimai nėra tokio pobūdžio, jog nekiltų abejonių dėl galimybės juos įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, todėl pagrįstai atsisakė juos priimti.

Tuo tarpu pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylą arba netenkino jos prašymo skirti baudą T. B. Juo labiau, kad ABTĮ numato galimybę skųsti tik teismo nutartis, kuria byla sustabdyta arba paskirta atitinkama bauda (98 ir 84 str.), o baudos skyrimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo diskrecijai.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas teisės aktus pasisakė ir dėl kitų pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija atskirai dėl tokių teismo argumentų nepasisakys.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino kilusio ginčo pobūdį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjos D. B. įstatyminės atstovės T. Ž. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisVirginija Volskienė