Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų M. B. (M. B.) ir P. B. (P. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. (Z. K.) ieškinį atsakovams M. B. ir P. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pripažinimo teisės padidinti elektros energijos galingumą, tretieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, AB „Rytų skirstomieji tinklai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-03-05 sprendimu ieškinį patenkino;

nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovo Z. K. užsakymu UAB ,,Geodeziniai tyrinėjimai“ 2009-03-24 parengtą planą (projektą), ieškovui Z. K. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi (162 kv.m), plane pažymėta indeksu 3 (plane pažymėta mėlyna spalva); ieškovui bendrai su atsakovais paskiriant naudotis 192 kv.m (plane pažymėta raudona spalva, indeksas 1-2-3); atsakovui M. B. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi (115 kv.m), plane pažymėta indeksu 2 (plane pažymėta geltona spalva); atsakovui P. B. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi (115 kv.m), plane pažymėta indeksu 1 (plane pažymėta žalia spalva); bendrai atsakovams paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1-2 (plane pažymėta oranžine spalva);

pripažino ieškovui Z. K. teisę įsirengti naują elektros energijos įvadą, padidinti energijos galingumą be atsakovų M. B. ir P. B. raštiško sutikimo;

priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų M. B. ir P. B. 3 571 Lt ieškovo Z. K. naudai ir 124 Lt pašto išlaidų valstybei.

Dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu pagal ieškovo siūlomą variantą.

Dėl reikalavimo pripažinti teisę padidinti elektros energijos galingumą be atsakovų sutikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinęs ieškinį teismas ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 252 Lt žyminio mokesčio, 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, 1 200 Lt už projektų rengimą, 119 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, iš viso – 3 571 Lt bei 124 Lt pašto išlaidų valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai yra namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir artimi giminaičiai (ieškovas – atsakovų sūnėnas) bendrai naudojasi namų valdai priskirtu žemės sklypu. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta kiekvieno bendraturčio pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu, t. y. visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai. Tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas, bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas. Teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo Z. K. užsakymu UAB ,,Geodeziniai tyrinėjimai“ 2009-03-24 parengtą planą (projektą); atsakovai teigia, kad šis projektas iš esmės pažeidžia atsakovų teises; atsakovas M. B. pateikė teismui savo žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, tačiau teismas dėl jo tinkamumo nepasisakė, motyvuodamas, kad atsakovų prašymai dėl atsakovo M. B. pateikto prie atsiliepimo plano bei jo nustatytos naudojimosi tvarkos patvirtinimo nesvarstytini, nes atsakovai bylos nagrinėjimo metu priešieškinio dėl naudojimosi tvarkos patvirtinimo nepareiškė. Teisėjų kolegija sutinka su P. B. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo atsisakė svarstyti M. B. pateiktą projektą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-10-13 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-536/2006 aiškindama materialinės ir procesinės teisės normų taikymą nustatant naudojimosi žemės sklypu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką pažymėjo, kad žemė yra ypatingas nuosavybės santykių objektas; nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pirmiausia atsižvelgiama į CK 4.81 str. 1 d. nustatytą proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei į Žemės įstatyme įtvirtintą siekį žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad tik kartu nagrinėjant bendraturčių teisme pareikštus reikalavimus galima visapusiškai ištirti ir įvertinti kiekvienos ginčo šalies parengtą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą bei argumentus, kuriais viena ir kita šalis grindžia savo pasirinkimą. Byloje esant tinkamai parengtiems skirtingiems naudojimosi žemės sklypu projektams, teismas turi daugiau galimybių spręsti, kuris variantas yra priimtinesnis žemėnaudos, šalių nuosavybės teisių ir teisinio intereso apsaugos požiūriu, tiriant abiejų šalių parengtus projektus lengviau rasti šalims priimtiną kompromisinį sprendimą. Tokiu būdu bylose dėl naudojimosi žemės sklypu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymo teismas privalo svarstyti visų bendraturčių pateiktus tinkamai parengtus projektus – pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar byloje pareikštas priešinis reikalavimas. Tačiau šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo iš esmės teisingam sprendimui panaikinti (CPK 328 str.); teisėjų kolegija pašalina šį teismo sprendimo trūkumą, pasisakydama dėl atsakovo M. B. parengto naudojimosi žemės sklypu projekto.

