- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- 1-1377-276/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40377-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Rainys
- Kaltinamasis
- A. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
2010-08-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir 2010-10-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2011-12-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2013-06-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs 7 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2015-03-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 8 mėnesiams laisvės atėmimo;2015-04-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d. - 7 mėnesiams laisvės atėmimo. 2015-08-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-09 ir 2015-04-20 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės atėmimo;2016-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 60 parų arešto, bausmę atlikęs;2017-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 189 str. 1 d. – 20 parų arešto,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2016-08-25 apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.86 prom. girtumas), sudavė tris smūgius nepilnamečiui broliui M. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., į galvą kumščiu, po ko, sugriebęs M. A. viena ranka už kaklo, suspaudė, šiam bandant ištrūkti, apdraskė kaklą ir tokiu būdu smurtaudamas savo broliui M. A. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. A. kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad gyveno pas seserį S. Š., tik apie porą savaičių, nes nesutarė su seserimi dėl namų taisyklių. Paskui išsikraustė pas tetą D. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ten jis gyveno iki spalio mėnesio, kol atvyko į Lukiškių TI-K, kur atliko 60 parų arešto bausmę už Mindaugo sumušimą. Kai jis išėjo iš Lukiškių TI-K, grįžo pas tetą ir nepasakys tiksliai kurią dieną, bet gruodžio pabaigoje, grįžo į namus, (duomenys neskelbtini). Jis grįžo, nes prašė mama, kadangi šiai nesisekė susitvarkyti su broliu M., pastarasis susidėjo su bloga kompanija, ėmė išgėrinėti, daryti nusikaltimus. Jis grįžo, nes pagailo mamos ir norėjo padėti broliui, t.y. su juo bendraudamas, moralizuodamas, prisidėti prie auklėjimo ir brolio elgesio pagerėjimo. Jis pamena, kad naujuosius metus sutiko namie su mama, brolis M. buvo išvažiavęs pas draugus. Paskui, kiek jis pamena, sausio 3 dieną, atvyko Vaiko teisių skyriaus darbuotoja paimti M. Jie atvažiavo neperspėję, jis tuo metu buvo namuose, taisė su M. sulūžusią spintelę, mamos nebuvo. Minėta darbuotoja pasakė, kad brolį išveža į laikinos globos namus. Jis atsimena, kad su Mindaugu atsisveikino gražiai. Jie apskritai po to įvykio, dėl kurio pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, nesipyko. Šiuo metu su M. jis bendrauja tik tiek, kiek susitinka atsitiktinai gatvėje. Mama M. į namus nesiveda, nes nėra susitvarkiusi leidimo broliui svečiuotis jų namuose. Jis pasiilgsta brolio, bet kontaktų neieško, nes jam uždrausta su broliu bendrauti. Buto, (duomenys neskelbtini), dalis priklauso jam. Kitos gyvenamosios patalpos jis neturi. Kadangi jis turi nekilnojamojo turto dalį ir įsiskolinimų antstoliams, savivaldybė jam neskiria socialinio būsto, dėl to jis neturi, kur kitur pastoviai gyventi. Jis supranta, kad pasielgė blogai, kad be ikiteisminio tyrimo tyrėjo žinios ir be prokuroro leidimo pakeitė gyvenamąją vietą ir grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Su broliu M. specialiai kontaktų neieško. Jis savo kaltę dėl to, kad smaugė brolį, pripažįsta. Jis brolį sugriebė už kaklo, jis nepamena, ar abiem rankomis, ar viena ranka, negali pasakyti, kiek laiko laikė suspaudęs. Praėjo nemažai laiko nuo įvykio ir be to jis buvo neblaivus įvykio metu. Policiją kvietė jis ir kvietė dėl to, kad brolis pavogė jo mobilaus ryšio telefoną. A. A. parodė, kad įtarimo esmę jam aiški, savo kaltę visiškai pripažįsta, gailisi dėl padarytos veikos (b.l. 64-65, 67).
Motyvuojamoji dalis
A. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. be jo prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusysis M. A. parodė, kad A. A. yra jo brolis. Jis gyvena su broliu ir mama bute (duomenys neskelbtini). Butas vieno kambario. A. vartoja alkoholį apie 2-3 kartus per mėnesį ir girtas prie jo kabinėjasi, nurodinėja, provokuoja konfliktus. A. A. jį yra sumušęs anksčiau du kartus, vieną kartą sumušė ir mamą. Dėl to brolis buvo teisiamas. A. elgesys dėl tų bylų nepasikeitė, toliau prie jo kabinėjasi. 2016 m. vasarą, dienos metu, A. buvo namuose girtas, kai jis grįžo namo. Namuose daugiau nieko nebuvo. Jis grįžo vienas, draugų neparsivedė. A. pradėjo jį negražiai vadinti, jis broliui pasakė, kad šis pats toks. Jis nesikeikė, o A. keikėsi, šaukė ant jo. A. ėmė jį kaltinti, kad jis pavogė šio cigaretes. Jis sakė, kad nevogė. A. tada jam sudavė tris kartus per galvą kumščiu, jam skaudėjo. A. dar jį suėmė viena ranka už kaklo ir ėmė smaugti, jis bandė ištrūkti, taip ir atsirado apdraskymai ant kaklo. Jis prašė brolio, kad paleistų, bet A. nepaleido, jis pats ištrūko. Jis tada dar supykęs broliui spyrė vieną kartą į užpakalį, jam atrodo, kad broliui neskaudėjo, nes šis net nesureagavo į tai. Jis mano, kad brolis jo nebemušė dėl to, kad pagalvojo, jog jis gali pasipriešinti ir pats suduoti smūgius broliui. Tada jis mamai paskambino telefonu ir pasakė, kad brolis jį smaugia. Po to paskambino A. mamai ir pasakė, kad nieko jam nedarė. Jis nepamena, kas iš jų paskambino į policiją. Atvažiavo policija, atėjo į butą ir jis pasakė policininkams, kad jį sumušė brolis. A. tylėjo, nieko neaiškino. A. išvežė, jis matė, kad A. dėjo antrankius. Po to greitai į namus grįžo mama. Jis jai viską papasakojo. Jam ant kaklo matėsi įdrėskimai, o daugiau jokių sužalojimų nesimatė. Jam paskui dar vieną dieną skaudėjo galvą, bet pas gydytojus jis nėjo. Jis pats nenorėjo pas gydytojus, jam mama ir nesiūlė. Jis nesijautė rimtai sužalotas. Jis juto fizinį skausmą dėl visų trijų brolio A. A. suduotų smūgių ir dėl smaugimo. Jis su broliu nesusitaikė ir brolis jo neatsiprašė, jis su broliu nebendrauja. Jokių pinigų ir daiktų iš brolio nevogė. Jis nežino, kodėl A. jį apkaltino cigarečių vagyste (b.l. 15).
Liudytoja N. A. parodė, kad ji pamena įvykį, kuris įvyko 2016-08-25 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), jos bute. Ji tame bute įvykio metu nebuvo, buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra netoliese, maždaug 15-20 minučių ėjimo iki namų. Jai paskambino sūnus M. A., kuris kažką pasakė, bet ji jau nepamena, ką. Ji pamena tik, kad sūnus prašė jos grįžti namo, nes konfliktuoja su broliu A. A.. Ji nepamena, ar M. jai kažką kalbėjo apie brolio naudojamą smurtą. Konfliktai tarp brolių kildavo tada, kai A. būdavo išgėręs. M. vesdavosi draugus į namus, kurie vagiliaudavo, A. dėl to išsakydavo M. priekaištus. A. anksčiau buvo vieną kartą teistas už smurtą prieš M. Daugiau niekada nematė, kad A. būtų M. mušęs, tokių faktų ji nežino. Kai ji grįžo namo, namuose dar buvo M. ir A. Ką jie veikė namuose, ji nepamena. Ji prisimintų, jei sūnūs būtų mušęsi, ji tikrai nematė, kad A. muštų M. Paskui atvažiavo policijos darbuotojai, abu jos sūnūs kalbėjo su policininkais, pasakojo apie įvykį, bet ji jau nepamena, ką. Ji nepamena, ar ant M. kaklo buvo kažkokių sužalojimų. Ji gali tik patikinti, kad, jei būtų buvę rimtų sužalojimų, ji tikrai būtų kvietusi medikus, nes M. yra neįgalus ir jam suduoti smūgiai gali būti pavojingesni nei sveikam žmogui. Ji M. klausė, ar jam nieko neskauda, ar galva nesvaigsta, jis sakė, kad ne. Ji jau nepamena, ką jai sūnūs pasakojo apie įvykį. Ji pamena, kad A. policijos darbuotojai sulaikė ir išsivežė, šis sulaikomas nesipriešino. Šiuo metu sūnus M. A. gyvena laikinosios globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), o A. A. gyvena su ja tame bute. Dviejų mėnesių arešto bausmę atlikęs ir 2016 m. gruodžio mėnesį grįžęs A. elgiasi ramiai, draugiškai kontaktuoja su M., pažaidžia, pasikalba. Papildomai parodė, kad šiuo metu jos sūnus M. A. su ja ir A. A., (duomenys neskelbtini), negyvena. Gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2017-01-03 dienos, skirta laikinoji globa pusei metų. Ji su M. susitinka dažnai, būna, kad ji nuvažiuoja į tuos globos namus ar susitinka kur mieste, buvo keletą kartų atvažiavęs į namus (duomenys neskelbtini). Kai M. atvažiuodavo į namus, ji visada būdavo su juo, niekada nebuvo paliktas vienas ar tik su broliu A. Kai M. būdavo namuose, jokių konfliktų nei su ja, nei su broliu nebuvo. Ji kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę dėl nemokamos teisinės konsultacijos, 2017-02-14 buvo nuvykusi ir bendravo apie tai su teisininku, ar galima "išrašyti" A. iš namų, nes šis sukelia problemas ir galimai sukuria nesaugią aplinką nepilnamečiui kitam jos sūnui M. A.. Teisininkas jai paaiškino, kad A. priklauso dalis (aštuntadalis) buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimą ir yra teisėtas tos dalies savininkas ir ji negali A. savavališkai iškeldinti iš būsto. Ji sakė, kad A. nemoka komunalinių mokesčių, tačiau jai buvo atsakyta, kad tai yra jų, kaip bendraturčių, civiliniai santykiai ir dėl to nemokėjimo ji gali kreiptis į teismą civiline tvarka. Ji domėjosi galimybe M. svečiuotis jos namuose, tačiau bėda ta, kad bute gyvena A., kuris yra įtariamas šioje byloje smurtavęs prieš M. Ji šiuo metu nebeveda M. į savo butą, nes nesusitvarkė dokumentų dėl jo svečiavimosi. M. su A. nesusitinka, nes A. negalima bendrauti su M. Kai, kaip ji minėjo, M. buvo atsivedusi į namus, A. su juo bendravo, atsiprašė M., abu sūnūs kartu žaidė, jokių konfliktų nebuvo. M., kai susinervina, pats būna agresyvus ir kelia konfliktus, muša brolį A., bet A. dėl to į policiją nesikreipė. Yra buvęs atvejis, kai M. į A. metė peilį ir A. sužalojo, bet A. dėl to nesikreipė į policiją ar kitas įstaigas, pretenzijų broliui neturėjo. Ji yra bendravusi su socialine darbuotoja ir su pačiu M. apie galimybę šiam gyventi pas jos dukrą, t.y. M. seserį S. Š., bet M. pats nenori ten gyventi. S. norėjo tapti M. globėja, bet M. pats nenori to, negali pateikti svarių argumentų, bet nenori. Galimybių pakeisti savo gyvenamąją vietą ji neturi, nes neturi pajamų, yra 3 grupės invalidė, yra registruota Darbo biržoje. Darbo ji nevengia, bet dėl sveikatos problemų ji ne viską gali dirbti, neturi variantų, kur dirbti. Ji supranta, kad vaiko interesai yra prioritetiniai ir pasižada nevesti M. į namus, kol čia gyvena A. (b.l. 19, 21-22).
