- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 2-411-794/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15297-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- UAB „RENA TRADE“
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei UAB „RENA TRADE“ dėl faktiškai atliktų darbų kainos sumažinimo ir sumokėto avanso dalies grąžinimo bei žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10.270,54 Eur (35.462,13 Lt) skolą, 72,41 Eur (250,00 Lt) žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2014-05-16 sudarė genrangos sutartį Nr. 14/05/16, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti karkasinio namo įrengimo darbus pagal pateiktą techninį projektą nurodytais terminais. Ieškovė sumokėjo atsakovei sutartyje numatytą avansą, tačiau atsakovė ne tik neužbaigė pirmojo etapo darbų, bet ir vengė atlikti kitus sutartyje apibrėžtus darbus. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (LR CPK 123 str. 4 d.), atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2014-05-16 sudarė genrangos sutartį Nr. 14/05/16, kuria atsakovė įsipareigojo pastatyti namą Klaipėdos r., SB „Pakrantė“, Purmalių k., Sendvario sen., Danės g. 2, pagal atsakovei pateiktą techninį projektą. Ieškovė pagal genrangos sutarties sąlygas ir terminus, t.y. 2014-05-20, sumokėjo atsakovei sutarties 3.1. p. nurodytą avansą, t.y. 47.000,00 Lt, bei 2014-07-05 sumokėjo avanso dalį už langus ir duris, t.y. 30.000,00 Lt. Atsakovė ne tik neužbaigė pirmojo etapo darbų, bet vengė atlikti kitus sutartyje apibrėžtus darbus. Ieškovė, abejodama atsakovės ketinimais užbaigti darbus, už kuriuos gavo avansą, bei pajėgumais ir sugebėjimais tinkamai vykdyti sutartį, siekdama, kad objektyviai būtų įvertinti atlikti darbai ir jų tinkamumas, 2014-10-27 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 14/10-137 su UAB „IVRO“, kurios specialistai atliko statomo namo apžiūrą ir įvertino atliktus darbus. UAB „IVRO“ nustatė, kad faktiškai padarytų darbų yra ženkliai mažiau nei turėjo būti padaryta už gautą avanso sumą. 2014-10-29 ieškovė informavo atsakovę apie genrangos sutarties nutraukimą nuo 2014-10-30 ir reikalavimą perduoti iš dalies atliktus darbus. Atsakovė nepateikė dalinių darbų perdavimo – priėmimo aktų, tačiau pateikė darbų sąmatą, kuri ieškovės įsitikinimu yra nereali ir nepagrįsta, nes nurodyta kaina siekia galutinę darbų kainą.
Tarp šalių 2014-05-16 buvo pasirašyta genrangos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigoja atlikti karkasinio namo įrengimo darbus, o ieškovė įsipareigoja sumokėti už atliktus darbus, taigi tarp šalių susiklostė rangos sutartiniai teisiniais santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.644 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pažymėtina, kad sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo rangos, jei ji atitinka šiuos požymius: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog užsakovas, t. y. ieškovai, yra fiziniai asmenys, jų užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovo asmeninius poreikius, nesusijusius su profesine ar darbine veikla, o rangovas, t. y. atsakovė, yra verslininkas – juridinis asmuo, taigi darytina išvada, jog tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188, 6.350 – 6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės.
CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, t. y. su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos – sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties – lemtais pakeitimais. Pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, atsakovei sumokėjo 47.000,00 Lt avansą už darbų atlikimą pagal genrangos sutarties 3.1. p. bei 30.000,00 Lt avanso dalį už langus bei duris. Atsakovė genrangos sutartyje numatytų darbų už sumokėtą avansą neatliko. Minėtą aplinkybę patvirtinta UAB „IVRO“ pateiktas atliktų darbų objekte aprašymas bei pateiktos lokalinės sąmatos. Ieškovė, statybos darbų trūkumų ištaisymui bei statybos užbaigimui pasisamdė trečiuosius asmenis, kuriems ieškovė už statybų broko ištaisymo darbus sumokėjo 10.000,00 Lt. Taip pat ieškovė patyrė sąnaudas, pateikdama broko ištaisymui reikalingas medžiagas savo sąskaitą, kurių kaina – 4.880,96 Lt, 726,00 Lt išlaidas už defektų nustatymą bei 350,00 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso ieškovė dėl atsakovės padaryto statybų broko patyrė 15.956,96 Lt išlaidas. Kadangi atsakovė nepateikė realios faktiškai atliktų darbų sąmatos, pagrįstu laikytinas ieškovės teiginys, kad faktiškai atliktų darbų kaina turėtų būti laikoma suma, paskaičiuotą UAB „IVRO“ specialistų, kuri sudaro 57.744,83 Lt (CK 6.198 straipsnis). Kadangi atsakovė faktiškai atliko statybos darbų už 57.744,83 Lt, ieškovė patyrė dėl statybų broko 15.956,96 Lt išlaidas, todėl faktiškai atliktų darbų kaina sumažintina ir ieškovei grąžintina 35.212,13 Lt avanso dalis. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė prievoles ieškovei, todėl ieškovė patyrė žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, faktiškai atliktų darbų kaina sumažintina ir iš atsakovės priteistina 10.198,14 Eur (35.212,13 Lt) avanso dalis.
Ieškovė siekdama taikiai išspręsti ginčą ir siekdama išvengti didesnės žalos, sudarė teisinių paslaugų sutartį, dėl ko patyrė 250,00 Lt išlaidas už teisines paslaugas. Todėl ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės priteistina 72,41 Eur (250,00 Lt) žala (CK 6.249 straipsnio 4 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 2 d. numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju, juridinis asmuo yra tik atsakovė, o ieškovė yra fizinis asmuo. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-12-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300,00 Lt žyminis mokestis. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 764,00 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str. 1 d.). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2014-12-23 teismo nutartimi, paliktinos galioti iki visiško sprendimo už akių įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., 270 str., 286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „RENA TRADE“ 10.198,14 Eur (35.212,13 Lt) avanso dalį, 72,41 Eur (250,00 Lt) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-12-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 86,89 Eur (300,00 Lt) bylinėjimosi išlaidas ieškovės I. B. naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „RENA TRADE“ 221,27 Eur (764,00 Lt) dydžio žyminį mokestį valstybei.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-23 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo už akių įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.