- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-617-245-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 25-1-01109-10-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Arūnas Paštuolis, Evaldas Gražys
- Nukentėjusysis
- E. L. G.
- Nuteistasis
- D. J.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Evaldo Gražio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nukentėjusiajai E. L. G., nuteistajam D. J., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. L. G. ir nuteistojo D. J. apeliacinius skundus dėl Kauno mieto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteistas viešaisias darbais šešiems mėnesiams, neatlygintinai išdirbti trisdešimt valandų, dirbant po penkias valandas per mėnesį.
Iš D. J. nukentėjusiajai E. L. G. priteista 100 litų turtinei ir 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010-09-13, apie 09 val. viešoje vietoje, prekybiniame kioske, esančiame Kaune, Tvirtovės al. 4, įžūliais veiksmais, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. necenzūriniais žodžiais išplūdo kiosko darbuotoją nukentėjusiąją E. L. G., grasino sudeginti kioską, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-09-13, apie 09.30 val. viešoje vietoje, prie prekybos centro „Samsonas“, esančio Kaune, Lašo g. 6, necenzūriniais žodžiais išplūdo šaligatviu einančią nukentėjusiąją E. L. G. bei tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą delnu sudavė jai į galvą, po ko ši parkrito ant žemės, šiais savo veiksmais padarydamas jai galvos sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji E. L. G. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendį pakeisti: priteisti iš atsakovo 5000 litų neturtinei žalai atlyginti ir papildomai patirtas teismo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir aiškino procesines bei materialines teisės normas, neatsižvelgė į pagrindinius teisės principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti pakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas ieškovei iš atsakovo priteisdamas tik dalį reikalaujamos neturtinės žalos, nepateikė jokių motyvų ir nepagrindė konkrečiais įrodymais. Teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį bei tinkamai nesivadovavo CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. nustatytais kriterijais bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėtotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (LAT Nr. 3K-3-371/2003, 3K-7-255/2005 ir kt.). Teismas, spręsdamas moralinės žalos dydžio klausimą, privalo vadovautis nustatytais kriterijais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. CK 6.250 str. yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti neturtinės žalos atlyginimą. Jo 2 dalyje nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir jos dydžio skaičiavimo kriterijai. Kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Dėl to kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų - žala atsirado dėl atsakovo tyčinio veikimo – jos sužalojimo, tai šiuo atveju nesuprantamai buvo priteistas sumažintas neturtinės žalos dydis iki 1000 Lt ir neatsižvelgta į tai, kad atsakovas D. J. yra darbingas, vaikų neturi ir jau ilgą laiką nėra niekur dirbęs, tad darytina išvada, kad atsakovas piktybiškai nedirba. Įvertinus tyčinio įvykio aplinkybes bei ieškovei padarytų sužalojimų pobūdį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) bei vadovaujantis suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2005, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2005, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007, 2006 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006 ir kt.) ir jos turtinę padėtį (šiuo metu yra bedarbė, pensijinio amžiaus, gauna labai mažas pajamas, o šiuo metu apskritai dėl sveikatos būklės negalinti dirbti, turimas turtas yra tolygus tik vos vidutiniam pragyvenimo lygiui ir pan.) teismas netinkamai ir nepagrįstai įvertino neturtinės žalos dydį bei jos taikymo pagrindus sumažindamas prašomo neturtinės žalos dydį.
Be to, nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodyta, kad vienas iš svarbiausių reikalavimų yra tai, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie gauti procesinių įstatymų nustatyta tvarka ir ištirti teismo posėdyje. Bet kokios žinios apie bylos aplinkybes, gautos ne civilinio proceso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtintos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, negali būti teismo panaudojamos bylai išspręsti, t. y. jos negali būti teismo išvadų, išdėstytų sprendime, pagrindu (1997 m. birželio 13 d. LAT Civilinė Apžvalga Nr. A2-7 ,,Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“). Kita vertus, priimant sprendimą, teismas vienpusiškai vertino visus pateiktus įrodymus, t.y. priimant sprendimą, daugiau vertinti tik atsakovo pateikti įrodymai, o jos prašymai, nuosprendis, pažymos apie apmokėtą turtinę ir neturtinę žalą apskritai nevertinti.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiosios E. L. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuosprendis neteisėtas, kadangi fizinio smurto prieš nukentėjusiąją jis nenaudojo, savo veiksmais neturėjo tikslo demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką, žodinis konfliktas su E. L. G. buvo išprovokuotas pačios nukentėjusiosios neteisėto veikimo pasekmėje. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, jo padarytos išvados yra nemotyvuotos, paremtos nevisapusiška byloje esančių duomenų analize, netiriant ir nesiaiškinant visos įrodomosios informacijos teisėtumo bei pagrįstumo. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu duotus nukentėjusios ir liudytojo V. Š. parodymus, bei teisme apklaustų A. P. ir K. S. parodymų turinį, akivaizdu, kad jis buvo nepagrįstai nuteistas, o teismas nesivadovavo įrodymų visuma bei nevertino jį teisinančių, jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių, bylai reikšmingų aplinkybių, kas ir sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu yra prieštaringi. Liudytojas K. S. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo, tačiau buvo įkalbinėjamas nukentėjusiosios teisme paliudyti, jog matė, kad jis neva ją sumušė. Teismas neatsižvelgė į liudytojo V. Š. parodymų prieštaringumą, taip pat nevertino ir liudytojos A. P. parodymų.
Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta, jog pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai dėl patirtų trauminių poveikių, tačiau tai nepaneigia jo nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusioji pati nukrito ir susižalojo, t.y. krisdama ant žemės galva trenkėsi į asfaltą bei nusibrozdino alkūnę, kas ir galėjo sukelti pastarajai kilusius padarinius.
LR BK 284 str. 1 d. numatytos veikos objektyvusis požymis - tai veiksmai, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka. LR BK 284 str. 1 d. numatytos veikos nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Pagal šio BK straipsnio dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2008). Atsižvelgus į įvykio aplinkybes, akivaizdu, kad atmetus prieštaringus nukentėjusiosios ir bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo V. Š. paaiškinimus dėl suduoto smūgio, akivaizdu, kad dėl jo veiksmų įstatyme nustatyti padariniai nekilo. Šią aplinkybę parodo žmonių veiksmai, t.y. įvykio metu šalia įvykio vietos žmonių nebuvo, toliau buvę arba įvykio nematė, arba į jį nekreipė dėmesio. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad toliau nuo įvykio vietos buvę žmonės policijos nekvietė, o teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikaltimą tapo žinoma tik praėjus trims dienoms po įvykio, kai nukentėjusioji pati kreipėsi į policijos komisariatą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad visuomenės tvarka ir rimtis nebuvo sutrikdyta, o jai iš žmonių kas ir matė įvykį, iš jų elgesio galima spręsti, kad jie tai laikė dviejų žmonių asmeniniu reikalu. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tariamai įvykį matęs liudytojas V. Š. nurodė, jog dėl įvykio pats įžeistas nesijaučia. Ginčydamasis su nukentėjusiąją gatvėje savo veiksmus jis suvokė ne kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, o kaip asmeninių santykių su nukentėjusiąją aiškinimąsi. Tiek jo, tiek ir nukentėjusiosios veiksmuose atsispindi konkrečių asmeninių motyvų dominavimas, o tai parodo, jog veika nebuvo nukreipta prieš visuomenės rimtį ar viešąją tvarką. Žodinis konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios dėl A. P. kilo jau ne pirmą kartą, todėl šiuo atveju, akivaizdu, kad jie konfliktavo dėl asmeninių motyvų, o ne siekdami pažeisti visuomenės rimtį ar tvarką. Jo veiksmuose chuliganiškų paskatų nebuvo ir savo veiksmais nesiekė sutrikdyti visuomenės rimtį ar viešąją tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme buvo nesilaikyta LR BPK 417 str. reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų rodančių apie padarytą realų visuomenės rimties ir viešosios tvarkos sutrikdymą, vadovaudamasi LR BPK 417 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas, o nukentėjusiajai išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau nežiūrint į tai, minėtųjų LR BPK nuostatų buvo nesilaikyta ir baudžiamoji byla buvo perduota į teismą. Tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme, net jei ir pirmosios instancijos teismo nuomone buvo surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad neva jis sudavė nukentėjusiajai, atsižvelgiant į tai, kad visuomenės rimtis ir viešoji tvarka nebuvo realiai sutrikdyta, jo padaryti veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d., o teismas privalėjo vadovautis LR BPK 417 str. nuostatomis. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, nenurodydamas, kodėl jo veika atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo požymius.
Apeliantas skunde nurodė nesutinkantis su priteistu civiliniu ieškiniu, nes byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių E. L. G. patirtą turtinę žalą, taip pat nepagrįstai patenkinta ir civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos, nes buvo padaryta neteisinga išvada, jog jis sudavė smūgį E. L. G.. Tuo tarpu dėl jų su nukentėjusiąją žodinio konflikto metu jo išsakytų žodžių, pastarajai neturtinė žala negali būti priteista, nes atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, jo elgesys, t.y. įžeidžiančių žodžių sakymas jai, buvau išprovokuotas nukentėjusios nederamo ir jį žeidžiančio elgesio. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino jo padėtį. Jis yra vedęs, turi mažametę dukrą, o žmona šiuo metu laukiasi. Ilgą nedarbą lemia jo sveikatos būklė, nes yra netekęs 45 procentų darbingumo, todėl jo šeimos finansinė padėtis itin sunki, yra įrašyti į socialiai remtinų šeimų sąrašą. Nežiūrint į jo amžių, jo sveikatos būklė riboja galimybes įsidarbinti ir ateityje, todėl atsižvelgiant į tai, kad greitu laiku turės nebe vieną, o du išlaikytinius, neteisėtu ir nepagrįstu teismo nuosprendžiu priteistas žalos atlyginimas jam ir jo šeimai būtų per didelė finansinė našta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją, prašiusią jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius jo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį, sprendžia, kad nukentėjusiosios E. L. G. ir nuteistojo D. J. apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl nukentėjusiosios E. L. G. apeliacinio skundo.
Nukentėjusioji ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje, apeliantė nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad jis nepagrįstai buvo sumažintas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).
Civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos: turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala yra materialinės sferos dalykų netektis, neturtinė žala yra fizinio ir moralinio pobūdžio nuostoliai. Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs D. J. kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. bei pagrįstai nustatęs priežastinį ryšį tarp D. J. veikos ir nukentėjusiajai E. L. G. padarytos žalos, LR BPK 115 str. pagrindu išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Nukentėjusioji E. L. G. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 100 litų turtinės žalos, kurią sudarė išlaidos vaistams ir dėl 5000 litų neturtinės žalos (b.l. 67). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dalyje dėl 100 litų turtinės žalos tenkino visiškai, nuosprendyje nurodydamas, kad vaistų pirkimas ir vartojimas po įvykio yra visiškai suprantamas ir pateisinamas, nukentėjusioji pateikė vaistų pirkimą pateisinančius kvitus (b.l. 116). Neturtinės žalos dalyje civilinis ieškinys patenkintas tik iš dalies, nukentėjusiosios naudai priteisiant 1000 litų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė nepažeisdamas LR BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų ir vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.
LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Minėti principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl D. J. panaudoto smurto nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį smurtą, bet buvo ir sukrėsta dvasiškai, pažeminta, kadangi D. J. yra ženkliai jaunesnis pagal amžių, galėtų būti nukentėjusiosios anūku. Kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai E. L. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas pripažino, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, tačiau įvertino ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad šis sužalojimas sukėlė kokius nors liekamuosius reiškinius.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiosios prašytos priteisti neturtinės žalos dydį iki 1000 litų, savo sprendimą motyvavo, įvertino aplinkybes, kurioms esant neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta, taip pat aplinkybes, dėl kurių civilinis ieškinys negali būti tenkinamas visa apimtimi. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarinius, į E. L. G. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nežymus sveikatos sutrikdymas), liekamųjų reiškinių nebuvimą, turtinės žalos dydį (100 litų), teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose bei D. J. turtinę padėtį, kuri nustatyta apeliacinio proceso metu (nedirba, nustatytas darbingumo lygis – 55 procentai, turi išlaikytinę, šeimai nuo 2011-03-01 iki 2011-09-01 skirta socialinė pašalpa (b.l. 147-152)), priteistas 1000 litų neturtinės žalos dydis atitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nevertino jos turtinės padėties, neatsižvelgė, kad šiuo metu yra bedarbė, pensijinio amžiaus, gauna labai mažas pajamas, dėl sveikatos iš viso negali dirbti, turimas turtas prilygsta vos vidutiniam pragyvenimo lygiui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar nukentėjusiojo turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių ir socialinio teisingumo atkūrimą.
Konstatuotina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atskleidė taikytinų teisinių kriterijų turinį, pateikė argumentus dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo, kitų teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, pažeidimų nenustatyta, todėl nuosprendis civilinio ieškinio dalyje paliekamas nepakeistas, nukentėjusiosios E. L. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji apeliaciniame skunde prašė papildomai priteisti teismo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nenurodė, kokias išlaidas turėjo apeliaciniame procese, jų nepagrindė, laikytina, kad šis jo prašymas nepagrįstas, todėl atmetamas.
Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo D. J. nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios E. L. G., liudytojo V. Š., iš dalies liudytojo K. S. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip D. J. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., įrodymus.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti. Kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji E. L. G. parodė, kad 2010-09-13 apie 09 val., į jos darbo vietą, į kioską, kuriame ji dirbo, įsiveržęs D. J. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, grasino, kad sudegins kioską. D. J. ji išstūmė iš kiosko ir užrakino duris, tačiau šis pro langelį toliau ją plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, po to sėdo į automobilį BMW ir išvažiavo. Maždaug po pusvalandžio, jai einant Lašo gatve, D. J. prie jos privažiavo, pavadino „žertva“, po to išlipo iš automobilio ir trenkė jai ranka į veidą. Nuo smūgio ji nukrito ant žemės.
Kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2010-09-15 specialisto išvada Nr. G3228/10(02), jog E. L. G. konstatuota galvos sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.14).
Nukentėjusiosios E. L. G. parodymus patvirtino ir liudytojas V. Š., pirmosios instancijos teisme parodęs, kad 2010-09-13 apie 09.30 val., ėjo Lašo gatve, ties Genio ir Lašo gatvės sankirta pamatė pažįstamą E. L. G., besikalbančią su tamsios spalvos automobilio BMW vairuotoju. Ką jie kalbėjosi negirdėjo, nes buvo apie 50 metrų atstumu. E. L. G. buvo ant šaligatvio, o automobilis stovėjo kitoje gatvės pusėje, maždaug trijų metrų atstumu. Po to pamatė, kaip automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir, priėjęs prie E. L. G., vieną kartą ranka jai sudavė į galvą, po smūgio moteris pargriuvo ant šaligatvio, o vyriškis įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas K. S. parodė, kad paties įvykio nematė, tačiau iš E. L. G. sužinojo, kad ją sumušė dėl A. P., sakė, kad vyras išlipo iš mašinos ir spyrė jai.
Apeliantas skunde nurodė savo versiją, kad nukentėjusioji apspjovė jį per atidarytą automobilio langą ir, kad besitraukdama atbulomis, pati pargriuvo ant žemės, tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigė ne tik nukentėjusioji E. L. G., bet ir liudytojas V. Š., todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tikėti apelianto iškelta versija ir vertina jo parodymus kritiškai, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso metu gauti duomenys buvo įvertinti laikantis LR BPK 20 str. nuostatų. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal LR BPK 20 str. 5 d., teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad D. J. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, nes jis viešoje vietoje, Tvirtovės g. 4, Kaune, kioske, į kurį bet kada gali patekti kiti asmenys, necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiąją E. L. G. bei grasino sudeginti kioską, ir, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kitoje viešoje vietoje, V. Lašo g. 6, Kaune, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smūgio sudavimu nukentėjusiajai E. L. G. į galvą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokią apelianto veiką pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d., nors, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, tai padaryta nemotyvuotai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-249/2009 pažymėta kad, kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str. 1 d., neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, kad D. J. konfliktą sukėlė dėl asmeninių motyvų (A. P.), tačiau netinkamai pasirinktas konflikto sprendimo būdas ir vieta, sąlygojo baudžiamosios atsakomybės kilimą pagal LR BK 284 str. 1 d.
Apeliantas neigia, kad jo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, tačiau pažymėtina, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Sprendžiant, ar D. J. veiksmai sukėlė šias pasekmes, atsižvelgiama į tai, kad apeliantas nukentėjusiąją išplūdo necenzūriniais žodžiais viešoje, visiems prieinamojo vietoje – kioske, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. Lašo gatvėje, elgdamasis ypatingai įžūliai smūgiavo moteriai į galvą, po ko nukentėjusioji nukrito ant žemės, tai matė praeivis liudytojas V. Š.. Nors apeliantas teigia, kad V. Š. dėl jo veiksmų nepasijuto įžeistas, tačiau jis matė, kaip gatvėje vyras panaudojo smurtą moters atžvilgiu, kas peržengia elementariausiais moralės normas, nusistovėjusias elgesio taisykles visuomenėje ir yra netoleruotina. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, prie ,,Samsono“ parduotuvės buvo ir daugiau žmonių, kurių ji nepažįsta ir jų duomenų neužsirašė (b.l. 3, 5-6), šį faktą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas V. Š. (b.l.15-16). Esant tokioms aplinkybėms, darytina neginčijama išvada, kad D. J. savo neteisėtais veiksmais sukėlė LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje numatytus privalomus padarinius.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuosprendžiu buvo nepagrįstai patenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas civilinio ieškinio dalyje buvo aptartas nagrinėjant nukentėjusiosios E. L. G. apeliacinį skundą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas įvertino pasikeitusią D. J. padėtį, kurią jis grindžia prie apeliacinio skundo pridėtomis pažymomis. Apeliantas skunde nurodė, kad yra netekęs 45 procentų darbingumo, kad šiuo metu sunki jo šeimos finansinė padėtis, kad greitu laiku turės nebe vieną, o du išlaikytinius, kad jo sveikatos būklė riboja galimybes ateityje įsidarbinti, tačiau pagal susiformavusią praktiką, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Be to, nukentėjusiosios E. L. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas tik iš dalies, priteisiant D. J. atlyginti 1000 litų dydžio neturtinę žalą, o ne nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytą 5000 litų sumą, kas taip pat užtikrina priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nukentėjusiosios E. L. G. ir nuteistojo D. J. apeliacinius skundus atmesti.