Dėl 1993 m. metų namų valdos žemės sklypo ribų plano ir 1993 m. spalio 7 d. namo bendraturčių J. B. ir Z. K. susitarimo reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Esminis apelianto M. B. skundo argumentas – teismo sprendimu patvirtintas ieškovo Z. K. užsakymu UAB ,,Geodeziniai tyrinėjimai“ 2009-03-24 parengtas planas (projektas) prieštarauja 1993-10-07 tuometinės namo bendraturtės (atsakovų motinos) J. B. ir ieškovo Z. K. susitarimu įtvirtintai nusistovėjusiai žemės sklypo naudojimosi tvarkai bei prie 1993-11-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pridėtam namų valdos žemės sklypo ribų planui (b.l. 44, t.1). Pagal planą bendras žemės sklypo plotas sudaro 598 kv.m, J. B. priskirta asmeniniam naudojimui 179 kv.m, Z. K. – 97 kv.m, 322 kv.m palikta bendram naudojimui. Apelianto vertinimu, jeigu bendro naudojimo plotas 1993 m. plane nustatytas 322 kv.m, tai ieškovui priklauso 161 kv.m bendro naudojimo ploto, atsakovams – po 80,50 kv.m; tuo tarpu teismo patvirtintame ieškovo parengtame projekte Z. K. sau priskyrė bendram naudojimui mažesnį plotą, o atsakovams 14 kv.m daugiau, kas pažeidžia apeliantų teises.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal bendraturčių 1993 m. susitarimą J. B. privatizavo 340/598 žemės sklypo, Z. K. – 258/598. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procese sudarytas žemės sklypo planas negali būti vertinimas kaip įrodymas apie bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi tvarkos. Iš pateikto apeliacinės instancijos teismui J. B. ir Z. K. 1993-10-07 susitarimo turinio sprendžiama, kad tai yra susitarimas privatizuoti žemės sklypą tam tikromis dalimis; bendraturčiai taip pat susitarė, kad kiekvienam iš jų dalis privatizuojamo žemės sklypo priklausys asmeninės nuosavybės teise, tačiau didesnė sklypo dalis (322 kv.m) liks bendra. Pažymėtina, jog susitarimo sąlyga, kad dalis sklypo priklausys kiekvienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise yra niekinė, nes bendra dalinė nuosavybės teisė į objektą pasibaigia tik po atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.). Nagrinėjamoje byloje 1993 m. nei vienas iš bendraturčių atidalijimo iš bendro sklypo nepareikalavo, atskiri sklypai suformuoti ir įregistruoti nebuvo, t. y. 1993 m. susitarimas nepaneigė bendrosios dalinės nuosavybės teisės į visą objektą (žemės sklypą). Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka gali būti laikoma nustatyta ir privaloma naujiems bendraturčiams tik tuo atveju, jei yra notariškai sudarytas ir viešajame registre įtvirtintas bendraturčių susitarimas (CK 4.81 str. 2 d.), duomenų, kad toks susitarimas būtų notariškai patvirtintas ir įregistruotas, byloje nėra, tačiau 1993-10-07 bendraturčių susitarime paminėta, kokia sklypo dalimi bendraturčiai planuoja naudotis bendrai, kokiomis dalimis – kiekvienas iš jų asmeniškai, t. y. susitarimas ir 1993 m. žemės sklypo planas įrodo, kad tam tikras susitarimas dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių buvo. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje su J. B. pažymėta, kad iš 340 kv.m 161 kv.m ji įsigijo bendrosios nuosavybės teise (b.l. 126, t.1); sutartyje su Z. K. nurodyta, jog iš jam parduodamų 298 kv.m sklypo 161 kv.m priskiriamas bendram naudojimui (b.l. 143-144, t.1). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas turi teisėtus lūkesčius lygiomis dalimis naudotis J. B. žemės sklypo dalimi tokia pat tvarka, kaip ir pati J. B. – 161 kv.m bendram naudojimui su kitu bendraturčiu, 179 kv.m – asmeniniam naudojimui.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje, suformuotoje analogiškose bylose pripažįstama, kad, nustačius naudojimosi bendros nuosavybės objektu tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 str. 1 d.), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, 2010-05-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad 1998-01-31 J. B. padovanojo atsakovams P. B. ir M. B. po ½ dalį 340/598 dalių žemės sklypo bei dalį gyvenamojo namo patalpų kiekvienam (b.l. 145-147, t.1); vietoje dviejų atsirado trys namų valdos ir žemės sklypo bendraturčiai, naudojimosi žemės sklypu tvarka neišvengiamai turėjo keistis. Ieškovas pastatė dar vieną nuosavybės teisės objektą – garažą; pastatas įteisintas (b.l. 8, t.1) (ieškovo parengtame pasidalijimo projekte jis pažymėtas indeksu 2MN), t. y. ieškovui atsirado teisėtas interesas užtikrinti naudojimosi garažu tvarką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naudojimosi žemės sklypu sąlygos iš esmės pasikeitė, dėl to 1993 m. buvusios namų valdos bendraturtės J. B. ir Z. K. susitarimas dėl žemės sklypo privatizavimo tvarkos nekliudo žemės sklypo bendraturčiams susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, o ginčo atveju kiekvienam iš dabartinių bendraturčių kreiptis su ieškiniu dėl bendros žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos pakeitimo. Būtinumą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pripažino ir atsakovas M. B., pasiūlydamas su atsiliepimu į ieškinį savo žemės sklypo pasidalijimo projektą (b.l. 57, t.1). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija atmeta apeliantų M. B. ir P. B. skundų argumentus dėl ieškovo Z. K. užsakymu UAB ,,Geodeziniai tyrinėjimai“ 2009-03-24 parengto projekto prieštaravimo 1993-010-07 J. B. ir Z. K. susitarimo sąlygoms ir 1993 m. planui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ir atsakovo M. B. pasiūlytame projekte (b.l. 57, t.1) Z. K. priskirtoje žemės sklypo dalyje jo asmeniniam naudojimui numatyta 161 kv.m sklypo ploto, bet ne 97 kv.m, kaip numatyta 1993 m. plane (b.l 44, t.1); šiuo aspektu ir M. B. parengtas žemės padalinimo projektas prieštarauja 1993 m. planui. Byloje nustatyta, kad J. B., padovanojusi savo namo dalį ir sklypo dalį atsakovams 1998 m., gyveno name ir naudojosi sklypu iki mirties 2004 m.; atsakovai iki šio laiko savo namo dalyse nuolat negyveno ir žemės sklypo dalimis nuolat nesinaudojo. Dėl išdėstyto atmetamas M. B. skundo argumentas, jog ieškovo projektas prieštarauja istoriškai susiformavusiai sklypo naudojimosi tvarkai, įtvirtintai 1993 m. susitarimu, tuo pažeidžia atsakovų teises.

Dėl ieškovo Z. K. 2009-03-24 parengto projekto (b.l. 134, t. 1) ir atsakovo M. B. 2008-12-01 parengto pasiūlymo (b.l. 57, t.1) palyginimo.

Teismai vadovaujasi teismų praktikoje suformuotais naudojimosi bendru objektu tvarkos nustatymo kriterijais: adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo.

Ieškovas yra 258/598 dalių žemės sklypo savininkas (iš jų 97 kv.m asmeninės nuosavybės teise), atsakovai turi po 170/598 dalių žemės sklypo; namo pirmo aukšto patalpos priklauso nuosavybės teise atsakovams, ieškovui priklauso namo antro aukšto patalpos. Parengtame pagal ieškovo pasiūlymą plane ieškovui priskirta asmeniniam naudojimui 162 kv. m, 96 kv.m priskirta naudotis bendrai su kitais bendraturčiais; atsakovams M. B. ir P. B. priskirta asmeniniam naudojimui po 115 kv.m ir po 55 kv.m priskirta naudotis bendrai su kitais bendraturčiais (b.l. 134, t.1). Parengtame pagal atsakovo M. B. projekte ieškovui pasiūlyta priskirti asmeniniam naudojimui 161 kv.m ir 97 kv.m priskirta naudotis bendrai; atsakovui P. B. priskirta asmeniniam naudojimui 110 kv.m, bendram naudojimui 60 kv.m, M. B. atitinkamai 119 kv.m ir 51 kv.m (b.l. 57, t.1). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo parengtas pasiūlymas yra racionalesnis, nes numato priskirti bendraturčių bendram naudojimui mažesnį sklypo plotą; atsakovų teisėti lūkesčiai asmeniškai naudotis po 89,90 kv.m kiekvienam taip pat nepažeidžiami, nes kiekvienam iš jų priskirta naudotis asmeniškai po 115 kv.m. Atsakovo M. B. pasiūlytame projekte atsakovui P. B. numatyta priskirti 9 kv.m ploto asmeniniam naudojimui mažiau, nei pačiam M. B.; atsižvelgiant į tai, kad atsakovų nuosavybės teise turimos namų valdos sklypo dalys yra lygios, atsakovo pasiūlyme įtvirtintas neproporcingumas pažeidžia atsakovo P. B. teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi lygiomis sąlygomis su M. B.. Parengtame pagal atsakovo M. B. plane ieškovui priskiriamas asmeniniam naudojimui žemės sklypas susideda iš 3 dalių: 114,23 kv.m prie ieškovui priklausančio garažo (plane pažymėtas indeksu 2MN), 39,26 kv.m šalia atsakovo P. B. priklausančio namo dalies ir 8 kv.m – sklypas, būtinas naujo elektros energijos įvado įrengimui (b.l. 57, t.1, mėlyna spalva). Ieškovo parengtame projekte ieškovo asmeniniam naudojimui priskiriamas žemės sklypas susideda iš didesnio (142,81 kv.m ploto) žemės sklypo prie ieškovo garažo ir trijų sklypų: 5,83 kv.m (elektros energijos įvadui įsirengti), 5,36 kv.m ir 7,31 kv.m. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo M. B. pasiūlymas dėl ieškovui priskiriamo asmeniniam naudojimui žemės sklypo išdėstymo nėra racionalus, nes dalis sklypo (39,26 kv.. ploto) lokalizuota po atsakovo P. B. langais; atsižvelgiant į atsakovų ir ieškovo konfliktinius santykius, naudojimas šio sklypo dalimi bus apsunkintas ir gali sukelti ateityje naujus konfliktus. Ieškovo pasiūlymas, kai didesnė asmeniniam naudojimui priskirto sklypo dalis (142,82 kv.m) lokalizuota vienoje vietoje, yra racionalesnis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad abu apeliantai nepateikė racionalių argumentų, kodėl jie laiko, kad pagal ieškovo pasiūlymą parengtas projektas pažeidžia jų teisę naudotis jiems nuosavybės teise priskirtomis žemės sklypo dalimis; apeliantas P. B. nurodo, kad jie su M. B. savo namų valdos sklypo dalimis naudojosi bendrai, o ieškovas savo projektu nurodo, kad atsakovai tarpusavyje turi nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tuo pažeisdamas bendro gyvenimo taisykles, nepiktnaudžiavimo teisėmis, šalių lygiateisiškumo principą ir kt. Šis apelianto argumentas atmetamas, nes paneigtas bylos medžiaga: atsakovas M. B. taip pat pateikė į bylą pagal jo pasiūlymą parengtą projektą, kuriame numatyta, kad atsakovai P. ir M. B. naudojosi savo žemės sklypo dalimis ne bendrai, bet kiekvienas atskirai.

Apeliantas M. B. savo skunde nurodo, kad teismas be pagrindo sutapatino atsakovų veiksmus ir padarė išvadą, jog abu atsakovai trukdo ieškovui naudotis jo kiemo dalimi; apelianto teigimu, jis niekada neprisipažino, kad paliko kieme statybines atliekas, o techniškai netvarkingą automobilį kieme paliko P. B.. Tokie apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant šalių ginčą ir tik patvirtina faktą, kad tarp bendraturčių yra ginčų dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu, kas sudaro prielaidą spęsti šį ginčą teisme. Apelianto M. B. teiginys, kad siūlomas tvirtinimui žemės sklypo padalijimo planas neatitinka apelianto teisėtiems lūkesčiams ir trukdys naudotis pažymėtu geltona spalva žemės sklypu yra deklaratyvus, neparemtas argumentais, todėl atmetamas.

Dėl skundo reikalavimo dėl ieškovo teisės padidinti elektros energijos galingumą be atsakovų sutikimo.

