Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-11-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-464-238/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
AN2-464-238/2019
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00178-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
G. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-464-238/2019Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00178-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 9.35; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimo G. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. M. 2019 m. liepos 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) 134,46 kilometre, vykdamas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, per Raigardo kelio postą, veiksmu ir žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža. Atlikus muitinį patikrinimą, automobilio bagažinėje ir salone, rasti nedeklaruoti 1700 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, 17 pakelių cigarečių „Premier“ ir 3 pakeliai cigarečių „Kent Core“, kurių bendra vertė 5676,42 Eur, tuo G. M. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 139 straipsnio 1 dalies A punkto bei Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40 ir 41 straipsnių reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu G. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje, už kurį jam paskirta 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) bauda su 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, 17 (septyniolika) pakelių cigarečių „Premier“ ir 3 (trijų) pakelių cigarečių „Kent Core“, kurių bendra vertė 5676,42 Eur (penki tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt šeši eurai ir 42 centai) ir transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde G. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – skirtą baudą sumažinti iki 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) ir netaikyti automobilio konfiskavimo.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skirdamas 4000 Eur baudą ir automobilio konfiskavimą, neatsižvelgė į tai, jog tokios baudos ir kartu automobilio konfiskavimas yra neproporcinga priemonė, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilio savininkas žinojo apie automobilio naudojimą kontrabandai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad automobilis buvo pritaikytas kontrabandai, taip pat nėra jokios informacijos, kad automobilis buvo sąmoningai ir specialiai perduotas pažeidėjui tam, kad būtų vykdoma kontrabanda. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Teismas privalėjo išsiaiškinti, kas yra transporto priemonės savininkas, o nustačius, kad administracinį nusižengimą padarė ne daikto savininkas, privalėjo įsitikinti, ar šį turtą galima konfiskuoti ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais. Teigiama, kad nėra jokių duomenų, kad automobilis buvo specialiai pritaikytas kontrabandai vykdyti, todėl transporto priemonė negalėjo būti konfiskuota. Skunde nurodyta, kad apylinkės teismas visiškai nevertino ir nepagrindė, kaip automobilio konfiskavimas atitinka proporcingumo reikalavimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. G. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, padarymo fakto nėra, tik nesutinkama su administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, paskyrimu bei prašoma sumažinti paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl G. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo taisykles.

Dėl baudos

7. Už ANK 208 straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį nusižengimą asmuo baudžiamas bauda nuo 3500 Eur iki 6000 Eur. G. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta 4000 Eur bauda, t. y. artima minimalios specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydžiui.

8. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog apylinkės teismas paskyrė 4000 Eur baudą su kontrabandos daiktų 1700 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, 17 pakelių cigarečių „Premier“ ir 3 pakelių cigarečių „Kent Core“ bei transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Spręsdamas nuobaudos individualizavimo klausimą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, jog G. M. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo, paminėjo ir tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas nurodė, kad pažeidėjas padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai darantį administracinį nusižengimą, sąmoningai gabeno kontrabandą (šiuo atveju cigaretes) per Lietuvos valstybės sieną, siekdamas išvengti muitinės kontrolės bei mokesčių sumokėjimo. Taip pat teismas nustatė, kad G. M. teistas, baustas administracine tvarka, todėl sprendė, kad pažeidėjui turi būti skirta straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

9. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas baudos dydį G. M. individualizavo tinkamai. Pritaria apylinkės teismo argumentams bei išvadoms ir jų papildomai nekartoja. Teismas daro išvadą, kad padarytas nusižengimas nėra atsitiktinis, kadangi pažeidėjas yra teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis) ir teistumas nėra išnykęs. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bauda jokio teigiamo, ar prevencinio poveikio nepadarė ir nuo naujų analogiško nusižengimo padarymo G. M. neatbaidė. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pažeidimo aplinkybes, neteisėtai gabentų cigarečių kiekį ir vertę, piniginės nuobaudos dydį, pažeidėjo asmenybę bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad piniginės nuobaudos dydis nėra aiškiai per griežtas. Priešingu atveju, o būtent, nepaskyrus tinkamos nuobaudos ir jos dydžio, nebūtų įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis (ANK 22 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis), kuria siekiama ne tik nubausti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, bet ir atgrasyti jį bei kitus asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

10. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydis yra artimas minimalios baudos dydžiui, o aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju sumažinti paskirtos baudos dydį nenustatyta, konstatuojama, jog pažeidėjui paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant šioms aplinkybėms, netenkinamas skunde pateiktas prašymas sumažinti baudos dydį, o nutarimo dalis nekeičiama.

Dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo

11. Susipažinus su teismo nutarimu nustatyta, kad apylinkės teismas nutarė konfiskuoti automobilį ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju pažeidėjas gabeno cigaretes automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso J. M.. Nutarime nurodyta, kad transporto priemonės savininko paaiškinimu, automobilį duodavo naudotis sūnui, kai jam jo reikėdavo. Transporto priemonės savininkas J. M. nurodė, kad apie gabentą jo automobiliu kontrabandą jis sužinojo tik tuomet, kai automobilis buvo sulaikytas, t. y. nuo 2019 m. liepos 29 d. Teismas darė išvadą, kad automobilio savininkas, patikėdamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui transporto priemonę, elgėsi nerūpestingai, o ir sulaikius automobilį juo nesidomėjo. Įvertino tai, jog automobiliu gabentų cigarečių vertė (5676,42 Eur) yra daugiau nei tris kartus didesnė, nei automobilio vertė (1690 Eur), automobilis tiesiogiai panaudotas kaip įrankis teisės pažeidimui padaryti, be to tokio cigarečių didelio kiekio be transporto priemonės gabenti nebuvo įmanoma (1720 pakelių).

12. Skundą nagrinėjantis teismas su automobilio konfiskavimo argumentais nesutinka ir daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas taikytas nepagrįstai. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmajame punkte nustatytų sąlygų egzistavimas – ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, kadangi kitos sąlygos nagrinėjamu atveju nėra aktualios.

13. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, nėra būtinų sąlygų transporto priemonės konfiskavimui – byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės valdytojas, kuriam automobilis priklauso nuosavybės teise, perleisdamas transporto priemonę, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taigi, byloje nenustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudodamasis G. M. padarė nusižengimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų.

14. Iš tiesų, pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą, gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tačiau, nenustatyta, kad J. M., leisdamas naudoti automobilį G. M., kai šiam jo reikia, būtų žinojęs, kad šis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudodamasis G. M. padarė nusižengimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, apelianto skundas automobilio konfiskavimo klausimu tenkinamas, o teismo nutarimas keistinas, panaikinant nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

G. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį grąžinti J. M. ar kitam savininko įgaliotam asmeniui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė