- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- I-4862-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04234-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Raimondas Blauzdžius, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- K. W., UAB „Darbo ekspresas“
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. W., UAB „Darbo ekspresas“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. W. prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Užsienio išmokų tarnybos 2014-06-10 sprendimą Nr. SPRE-1184, kuriuo jam atsisakyta išduoti socialinio draudimo A1 pažymėjimą; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-08-19 sprendimą Nr. (1.45)I-6940; 3) įpareigoti Užsienio išmokų tarnybą išduoti jam socialinio draudimo A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2014-11-30. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pareiškėjas yra Lenkijos Respublikos pilietis. Lenkijoje dirba savarankiškai. 2014-12-01 įsidarbino UAB „Darbo ekspresas“, kurio buveinė yra Vilniuje. Kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą (Zaklad Ubezpieczen Spolecznych Oddzial w Rzeszowie – toliau Lenkijos kompetentinga įstaiga) su prašymu išduoti socialinio draudimo pažymėjimą A1. Lenkijos kompetentingos įstaigos 2014-03-18 raštu jam laikinai nuo 2013-12-01 iki 2014-11-30 nustatyta taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Užsienio išmokų tarnyba 2014-04-09 raštu pareikalavo papildomų dokumentų dėl didelės darbo laiko dalies fakto nustatymo. VSDFV Užsienio išmokų tarnyba 2014-06-10 sprendimu Nr. SPRE-1184 nusprendė neišduoti socialinio draudimo pažymėjimo A1. VSDFV 2014-08-19 sprendimu Nr. (1.45)I-6940 šį sprendimą patvirtino.
Pareiškėjas pažymi, kad Užsienio išmokų tarnyba netinkamai taikė 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004) įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentas Nr. 987/2009) 16 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, kad teisės aktų taikymas nustatomas laikinai, o galutiniu tampa po dviejų mėnesių. Užsienio išmokų tarnyba iki dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos neinformavo Lenkijos kompetentingos įstaigos apie tai, kad negali sutikti su teisės taikymo nustatymu. Pranešimas turėjo būti padarytas iki 2014-05-18, tačiau Užsienio išmokų tarnyba sprendimą priėmė tik 2014-06-10.
Pareiškėjas nurodo, kad jis nepateikė duomenų apie savarankišką veiklą, nes tai yra nereikšmingas faktas, kadangi sutinkamai su Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį taikoma tos valstybės teisė, kurioje darbas dirbamas pagal darbo sutartį. VSDFV direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 patvirtinto Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 27 punktas pritaikytas netinkamai. Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims taikomi tik vienos valstybės teisės aktai. Taikant darbo vietos jurisdikcijos taisyklę dirbančiam pagal darbo sutartį nereikia įrodinėti didelės laiko dalies darbo fakto.
Tvarkos aprašo 15 punkte nurodoma, kad socialinio draudimo pažymėjimas A1 išduodamas, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje, o savarankiška veikla užsiima kitoje valstybėje. Didelės laiko dalies aplinkybė nustatoma tik Tvarkos aprašo 13, 14, 16 ir 17 punktuose išvardintais atvejais. Šios nuostatos taikymas pareiškėjo atžvilgiu riboja Europos Sąjungos piliečio teisę laisvai judėti ir dirbti Europos Sąjungos teritorijoje.
VSDFV rėmėsi Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5b dalies nuostata, kad neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Pareiškėjas pažymėjo, kad šią nuostatą reikia aiškinti atsižvelgiant į visą Reglamento kontekstą. Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 punktas skirtas darbuotojui, kuris pagal darbo sutartį dirba dviejose ar daugiau valstybių. Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5b dalies nuostata suprantama kaip papildanti 14 straipsnio 5 dalį. Toks aiškinimas išdėstytas Europos Sąjungos įstatymų leidėjo ketinimuose, išdėstytuose Europos Sąjungos Tarybos 2011-06-11 pažangos ataskaitoje 110/77, Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką.