Liudytoja S. Š. parodė, kad ji apie patį įvykį žino tik tiek, kad broliai M. A. ir A. A. susiginčijo, buvo kviesta policija. Ar tą kartą buvo sulaikytas A., ji nepamena, nes A. buvo sulaikytas keletą kartų. Paskui su A. ji susitarė, kad šis pagyvens pas ją, nes šis negali grįžti namo, jam paskirta kardomoji priemonė namuose negyventi. Jie nesitarė, kokiam laikui A. pagyvens pas ją. Ji pati gyvena su vyru ir dviem mažamečiais vaikais, dėl to sutiko priimti A. tik tuo atveju, jei A. alkoholio nevartos. A. pagyveno apie dvi savaites pas ją, ji tiksliai nepamena. Vieną dieną A. jai paskambino, ji iš balso suprato, kad šis išgėręs. Ji pasakė, kad, jei girtas, namo net negrįžtų. Tada A. į jos namus ir negrįžo, daugiau pas ją negyveno. Kiek ji žino, brolis grįžo į (duomenys neskelbtini), ten iki šiol ir gyvena. Atsakydama į klausimą, ar ji galėtų suteikti broliui A. gyvenamąją vietą, paaiškina, kad galėtų tam tikram apibrėžtam laikui ir jei laikytųsi jos tvarkos, t.y. namų taisyklių, viena iš kurių yra nevartoti alkoholio. Ji pati turi mažamečius vaikus ir nenori, kad vaikai matytų namuose girtą asmenį. Kai M. perkėlė į laikinos globos namus, ji siūlė M. gyventi pas ją, tačiau M. atsisakė. Ji nežino, kodėl M. atsisakė, mano kad M. nenori gyventi pagal griežtas taisykles, dėl to ir netiko gyventi pas ją. Abu jos broliai yra konfliktiški, brolių konfliktai namuose vyksta abiejų jų iniciatyva. Jos nuomone, A. nukenčia dėl to, kad yra pilnametis ir teistas, o M. - nepilnametis ir iškart laikomas auka. Šiuo metu M. gyvena laikinos globos namuose ir ji nežino, ar su broliu A. susitinka. Įvykio ji nematė, nebuvo ten, apie tai sužinojo po kurio laiko (b.l. 31).
Liudytojas V. M. parodė, kad 2016-08-25 apie 14.00 val., dirbo kartu su vyriaus. patruliu M. P., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), brolis pavogė iš pranešėjo telefoną. Atvykus nurodytu adresu, A. A. gulėjo lovoje ir pasakė, kad kvietė policiją, nes jaunesnis brolis M. A. pavogė šio telefoną. A. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli. Tuo metu M. A. buvo virtuvėje ir plovė indus, sakė, kad nieko nevogė, aiškino, kad A. A. šį sumušė, griebė už kaklo, smaugė. Ant vaiko kaklo matėsi įdrėskimai, t.y. akivaizdžios smurto žymės. Namuose dar buvo motina, kuri atrodė blaivi. Ji sakė, kad nieko nematė ir nieko negirdėjo, nieko nežino apie įvykį. Bute buvo betvarkė, tačiau sudaužytų, sulaužytų daiktų nesimatė. A. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 1 PK OVP (b.l. 33).
Iš 2016-08-25 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016-08-25 apie 14.00 val. tarp neblaivaus pranešėjo A. A. ir jo brolio M. A., gim. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas. Pasak M. A. jis siurbė kambarį, kai neblaivus brolis pradėjo ant jo rėkti bei paėmė už gerklės (ant M. A. kaklo matėsi nubrozdinimai, įdrėskimai). Nuo GMP M. A. atsisakė. A. A. visas kūnas mėlynėse (b.l. 9-11).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad perklausyti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro ir atlikta stenograma skambučio į BPC (b.l. 47-50).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016-08-25 15.13 val. A. A. nustatytas 2,86 promilių neblaivumas (b.l. 54).
Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d..
A. A. teistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
A. A. baustinas arešto bausme.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 72² str. - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Daiktinis įrodymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti 30 parų areštu.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti A. A. 20 parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 64 str. paskirtą bausmę subendrinti su 2017-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę bausmę A. A. paskirti 40 parų areštą, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo momento, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2016-08-25 iki 2016-08-26 (1 parą).
Vadovaujantis LR BK 72² str. skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.