Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1299-834/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-12
Bylos Nr.
1-1299-834/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28788-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
M. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1299-834/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28788-2021-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 12 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Algimantui Žilioniui,dalyvaujant prokurorei Irenai Saksonkaltinamajam M. C.,laiduotojai A. C.,

viešame teisiamajame posėdyje iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ( ZOOM platformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. 2021-08-21 20.49 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. C. kaltę pripažino ir paaiškino, jog išgėręs alkoholio sėdo į automobilį ir išvažiavo dėl kivirčo namuose. Alkoholį vartojo namie, dėl alkoholio ir kilo konfliktas, todėl ir išvažiavo. Nesuvaldė transporto priemonės, važiuojant reakcija sulėtėjo, nespėjo sustabdyti. Gailisi dėl įvykio. Vairuoja nuo 1992 metu, anksčiau nėra baustas už vairavimas neblaiviam. Nors ir suaugęs, bet mamos prisibijo iki šiol ir klauso. Su mama gyvena šalimais, kartu dirba, jis yra parduotuvės direktorius, mama pardavėja ir kartu savininkė. Mama poveikį gali daryti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Laiduotoja A. C. teismo posėdžio metu parodė, kad sūnus geras, visada klausydavo. Tiesiog nesupranta kaip tai atsitiko. Šeimoje buvo auklėjami griežtai, sąžiningas vaikas. Dirba vienoje įmonėje, poveikį gali daryti. Pati buvo pakraupusi nuo jo poelgio. Sūnus gailėjosi dėl poelgio

Iš byloje, esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog 2021-08-21 apklaustas liudytoju D. A. parodė, kad 2021-08-21 tarnybos metu iš OVS gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ,,(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu nukentėjo ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio keleivė. Apie 20.45 val. atvykus į įvykio vietą, ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas P. D. paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve į jo vairuojamo automobilio galą įvažiavo automobilis ,,(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. ,, (duomenys neskelbtini)“ važiavo nepilnametė E. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri po įvykio jautė skausmą kaklo srityje. Iš įvykio vietos nepilnametė buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pokalbio metu su automobilio ,,(duomenys neskelbtini) “ vairuotoju M. C., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastarasis nurodė, kad prieš 3 val. jis vartojo alkoholį, po ko vėliau sėdo į automobilį, kurį vairuodamas sukėlė eismo įvykį. M. C. sutiko pasitikrinti blaivumą. Patikrinus vairuotojo blaivumą, 20.49 val. M. C. buvo nustatytas 2,54 prom. girtumas, 21.09 val. nustatytas 2,17 prom. girtumas. Įvykio vietoje apie 20.49 val. M. C. buvo sulaikytas ir pristatytas į VA VPK OVS. Automobilis ,,(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. (b.l.28-29)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2021-08-22 apklaustas liudytoju P. D. parodė, kad 2021-08-21 apie 20.30 val. važiavo kartu su dukra E. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. . (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Privažiuodamas prie greičio ribojimo kalnelio, sulėtino vairuojamo automobilio greitį. Tuo pat metu per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kaip iš galo dideliu greičiu atvažiuoja automobilis ,,(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam nespėjus sureaguoti, iš galo atvažiuojantis automobilis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis nuriedėjo į kelkraštį. Dukra išsigando, pradėjo verkti. Tuo metu, kai jis ramino dukrą, prie automobilio vairuotojo durelių priėjo jam nepažįstamas vyras, kuris iš karto nurodė, kad yra kaltas dėl eismo įvykio, prašė iškviesti policiją. Iš vyro kalbėsenos ir nekoordinuotų veiksmų suprato, kad pastarasis yra neblaivus. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Greitai atvažiavo policijos ekipažas, kurio pareigūnai patikrino jo bei kito eismo įvykio dalyvio blaivumą. Jis pripūtė 0,00 prom., o kiek pripūtė tas vyras nežino. Į įvykio vietą atvykę medikai dukrą išvežė į Santariškių klinikas, kur jai buvo diagnozuotas kaklo srities patempimas. Dėl dukros sveikatos eismo įvykyje dalyvavusiam vyrui pretenzijų neturi. Nuo eismo įvykio iki policijos ekipažo atvykimo vyras jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo.(b.l.31-32)

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. C.nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę eiti tiesia linija negalėjo. Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. . (duomenys neskelbtini) (kurio patikros sertifikatas Nr. . (duomenys neskelbtini)galioja iki 2021-11-17) buvo atliktas neblaivumo patikrinimas ir pirmuoju tikrinimu 20.49 val. M. C. nustatytas 2,54 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 21.09 val. 2,17 promilių girtumas. (b. l. 33-34);

