- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-929-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- V. C.
- Atsakovas
- AB „Dvarčionių keramika“
- Trečiasis asmuo
- R. K.
- Advokatai
- Marius Rumšas, Sonata Dulevičienė
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-929-115/2008
Teisėja Erika Vilimienė Procesinio sprendimo kategorija 45.1; 42.8; 42.9; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. lapkričio 5d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Dvarčionių keramika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3036-599/2008 pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovui AB „Dvarčionių keramika“, tretysis asmuo R. K. , dėl įsiskolinimo, delspinigių, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Dvarčionių keramika“ 13202,03 Lt įsiskolinimą, 2190,81 Lt delspinigių, 5 ? metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2008-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį bei išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, kad 1999-10-12 sudarė su atsakovu žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui varžtus pagal specifikaciją, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už parduotas prekes. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, t. y. pateikė atsakovui prekių 13202,03 Lt sumai. Minėtas prekes gavo atsakovo darbuotojas, pasirašęs ant prekių važtaraščio. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas 2001 m. balandžio mėn. žodžiu bei 2002-04-01 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti parduotas prekes arba už jas atsiskaityti.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Dvarčionių keramika“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovas nėra sudaręs su ieškovu nei žodinės, nei rašytinės pirkimo - pardavimo sutarties. Be to, atsakovui abejonių sukėlė ieškovo pateiktas prekių gabenimo važtaraštis, kurį pasirašė buvusi atsakovo darbuotoja R. K. , kadangi minėtas važtaraštis yra patvirtintas bendros Lietuvos–Italijos UAB „Dvarčionių keramika“, nors dar 1997-02-27 ši bendrovė buvo reorganizuota į AB „Dvarčionių keramika“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo AB „Dvarčionių keramika“ ieškovo V. C. naudai 13202,03 Lt įsiskolinimą, 5 ? metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2008-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 396,06 Lt dydžio žyminį mokestį bei 860,25 Lt išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, kadangi ieškovas atsakovo užsakymu pristatė atsakovui jo prašomas prekes (t. y. varžtus pagal specifikaciją), o atsakovas jas priėmė, t. y. šalys savo konkliudentiniais veiksmais sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui atsirado prievolė pateikti atsakovui prekes, o atsakovui atsirado prievolė - ieškovo pateiktas prekes priimti bei už jas sumokėti. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai ir pateikė atsakovui prekių 13202,03 Lt sumai, o atsakovas minėtas prekes priėmė, tačiau už jas su ieškovu neatsiskaitė ir tuo pažeidė prievolių įvykdymo principus (LR CK 6.38 str.). Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį teismas pažymėjo, kad 1999-10-12 Prekių gabenimo važtaraščio pagrindu ieškovas atsakovui pateikė prekes (t. y. varžtus pagal specifikaciją), po to 2002-04-01 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, t. y. nepraėjus trijų metų ieškininės senaties terminui (LR CK sena redakcija) ir šis senaties terminas nebuvo pasibaigęs. Todėl trijų metų ieškinio senaties termino dalį teismas įskaitė į dešimties metų ieškinio senaties terminą ir padarė išvadą, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 10 str. 1 d.; LR CK 1.124 str., 1.125 str. 1 d., 1.126 str., 1.127 str. 1, 3 d.). Tačiau pirmos instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą išieškoti iš atsakovo 2190,81 Lt delspinigių, kadangi šalys tarpusavyje nebuvo sudariusios rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties bei aptarę delspinigių klausimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 13202,03 Lt įsiskolinimą, 5 ? metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2008-01-25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.154 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.192 str. 3 d., 6.210 str. 1 d., 6.305 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas AB „Dvarčionių keramika“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 13202,03 Lt įsiskolinimo, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2008-01-25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 396,06 Lt žyminio mokesčio bei 860,25 Lt išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti išieškojimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodo, kad pagal 1964 m. CK 168 straipsnį sutartis laikoma sudaryta, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, todėl sutarties šaliai yra privalomos tos sutarties sąlygos, dėl kurių ji išreiškė savo valią, su kuriomis sutiko. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys savo konkliudentiniais veiksmais sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui atsirado prievolė pateikti atsakovui prekes, o atsakovui atsirado prievolė ieškovo pateiktas prekes priimti bei už jas sumokėti, kadangi priimdamas daiktus iš ieškovo atsakovas neketino jų nupirkti ir už tuos daiktus sumokėti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai, turėjo nurodyti įrodymus, kurie leistų spręsti, kad tarp šalių susiklostė būtent pirkimo-pardavimo, o ne kitokie santykiai. Be to, teismas nesiaiškino tikrųjų šalies ketinimų. Atsakovas pažymi, kad teismas neįvertino trečiojo asmens (R. K. ) nurodytų aplinkybių apie tai, kad R. K. su ieškovu buvo sutarę, jog ji varžtus perskaičiuos, vėliau atvažiuos ieškovas ir tada jie viską suderins. Apie kainą kalbama nebuvo, pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas R. K. nebuvo suteikęs teisės sudarinėti pirkimo - pardavimo sutartis. Be to, atsakovas siekė ne pirkti, bet grąžinti ieškovui varžtus ir penkis metus jo ieškojo, tačiau nerado.
Atsiliepimas
Ieškovas V. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-05 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė LR CK 6.193 straipsnio normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, o skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Mano, kad teismas teisingai konstatavo tarp šalių buvusius pirkimo-pardavimo santykius, atsakovo veiksmus pasirašant važtaraštį bei ant dokumento apie prekių specifikaciją vertino kaip tikslą įsigyti prekes. Atsakovas, nepaneigė, kad visas prekes gavo, iš esmės pripažino, kad pirkimo-pardavimo sandoris buvo. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas, priimdamas prekes pagal važtaraštį, neketino jų pirkti, tik suskaičiuoti, yra nepagrįstas, ir neatleidžiantis atsakovo nuo prievolės už priimtas prekes sumokėti. Ieškovas taip pat pažymi, kad apeliantas ginčija R. K. , ėjusios atsakovo prekybos tarnybos mažmeninės prekybos direktorės pareigas, teisę sudarinėti pirkimo-pardavimo sandorį su ieškovu, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, ieškovas su skolų išieškojimo agentūra UAB „Sergel“ prie 2007-12-02 pasirašytos sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. T 07/12-02 pasirašė šios sutarties priedą Nr. 2. Pagal nurodytą priedą ieškovas sumokėjo UAB „Sergel“ už teisines paslaugas ir procesinių dokumentų rengimo paslaugas 1652,00 Lt (1400,00 Lt ir 18 % PVM - 252,00 Lt). Todėl remiantis LR CPK 88 str. 1 d. 8 p., ieškovas prašo teismo šias išlaidas priteisti jam iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo AB „Dvarčionių keramika“ ieškovo V. C. naudai 13202,03 Lt įsiskolinimą už prekes, 5 ? metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atsakovas UAB “Dvarčionių keramika“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo.
Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Atsakovas teigia, kad pirmos instancijos padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys savo konkliudentiniais veiksmais sudarė pirkimo pardavimo sutartį, nes pagal 1964 m. CK 168 straipsnį sutartis laikoma sudaryta, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Apeliantas mano, kad teismas turėjo nurodyti įrodymus, kurie leistų spręsti tarp šalių susiklosčiusis pirkimo-pardavimo santykius, tačiau to nepadarė, o taip pat nesiaiškino tikrųjų šalies ketinimų bei neįvertino trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, kad priimant prekes su ieškovu buvo sutarta dėl jų perskaičiavimo ir tik po to atvažiavus ieškovui turėjo būti suderinta kaina bei pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis.
Kolegija pažymi, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą patvirtina tai, kad ieškovas (krovinio siuntėjas) pagal 199-10-12 prekių gabenimo važtaraštį atsakovo parduotuvei (krovinio gavėjui) perdavė 13202,03 Lt. sumai prie važtaraščio pridėtoje specifikacijoje nurodytus varžtus, kuriuos priėmė R. K. , patvirtindama šią aplinkybę savo parašu ir parduotuvės spaudu (b.l.5-6). Faktiškai R. K. tuo metu dirbo AB “Dvarčionių keramika“ mažmeninės prekybos direktore(b.l.44-45), kuri savo parašu patvirtino visas pagal specifikaciją gautas prekes, nes važtaraštyje jokių atžymų nepadarė. Be to, R. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad varžtus iš ieškovo priėmė pardavimui ir važtaražtyje įrašė jų kainą, o vėliau varžtus įmonė panaudojo savo reikmėms (b.l.97). Įrodymų, kad priimdama prekes pardavimui R. K. viršijo savo įgaliojimus ir šią aplinkybę žinojo ieškovas, įrodymų byloje nėra. Todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad pirmos instancijos teismas neišsiaiškino šalių ketinimų ir neteisingai taikė įstatymą, kadangi ieškovas nesitarė dėl kainos ir nesirengė varžtų iš ieškovo pirkti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ieškovo ir atsakovo darbuotojo konkliudentiniais veiksmais tarp šalių yra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu AB“Dvarčionių keramika“ atsirado prievolė sumokėti už parduotuvėje priimtas prekes (1964m. CK 253str., 2000CK 6.305str.1d.). Kadangi atsakovas su ieškovu neatsiskaitė ir negrąžino prekių, tuo jis pažeidė CK 6.38str. 1d. įtvirtintus principus, todėl pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui prekių gabenimo važtaraštyje nurodytą sumą, kadangi atsakovas neginčijo nei prekių kiekio, nei jų bendros kainos. Teismas taip pat pagrįstai priteisė iš atsakovo ir palūkanas, nes jų mokėjimą numato įstatymas (CK 6.37str.2d., 6.210str.1d.).
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Be to, kolegija pažymi, kad nepripažįstant prekių pirkimo-pardavimo fakto, atsakovui atsiranda prievolė su ieškovu atsiskaityti kitais pagrindais, kadangi sunaudodamas kito asmens turtą jis be teisėto pagrindo praturtėjo, o taip pat padarė ieškovui žalą.
Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 93, 98str., iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovui 1652,0Lt. bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje teismo instancijoje atlyginti, kadangi jų dydis negali būti laikomas neprotingu ir yra patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3036-599/2008 palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AB“Dvarčionių keramika“ 1652,0Lt. ieškovui V. C. advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.