Teismas pripažino ieškovui teisę padidinti elektros energijos galingumą be atsakovų sutikimo; apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliantas M. B. nurodo, kad jis nesutiko dėl to, kad ieškovas nepaaiškino kaip ir kur planuojama pakloti kabelį, kur bus apsauginė zona, todėl prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliantas P. B. nurodo analogiškus motyvus – ieškovas nesudarė sąlygų susipažinti su elektros įvado projektavimo dokumentais, todėl prašo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad įstatymas numato pareigą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu; tokio pobūdžio bylose negalima atmesti ieškinį ir palikti bendraturčių ginčą dėl bendro turto valdymo, jo naudojimosi ir disponavimo neišspręstą, arba jį atmesti dėl bendraturčių nepagrįsto, nemotyvuoto nesutikimo su vienu iš bendraturčių. Abu apeliantai paaiškino, kad iš esmės neprieštarauja ieškovo ketinimui padidinti elektros energijos galingumą, jiems svarbu, kaip kabelis bus tęsiamas per žemės sklypą; kitų argumentų, kodėl jie laiko, jog ieškovo veiksmai gali pažeisti jų teises, apeliantai nepateikė nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde. Apeliantų argumentas, jog ieškovas nesudarė jiems sąlygų susipažinti su elektros įvado projektavimo dokumentais, atmetamas. Atsakovai nepasirašė namų valdos bendraturčių prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti (b.l. 9, t.1), t. y. ieškovas neturėjo galimybės paruošti ir pateikti atsakovams projektavimo dokumentus apie numatomą kabelinės linijos tęsimą pačiame sklype; ieškovas parengė tik projektą, kuriame kabelinė linija suprojektuota nuo valstybinės žemės sklype esančios atramos iki bendro žemės sklypo (b.l. 10-11, t.1). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu patvirtinta bendro žemės sklypo naudojimosi tvarka, apeliantų argumentas, jog jų teisės gali būti pažeistos, jeigu kabelis gali būti tęsiamas per jų asmeninio naudojimo žemės sklypo dalis, atmetamas; teismo patvirtintas žemės sklypo naudojimosi projektas numato galimybę pratęsti kabelinę liniją per bendro naudojimo žemės sklypo dalį (b.l. 134, t.1).

Kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų; dėl to nėra pagrindo apeliacinių skundų motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 252 Lt žyminio mokesčio, 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, 1 200 Lt už projektų rengimą, 119 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, iš viso – 3 571 Lt bei 124 Lt pašto išlaidų valstybei.

Apeliantas P. B. prieštaravimų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui nepateikė. M. B. nurodė, kad pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovo po 400 Lt už projektų parengimą, t. y. teismas be pagrindo išėjo už ieškinio ribų ir priteisė iš atsakovų 1 200 Lt.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1, 3 d.); prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra ieškinio reikalavimas, teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą privalo išspręsti ex officio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pasinaudojo teise patikslinti ieškinio reikalavimą ir pateikė antrą pasiūlymą dėl bendro sklypo pasidalijimo; teismas pagrįstai pripažino jo išlaidas, susijusias su ieškinio tikslinimu, pagrįstomis ir priteisė iš atsakovų. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad procesinių dokumentų įteikimo P. B. išlaidos – 119 Lt (b.l. 137, t.1) turėjo būti priteistos tik iš atsakovo P. B. ir patikslina teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas teismas priteisia išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Duomenų, kad nagrinėjama byla pareikalautų papildomų advokato laiko ar darbo sąnaudų nėra, taigi atstovavimo išlaidos sumažinamos iki 1 320 Lt (Rekomendacijų 8.11, 8.18 p.).

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 94, t.2) (CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti ją taip: priteisti ieškovui Z. K. iš atsakovų P. B. ir M. B. lygiomis dalimis 3 452 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų ir 124 Lt (vieną šimtą dvidešimt keturis litus) pašto išlaidų valstybei; priteisti ieškovui Z. K. iš atsakovo P. B. 119 Lt (vieną šimtą devyniolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti ieškovui Z. K. iš atsakovų P. B. ir M. B. lygiomis dalimis 1 320 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų P. B. ir M. B. lygiomis dalimis 5,80 Lt (penkis litus, 80 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).