- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 1A-401-417-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Valentinas Janonis, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- P. P.
- Nukentėjusysis
- K. P.
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-401-417/2010
Teisėjas Virginijus Gedeikis Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.2., 1.2.10.1., 1.2.14.10.
2010 m. rugpjūčio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu pagal BK 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 165 str. 1 d. 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;
pagal BK 187 str. 1 d. 4 MGL (520,00 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.
Iš P. P. priteisti 1600 Lt K. P. turtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis CPK 293 str. 1 d. 4 p. bylos dalis, ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir teismui priėmus ieškovo atsisakymą, nutraukta.
Iš P. P. priteisti 500 Lt K. P. neturtinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. už tai, kad 2009 m. vasario mėnesio antroje pusėje, tiksli data ir laikas bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, duomenys neskelbtini, nuteistasis P. P. prieš būsto savininko valią ir neturėdamas tam teisėto pagrindo, slapta pro langą įsibrovė į K. P. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalį, iš vidaus medvaržčiais užsuko lauko duris, kad nukentėjusysis negalėtų patekti į vidų, šia nusikalstama veika neteisėtai pažeidė nukentėjusiojo K. P. teisę į būsto neliečiamybę ir padarė nukentėjusiajam turtinę žalą už 300 Lt, kadangi nukentėjusysis į namo vidų galėjo patekti tik išlaužęs duris.
Be to, 2009 m. gegužės 25 d., tikslus laikas bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytas, duomenys neskelbtini, nuteistasis P. P. tyčia raudonos spalvos dažais didelėmis raidėmis ant K. P. nuosavybės teise priklausančių statinių – medinės gyvenamojo namo sienos – užrašė tikrovės neatitinkantį užrašą „negrąžinta skola 2.000 Lt“, ant medinės ūkinio pastato sienos užrašė tikrovės neatitinkantį užrašą „klastingas brolis su dalgiu seserį puolė“ ir šia nusikalstama veika sugadino nukentėjusiojo K. P. turto už 1771 Lt, tiek įvertinti atstatomieji darbai.
Šalies argumentai
Nuteistasis pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendį, pripažinti jo veikas mažareikšmes bei atmesti nukentėjusiojo K. P. civilinius ieškinius. Nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamąjį nuosprendį neatsižvelgė į jo (P. P. ) ir jo brolio (K. P. ) nesutarimo priežastis bei nepagrįstai atmetė liudytojų O. V. ir M. T. parodymus dėl šių nesutarimų, nevertino mirusios sesers dienoraštyje nurodytų aplinkybių.
Pažymi, jog labai mylėjo savo seserį V. P. , visą laiką jai padėjo ir gynė nuo brolio savivaliavimo. Šias aplinkybes, anot apelianto, ir patvirtina teismui pateiktas jos dienoraštis. Nurodo, kad K. P. negrąžino seseriai 2000 Lt skolos. Be to, žino, jog ir anksčiau jis prieš seserį vartojo fizinį smurtą, o tai, apelianto įsitikinimu, įrodo ir Plungės rajono apylinkės teismo 1996-04-15 nuosprendis.
Akcentuoja, jog užrašas – „negražinta skola 2000 Lt“ ir „klastingas brolis su dalgiu seserį puolė“ yra neišgalvoti, o atitinkantys tikrovę, tai patvirtina nurodyti įrodymai.
Nuteistasis P. P. pažymi, kad jam inkriminuotas veikas padarė tikėdamas, jog „prabils“ brolio sąžinė. Tačiau akcentuoja, kad tikslo ir tyčios sugadinti K. P. turtą neturėjo. Mano, kad turtinės žalos nepadarė, nes užrašą nutrynė iki teismo. Pažymi, jog pastatas yra labai senas, statytas daugiau kaip prieš 100 metų, pastato dalis, ant kurios buvo užrašas, niekada nebuvo dažytas ir nenudažyta šiuo metu, ir tai matyti iš pridedamų fotonuotraukų.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad kaltę pripažino ir pripažįsta dėl užrašo padarymo, tačiau ne dėl žalos.
Taip pat P. P. akcentuoja, jog atėjimo pas brolį tikslas buvo nepažeisti jo būsto neliečiamumą, o tik apžiūrėti palėpėje likusius jų sesers daiktus. O kadangi jų palėpėje nebebuvo, tai sukėlė nepasitenkinimą, todėl išeidamas ir užsuko lauko duris varžtais.
Pažymi, kad teismo metu buvo streso būsenos, labai jaudinosi, pakilo kraujo spaudimas, nes serga hipertonine liga, todėl ne viską suprato, ko jo klausiama, tikisi, jog brolio sąžinė „prabils“ ir jis pareikš, jog pretenzijų neturi. Be to, apeliantas P. P. nurodo, kad neturi jokių teisinių žinių, turi pradinį išsilavinimą. O aplinkybės, kad sesers V. P. jam išduotas įgaliojimas valdyti jai priklausantį turtą iki 2012 metų nebegalioja, nežinojo. Buvo įsitikinęs, kad tvarkyti ir prižiūrėti jos likusį turtą turi teisę ir pareigą ir po jos mirties, iki 2012 metų.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusysis prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Nuteistojo P. P. nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, tinkamai parinktos bausmių rūšys bei jų dydžiai.
Apeliantas P. P. kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodė, jog jo veikos turėtų būti pripažįstamos mažareikšmės, nes jas padarė tik gindamas mirusios sesers atminimą.
Tačiau vertinant šį skundo argumentą, teisėjų kolegijos nuomone, P. P. veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Vertinant veikos mažareikšmiškumą, baudžiamasis įstatymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į asmens nusikalstama veika padarytos ar sukeltos žalos mastą įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms.
Kaip nurodo ir pats nuteistasis, konfliktai tarp jo ir brolio K. P. tęsiasi ilgą laiką, todėl akivaizdu, kad P. P. buvo aišku ir žinoma, kad jis yra nepageidaujamas K. P. namuose ar kitoje jam nuosavybės teise priklausančioje vietoje, ir visiškai nesvarbu, kokiu tikslu P. P. yra atvykęs. Tačiau, matyti, kad apeliantas nepaisant konstatuotų aplinkybių, vis dėlto susiklosčiusios situacijos nepaisė ir prisidengdamas velionės sesers interesais, apimtas pykčio ar kitokių neigiamų emocijų siekė pakenkti broliui – įsibrovęs į nukentėjusiojo būstą iš vidaus jo duris užsuko medvaržčiais, ant namo sienų radonais dažais užrašė „ nesugrąžinta skola 2000 Lt“. Tokie, teisėjų kolegijos manymu, neadekvatūs nuteistojo P. P. veiksmai negali būti vertinami mažareikšmiais. Kaip minėta, įstatymo leidėjas kaip vieną iš sąlygų vertinant veiką kaip mažareikšmę, numato, jog nusikalstama veika žala nebuvo padaryta ar padarytoji yra nežymi. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apelianto P. P. nusikalstamose veikose yra paminėtasis požymis – žala, tačiau ji negali būti vertinama kaip nežymi: sugadintos ne tik durys, tačiau ir namo siena. Apygardos teismas nemano, kad aplinkybė, jog P. P. nuvalė užrašą nuo sienos, tačiau ant jos liko žymės, nes nukentėjusysis nedažo namo sienos, o pats namas labai senas, yra aplinkybė, kuri pateisintų ar panaikintų apelianto veikos nusikalstamumą ar žymiai sumažintų padarytąją žalą. Todėl, kaip minėta, teigti, kad P. P. nusikalstamos veikos mažareikšmės, nėra teisinio pagrindo.
Vertinant skundo argumentą, kad nuteistasis dėl neišsimokslinimo nežinojo, jog mirus seseriai pasibaigia ir jos išduoto įgaliojimo galiojimas, teisėjų kolegija, pažymi, kad teisės teorijoje galioja principas, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tačiau, kolegijos manymu, šiuo atveju ne taip svarbu, turėjo teisę nuteistasis į jo velionės sesers daiktus ar ne. Tai, kad galbūt, anot P. P. , kažkada jo brolis K. P. netinkamai elgėsi su judviejų seserimi V. P. , nuteistajam nesuteikė teisės gadinti brolio K. P. turto bei be jo žinios įsibrauti į nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančius statinius, net jei velionės sesers daiktai buvo likę nukentėjusiojo būste, o P. P. buvo tikras, kad turi teisę juo saugoti, prižiūrėti.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriais asmuo, manantis, kad jo ar jo artimo asmens teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti pažeistus interesus civilizuotomis priemonėmis, tiek asmeniniu pokalbiu, su, jo manymu, teises ir interesus pažeidinėjančiu asmeniu, tiek ir kreipiantis į kompetentingas institucijas, kaip pavyzdžiui, policijos pareigūnus, ar gyvenamosios vietovės seniūną. Tačiau visais atvejais negali būti ir nėra pateisinami nusikalstami veiksmai, kuriais padaroma žala kito, kad ir nevisiškai teisingai besielgiančio, asmens interesams bei teisėms.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiojo parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuotos nuteistojo P. P. veikos, tinkamai išspręstas klausimas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilio ieškinio, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.