2012 m. lapkričio mėnesį Europos Komisija paruošė Teisės aktų, taikomų darbuotojams Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Šveicarijoje, praktinį vadovą. Šiame vadove išaiškinta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai skirtingose valstybėse narėse, taikomi valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 1 dalies kriterijai taikomi tik tada, kai asmuo dirba savarankiškai ir daugiau kaip vienoje valstybėje pagal darbo sutartį.
Pareiškėjo nuomone, kompetentingos Lenkijos įstaigos sprendimas taikyti Lietuvos teisę yra galiojantis, nes Užsienio išmokų tarnyba nepasinaudojo Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnyje nustatyta procedūra.
Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas bei pranešimas apie bylos nagrinėjimą įteiktas, neatvykimo priežastys nenurodytos. Byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2014-02-20 gavo Lenkijos kompetentingos įstaigos raštą, kuriuo informuojama, kad pareiškėjui pagal Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnį nuo 2013-12-01 iki 2014-11-30 laikinai taikytina Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisė. Užsienio išmokų tarnyba Lenkijos kompetentingos įstaigos 2014-02-24 raštu paprašė įvertinti, ar pareiškėjo darbo pagal darbo sutartį su UAB „Darbo ekspresas“ apimtis, lyginant su jo savarankiškos veiklos Lenkijoje apimtimi, gali būti vertinama kaip nedidelės apimties. Lenkijos kompetentinga įstaiga 2014-03-18 raštu nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisė taikytina remiantis darbo laiko kriterijumi. Pareiškėjas nuo 2013-12-01 draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu kaip UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojas.
Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentai tik koordinuoja valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, bet nekuria bendros Europos Sąjungos sistemos. Europos Sąjungos valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti bendrųjų principų įgyvendinimo principus. Pagal Tvarkos aprašo 15 punktą socialinio draudimo pažymėjimas A1 išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje. Įgyvendindama Reglamento Nr. 883/2004 ir Tvarkos aprašo nuostatas Užsienio išmokų tarnyba 2014-04-09 raštu paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, tačiau dokumentai nebuvo pateikti. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 31 punktu nustatyta, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepakankami nustatant, ar pareiškėjui galima taikyti Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį. Pažymėjo, kad nepakanka formaliai pasirašyti darbo sutartį kitoje valstybėje. Asmuo turi faktiškai dirbti pagal darbo sutartį ir šis darbas neturi būti nedidelės apimties.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus ir pabrėžė, kad pareiškėjas nėra pateikęs net pareiškimo dėl socialinio draudimo pažymėjimo gavimo. Aiškino, kad socialinio draudimo pažymėjimo A1 gavimas Lietuvos Respublikoje jiems leidžia išvengti mokesčių mokėjimo Lenkijos Respublikoje.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsakovo atsiliepimo argumentus ir papildomai pažymėjo, kad pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas – užtikrinti Europos Sąjungoje persikeliančių asmenų socialines teises. Reglamentais nesiekiama išvengti socialinio draudimo išmokų mokėjimo ir paskatinti socialinį dempingą. Į Užsienio išmokų tarnybą dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktų nustatymo pastoviai kreipiasi Lenkijos Respublikos piliečiai, kurie yra pasirašę darbo sutartis su Lietuvoje registruotomis įmonėmis ir vykdo veiklą Lenkijos Respublikoje. Dažnai jie dirba neaukštos kvalifikacijos darbuose, todėl nėra ekonominės logikos vykti į darbą kelis šimtus kilometrų, nes patiriamos išlaidos yra didesnės už gaunamą darbo užmokestį. Asmenims išdavus socialinio draudimo pažymėjimus A1, jie nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos Lietuvos Respublikoje bei neteikia mokestinių prievolių vykdymui reikalingos informacijos.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies taisyklės taikymo, Lietuvos Respublikos taikytinos teisės nustatymo bei socialinio draudimo pažymėjimo A1 išdavimo Lenkijos Respublikos piliečiui Lenkijos Respublikoje vykdančiam savarankišką veiklą, o Lietuvos Respublikoje sudariusiam darbo sutartį.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lenkijos kompetentinga įstaiga 2014-02-06 raštu Nr. 350100/70/19/2014/UBS (b. l. 71-72) pranešė atsakovui, kad sutinkamai su Reglamento Nr. 883/2004 16 straipsnio 2 pastraipa pareiškėjui K. W. nuo 2013-12-01 iki 2014-11-30 nustatyta laikinai taikyti Lietuvos įstatymus. Pažymėta, kad pareiškėjas nuo 2011-05-05 vykdo savarankišką veiklą Lenkijoje.
Užsienio išmokų tarnyba 2014-02-24 raštu Nr. (7.16)S2-6771 (b. l. 69) kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą ir pranešė, kad pagal darbo sutartį pareiškėjas Lietuvoje dirba tik 16 valandų ir gauna 150 Lt darbo užmokestį, nėra pateikti duomenys apie asmens važinėjimą į darbą, o kelionės išlaidos neadekvačios gaunamoms pajamoms, nepateikti duomenys apie faktiškai Lenkijoje gaunamas pajamas. Užsienio išmokų tarnyba prašė įvertinti, ar pareiškėjo darbas lyginant su savarankiška veikla Lenkijoje gali būti laikomas nedidelės apimties veikla ir iš naujo spręsti dėl taikomos socialinio draudimo teisės.
Lenkijos kompetentinga įstaiga 2014-03-26 raštu (b. l. 68, 70) pranešė, kad atsižvelgiant į darbo laiko vertinimo kriterijų pareiškėjo darbas nėra antraeilis, kaip tai nurodoma 2012-05-22 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas Nr. 987/2009 2 straipsnio 5(b) pastraipoje.
Užsienio išmokų tarnyba 2014-04-09 raštu Nr. (7.16)S2-12755 (b. l. 67) kreipėsi į pareiškėją K. W. ir Lenkijos kompetentingą įstaigą ir prašė pateikti papildomus dokumentus – prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą; asmens dokumento patvirtintą kopiją; asmens savarankiškos veiklos Lenkijoje įregistravimą bei vykdymą patvirtinančių dokumentų kopijas; darbo sutarties su UAB „Darbo ekspresas“ patvirtintą kopiją; pažymą, kiek valandų asmuo vykdė savarankišką veiklą Lenkijoje; dokumentus apie gautas pajamas iš savarankiškos veiklos Lenkijoje; Lenkijos mokesčių inspekcijai pateiktas ataskaitas; išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, bankinio atsiskaitymo dokumentus; sutartis dėl savarankiškos veiklos vykdymo. Dokumentai nebuvo pateikti.
VSDFV Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2014-06-10 sprendimu Nr. SPRE-1184 (b. l. 65) nuspręsta neišduoti nuo 2013-12-01 iki 2014-11-30 socialinio draudimo pažymėjimo A1 pareiškėjui K. W., kadangi šis nepateikė dokumentų, reikalingų įvertinti, ar jam gali būti taikoma Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis. Atsakovas nurodė, kad Užsienio išmokų tarnybai 2014-04-09 raštu kreipusis į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo, šis dokumentų apie asmens savarankiškos veiklos vykdymą Lenkijos Respublikoje nepateikė, o pateikti duomenys nebuvo pakankami nustatyti, jog pareiškėjui K. W. galima taikyti Tvarkos aprašo 15 punktą ir Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį.
Pareiškėjas 2014-07-17 skundu Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus sprendimą apskundė VSDFV (b. l. 78-81). VSDFV 2014-08-19 sprendimu Nr. (1.45)I-6940 atsakovo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 85-87). Prie skundo teismui pareiškėjas K. W. papildomai pridėjo 2013-11-29 sudarytą darbo sutartį su UAB „Darbo ekspresas“, pagal kurią buvo priimtas reklamos ir marketingo vadybininku, dirbant 16 valandų per mėnesį už 150 Lt darbo užmokestį (b. l. 33-35).
Europos Sąjungos pagrindiniu teisės aktu socialinės apsaugos nustatymo srityje yra 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Reglamento Nr. 883/2004 įgyvendinimo taisyklės nustatytos 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 987/2009.
Reglamento Nr. 883/2004 preambulėje nurodyti reguliavimo tikslai, jog nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės priklauso laisvo asmenų judėjimo sričiai ir turėtų padėti kelti jų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas. Europos Sąjungos socialinės apsaugos teisės sistema pasižymi viena ypatybe, kad ja siekiama ne suvienodinti, o tik koordinuoti nacionalinių socialinės apsaugos sistemų veiklą. Tai aiškiai nurodyta Reglamento Nr. 883/2004 preambulėje, kurioje pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į nacionalinių socialinės apsaugos teisės aktų specifinius bruožus ir parengti tik koordinavimo sistemą. Lietuvos Respublikoje socialinio draudimo pažymėjimų A1 išdavimo tvarką ir sąlygas reguliuoja VSDFV direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas. Taigi Reglamento Nr. 883/2004 ir Reglamento Nr. 987/2009 nuostatos Lietuvos Respublikoje turi būti įgyvendinamos laikantis nacionalinių teisės aktų, o taip pat ir šiai bylai aktualaus teisės akto – Tvarkos aprašo, nuostatų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. W. pateikė dokumentus, jog yra dviejose valstybėse narėse dirbantis asmuo: Lenkijos Respublikoje jis užsiima savarankiška veikla, o su Lietuvoje registruota įmone UAB „Darbo ekspresas“ yra sudaręs darbo sutartį. Reglamento 883/2004 II antraštinės dalies „Taikytinų aktų nustatymas“ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis. Pareiškėjo situaciją pasirenkant jurisdikciją apibūdina Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis, pagal kurią asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Pati Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio konstrukcija rodo, jog pagal 1 dalies taisykles jurisdikcija nustatoma, kai asmuo keliose valstybėse dirba pagal darbo sutartis, 2 dalis, kai asmuo keliose valstybėse verčiasi savarankiška veikla, o 3 dalis apima atvejus, kai asmuo dirba ir pagal darbo sutartį ir verčiasi savarankiška veikla. Taigi pareiškėjui taikytina tik 13 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Procedūra, pagal kurią nustatoma taikytina teisė, reglamentuota Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad dviejose ar daugiau valstybių narių vykdantis veiklą asmuo apie tai informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą. Paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato, kokie teisės aktai taikomi atitinkamam asmeniui, atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 13 straipsnį ir į įgyvendinimo reglamento 14 straipsnį. Toks nustatymas iš pradžių yra laikinas. Ta įstaiga informuoja apie tokį laikiną nustatymą visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla, paskirtas įstaigas. Lenkijos kompetentinga įstaiga 2014-02-20 pranešimu įgyvendino Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę. Laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos pagal 2 dalį, išskyrus atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 dalimi, arba bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą apie tai, kad ji dar negali sutikti su nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu. Užsienio išmokų tarnyba 2014-02-24 raštu pranešė Lenkijos kompetentingai įstaigai apie savo nesutikimą dėl taikytinos teisės nustatymo bei paprašė įvertinti pareiškėjo savarankiškos veiklos bei darbo pagal darbo sutartį santykį. Taigi pareiškėjo argumentai dėl taikytinos Lietuvos Respublikos teisės įtvirtinimo tuo, kad Lietuvos kompetentinga įstaiga laiku – per 2 mėnesius, neįvykdė savo įpareigojimų, yra nepagrįstas.
Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnio 2 dalis pabrėžia, kad iškilus abejonių valstybių narių įstaigos arba valdžios institucijos turi palaikyti ryšius, o asmeniui taikomi teisės aktai nustatomi bendru susitarimu, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 13 straipsnį ir įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio atitinkamas nuostatas. Jei atitinkamos įstaigos arba kompetentingos valdžios institucijos nesutaria, šie organai siekia susitarti, laikydamiesi pirmiau išdėstytų sąlygų, ir taikomas įgyvendinimo reglamento 6 straipsnis. Reglamento Nr. 987/2009 6 straipsnis numato detalią ginčų dėl taikytinos teisės sprendimo tvarką, o būtent: pagal 1 dalį nustatomas laikinas teisės taikymas, pareiškėjui aktualiu atveju atsižvelgiant į tai kuriai valstybei narei pirmiausia pateiktas prašymas dėl jos teisės aktų taikymo; vykstant tolesniam ginčui pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo turi teisę laikinai gauti išmokas, numatytas jo gyvenamosios vietos įstaigos taikomuose teisės aktuose; pagal to paties straipsnio 3 dalį, neišsprendus nesutarimo per mėnesį, per kompetentingas valdžios institucijas gali būti kreipiamasi į Administracinę komisiją. Toks reglamentavimas rodo, jog viena valstybės kompetentinga įstaigai nustatyti kitos valstybės jurisdikcijos savo nuožiūra. Bylos duomenys rodo, jog tarp Lietuvos ir Lenkijos kompetentingų įstaigų ginčo dėl teismingumo sprendimo procedūra pagal Reglamento Nr. 987/2009 6 straipsnio nuostatas nebuvo vykdyta. Tokiu atveju, nagrinėtina socialinės apsaugos siekiančio asmens padėtis sutinkamai su Tvarkos aprašo nuostatomis.
Tvarkos aprašo 27 punktas įpareigoja dviejose ir daugiau Valstybėse narėse vienu metu pagal darbo sutartį ir/ar savarankiška veikla užsiimantį asmenį pateikti Užsienio išmokų tarnybai prašymą išduoti pažymėjimą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu dirbantį metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir/ar užsiimančiam savarankiška veikla dviejose ir daugiau Valstybėse narėse bei pridėti papildomus dokumentus: asmens dokumento patvirtintą kopiją (jei asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis); sudarytų darbo sutarčių patvirtintas kopijas; savarankiškos veiklos vykdymą įrodančių dokumentų (sudarytų (vykdomų) sutarčių, susijusių su savarankiška veikla, kitų dokumentų) patvirtintas kopijas. Pagal Tvarkos aprašo 30 punktą Užsienio išmokų tarnyba sprendimą dėl prašymo išduoti A1 pažymėjimą privalo priimti per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo. Užsienio išmokų tarnyba 2014-04-09 raštu kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų gavimo ir pateikė užpildytino prašymo formą, tačiau nei prašymas, nei kiti dokumentai nebuvo pateikti. Tvarkos aprašo 31 punktas numato pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, pagal kurį, nepakankant dokumentų, pareiškėjo prašoma pateikti papildomus dokumentus, o jų nepateikus iki nurodyto termino pabaigos, klausimas sprendžiamas remiantis pateiktais dokumentais.
Nors pareiškėjas atsakovui nepateikė prašymo dėl socialinio draudimo pažymėjimo A1 išdavimo ir Užsienio išmokų tarnyba neturėjo pareigos priimti sprendimo, tačiau sprendimas buvo priimtas remiantis Lenkijos kompetentingos įstaigos pateiktais duomenimis bei apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis. Kadangi socialinio draudimo pažymėjimo A1 išdavimo klausimą atsakovas išsprendė iš esmės, tai teismas pasisakys dėl priimto sprendimo turinio.
Pareiškėjas formaliai atitinka Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies sąlygą, pagal kurią jam galėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai. Tvarkos aprašo 15 punktas nustatant asmens statusą nukreipia į Reglamentą Nr. 883/2004, nurodydamas, kad socialinio draudimo pažymėjimas A1 išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje – (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjas teisingai nurodo, kad sprendžiant dėl 13 straipsnio 3 dalies taikymo nėra skaičiuojama didelės veiklos dalies vykdymo sąlyga. Reglamento 987/2009 14 straipsnio 5 dalies b papunktis taikomas tik įgyvendinant Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 1 dalį. Tai akivaizdžiai atsispindi pačioje 5 dalyje, kurioje pabrėžta, kad norma svarbi taikant pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris „paprastai dirba pagal darbo sutartį dviejose ar daugiau valstybių narių“. Tas pat nurodyta ir Reglamento Nr. 465/2012, kuriuo buvo pakeista Reglamento 897/2009 14 straipsnio 5 dalis, preambulės 5 punkte. Vis tik Tvarkos aprašo 27 punkte reikalaujami dokumentai bei vykdant Tvarkos aprašo nuostatas surašytas atsakovo 2014-04-09 raštas pareiškėjui K. W. dėl dokumentų pateikimo sąlygoja galimybę Lietuvos kompetentingai įstaigai įsitikinti, ar asmens darbas pagal darbo sutartį nėra formalus. Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies sąlyga taikoma tik tada, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, tačiau netaikomas, kai asmuo vien tik yra sudaręs darbo sutartį. Tuo tarpu pareiškėjo K. W. sudaryta darbo sutartis, kurios jis net nepateikė atsakovui, rodo, jog jis dėl 43 eurų atlygio iš savo gyvenamosios vietovės važiuoja daugiau nei 700 kilometrų į vieną pusę į darbą. Tokia aplinkybė leidžia teigti, jog pareiškėjo veiksmai atliekami ne siekiant pasinaudoti asmenų judėjimo laisve, bet siekiant kitų, galimai mokestinių lengvatų gavimo tikslų. Reglamentas Nr. 883/2004 sutinkamai su jo preambulės nuostatomis reguliuoja nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles priklausančias laisvo asmenų judėjimo sričiai ir siekia padėti kelti asmenų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas. Mokestinių ar kitokių lengvatų gavimas yra nesusijęs su Reglamento Nr. 883/2004 tikslais ir neturi būti ginamas remiantis šio reglamento nuostatomis. Kadangi pareiškėjas K. W. jokių dokumentų atsakovui nepateikė, tai pastarasis neturėjo galimybės nustatyti, ar pareiškėjo Lenkijos kompetentingai įstaigai deklaruota veikla Lietuvos Respublikoje yra reali, o negalėdamas patvirtinti šio fakto atsakovas pasielgė tinkamai atsisakydamas taikyti pareiškėjui Lietuvos Respublikos teisę. Reikalavimas dėl įpareigojimo išduoti socialinio draudimo pažymėjimą A1 yra išvestinis iš reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, todėl nustačius, jog sprendimai priimti teisėtai ir pagrįstai, atmetamas ir šis reikalavimas.
Kartu su pareiškėju K. W. skundą pasirašė ir kitas pareiškėjas UAB „Darbo ekspresas“. Kadangi skundžiami sprendimai priimti ne dėl UAB „Darbo ekspresas“, o dėl K. W., tai UAB „Darbo ekspresas“ neturi teisinio suinteresuotumo bylos rezultatu, kas yra būtina kreipimosi į teismą sąlyga (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad UAB „Darbo ekspresas“ teisės ir pareigos skundžiamais sprendimais nėra pažeidžiamos, jo skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui socialinio draudimo pažymėjimo A1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybos 2014-06-10 sprendimas Nr. SPRE-1184, kuriuo jam atsisakyta išduoti socialinio draudimo A1 pažymėjimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-08-19 sprendimas Nr. (1.45)I-6940 yra teisėti ir pagrįsti, o reikalavimas išduoti socialinio draudimo pažymėjimą A1 atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas)
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.