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protkolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) , v.n. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta priekinės dalies apgadinimai (b.l.8-11). Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis 2021-08-21 buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę . (duomenys neskelbtini) (b.l.12) 2021-08-26 M. C. išduotas leidimas atsiimti automobilį (duomenys neskelbtini) , v.n. (duomenys neskelbtini)(b.l.16);

Iš byloje esančio VĮ Regitra išrašo matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) , v.n. (duomenys neskelbtini), savininkas- M. C. (b.l.13);

Iš byloje esančio ''Emprekis'' išrašo matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) , v.n. (duomenys neskelbtini), pasirinkti metai 2008, kaina su PVM 4500 eur (b.l. 14);

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo M. C. kaltė, jog jis 2021-08-21 20.49 val. . (duomenys neskelbtini)pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju M. C., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys bei kita byloje esanti medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo M. C. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. C. pateikė prašymą perduoti kaltinamąją M. C. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis Mindaugas padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos A. C. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati laiduotoja. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo sūnų M. C.. A. C. neteista (b. l. 94), nebausta administracine tvarka ( b.l.93). Dirba UAB „ . (duomenys neskelbtini)“ pardavėjos pareigose, charakterizuojama teigiamai. ( b.l. 92). Taip pat atsižvelgtina tiek į M. C. paaiškinimus, tiek į pačios A. C. paaiškinimus iš kurių matyti, jog A. C. gali padaryti teigiamą įtaką savo sūnui, nes su sūnumi gyvena šalia, kartu dirba, tarp jų artimas ryšys, jie susitinka kasdien, sūnui yra autoritetas. A. C. kritiškai vertina kaltinamojo elgesį. Todėl įvertinus A. C. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamojo M. C. tarpusavio santykius, A. C. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį M. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad M. C. nėra praeityje teistas (b. l. 70). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (M. C. ir A. C. parodymai), A. C. turi įtaką M. C. elgesiui, jie gyvena greta, sūnus motiną laiko autoritetu, M. C. su alkoholiu problemų neturi, dirbantis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. C. anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. C. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis M. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje M. C. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise M. C. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog M. C. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jai nustatytas 2,17 promilės girtumas, kas viršija daugiau negu 5 kartus leistiną minimalią ribą (0,41). Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, neskirti šios poveikio priemonės- teisės vairuoti atėmimo arba skirti artimą minimaliam terminui būtų neproporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui, tuo pačiu pažymint, jog transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. C. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis transporto priemonę vairuodamas padarė eismo įvykį, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių, todėl teismo vertinimu teisės vairuoti atėmimas 2 (dviejų) metų terminui yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms ir padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Kaltinamajai 2021 m. birželio 12 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2021 m. rugpjūčio 22 d.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniui gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas <...>, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-263-1020/2019).Taigi, įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, <...>, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, jis turi būti pakankamai motyvuotas, įvertinant ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, o būtent liudytojų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, pačios kaltinamosios paaiškinimų teismo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų matyti, kad M. C. vairavo neblaivus automobilį, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,17 promilės. Pažymėtina, jog, žinodamas, kad yra vartojęs alkoholį vairavo automobilį intensyviame kelyje, taip sukeldamas pavojų tiek savo tiek ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, atsitrenkė į kitą automobilį. Transporto priemonės vairavimas neblaiviam laikytinas vienas pavojingiausių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik eismo saugumui , bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilį ,,(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Iš bylos medžiagos, t. y. VĮ „Regitra“ išrašo matyti, automobilio automobilį ,,(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra pats kaltinamasis M. C., teismo vertinimu automobilio konfiskavimas atitiktų proporcingumo principą, todėl konfiskuotinas.

Procesiniai klausimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki 2022 m. vasario 25 d. automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: . (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-47 ) paliktinas iki nuosprendžio dalyje dėl konfiskavimo įvykdymo dienos.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. . (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitos kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena teisiamojo posėdžio vaizdo įrašu, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. C., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį M. C. pagal laidavimą A. C. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas VIN: . (duomenys neskelbtini).

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. . (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomąsias priemones panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2022 m. vasario 25 d. automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: . (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34 ) palikti iki nuosprendžio dalyje dėl konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su posėdžio vaizdo r garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. C. ir laiduotojai A. C. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė