Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. Č. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo netaikyti nuteistajam T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 304 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), BK 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir jam už tai paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu skirta bausme bei T. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžia 2016 m. kovo 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 5 d.

Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimą apskundė apylinkės teismui. 2018 m. liepos 26 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti komisijos nutarimą. Teismas, įvertinęs jam pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, gan aukštą jo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus jį charakterizuojančius duomenis bei siekiamus paskirtos bausmės tikslus, konstatavo, jog šiuo metu T. Č. neatitinka vienos iš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta pažangą ją mažinant, priešingai – ji net padidėjo.

Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį T. Č. apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, būtina atsižvelgti į tai, kad jis turi tris mažamečius vaikus ir jo sugyventinei vienai per sunku juos išlaikyti, o būdamas pataisos įstaigoje jis jiems negali padėti, nes joje nėra darbo. Būdamas laisvėje jis taip pat galėtų pradėti dengti ieškinį. T. Č. teigia vykdantis jam paskirtas socialinės reabilitacijos priemones. Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis nesislapstė ir pats atvyko į policiją, kur davė parodymus. Skunde nurodoma, kad jis jau buvo 2 kartus išėjęs iš pataisos namų jam taikant lygtinį paleidimą ir abu kartus juos „išbuvo“, nuo paskutiniojo praėjo 10 metų. Nuteistasis žino, kad būdamas laisvėje jis laikysis jam paskirtų priemonių ir gyvens dorą gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Č. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog T. Č. atliekant bausmę pataisos namuose pastarojo nusikalstamo elgesio rizika net didėjo. Kaip atkreipė dėmesį apylinkės teismas, pirminio jo rizikos vertinimo metu riziką sudarė 69 balai, o socialinio tyrimo išvadoje, svarstant jo galimo lygtinio atleidimo klausimą, rizika siekė jau 74 balus. Taigi akivaizdu, kad T. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ne tik nemažėja, bet auga ir artėja prie aukštos. Būtina pažymėti, jog didžiąją dalį, t. y. net 49 balus, pakartotinio T. Č. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Iš T. Č. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jo elgesyje dominuoja impulsyvumas; jis nusikalsta „pagautas momento“; kartoja tas pačias klaidas, negeba vertinti ankstesnio patyrimo. Jo elgesyje dominuoja agresijos panaudojimo pavyzdžiai, jis minimizuoja asmeninę atsakomybę; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Tyrimo išvadose pažymima, jog T. Č. turi tikslų, tačiau jie nėra konkretūs ir abejotina, ar juos pavyks įgyvendinti. Nuteistasis savo nusikalstamą elgesį linkęs pateisinti, racionalizuoti, minimizuoja nusikalstamo elgesio pasekmes aukoms (pvz., mano, jog asmeninė nuosavybė turi būti gerbiama, tačiau kitų žmonių apgaudinėjimas, jei jie patys apsigauna, yra jų pačių atsakomybė). Praeityje yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau pats nuteistasis tikina, kad visuomet laikėsi priežiūros sąlygų.

Jau aptartos T. Č. charakteristikos kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš socialinio tyrimo išvados, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pastarasis dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. T. Č. motyvacija, jo nuostatos, požiūris į visuomenines vertybes bei jo paties veiksmų vertinimo neobjektyvumas leidžia daryti išvadą, kad jo lygtinis paleidimas būtų per ankstyvas. Apygardos teismo vertinimu, asmeniui, kurio padarytų nusikalstamų veikų mastas vis augo (paskutiniu nuosprendžiu jis patrauktas atsakomybėn už 8 sukčiavimo epizodus ir kitas nusikalstamas veikas), ir kurio atžvilgiu, kaip teigia pats nuteistasis, jau 2 kartus buvo suteiktas valstybės pasitikėjimas, tačiau jis ir toliau veikė neteisėtai – turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Tokių išvadų kontekste nuteistojo argumentai, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus ir, jog išėjęs į laisvę dirbtų ir taip juos padėtų išlaikyti, neleidžia taikyti lygtinio paleidimo. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, T. Č. turėjo vaikų bei darbą ir tuo metu, kai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau tai jo neatgrasė nuo turtinių nusikalstamų veikų darymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo T. Č. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.