Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. K. (S. K.) gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties, kuria įtariamajam S. K. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. balandžio 5 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo S. K. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. (pravarde „L“) įtariamas tuo, kad ne vėliau kaip 2008 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dalyvaudamas D. K., pravarde „D“ ir E. D., pravarde „B“, vadovaujamojo nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su A. K., E. D. (E. D.), pravarde „Č“, A. M. (A. M.), pravarde „M“, V. J., pravarde „J“, G. J. (G. J.) pravardė „G“, A. U., R. B., L. P., pravarde „L“, A. V., A. U., E. R., M. T. (M. T.), O. R. (O. R.), M. G., pravarde „G“, A. V., J. G. (J. G.), pravarde „V“, A. K., M. V. (M. V.), pravarde „G“, L. K., T. I. (T. I.) disponavo įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas realizavo, augino kanapes, neteisėtai laikė aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

S. K. vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatorių bei vadovų D. K. ir E. D. nurodymus, kartu su S. K., A. K., E. D., A. M., G. J., V. J., A. K., A. U., R. B., L. P., A. V., A. U., E. R., M. T., O. R., M. G., A. V., J. G., A. K., M. V., L. K., T. I., paimdavo tiesiogiai iš E. D. ir D. K., ar specialiai jų parinktų asmenų, o taip pat specialiai parinktose vietose, E. D. ir D. K. paliktas narkotines ir psichotropines medžiagas, jas pergabendavo į kitas slėptuves, padalindavo šias medžiagas mažesniais kiekiais ir neteisėtai jas išplatindavo tiesiogiai ar per specialiai tam parinktus trečiuosius asmenis, nuolat ieškojo narkotines medžiagas galinčių platinti patikimų asmenų ir taip plėtė nusikalstamo susivienijimo veiklą, atsiskaitinėjo su E. D. ir D. K. už realizuotas narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvavo sprendžiant konfliktus su nusikalstamo susivienijimo narių interesams kenkiančiais asmenimis.

Taip pat, S. K. įtariamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su E. D., O. R., M. T., A. U., E. R., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 6 d., neteisėtai įgijo 352,040 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,704 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 2,462 g psichotropinės medžiagos – PMMA (parametoksimetilamfetaminas), kurias 2011 m. gegužės 6 d. apie 16 val., prekybos centro „A“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, neteisėtai už 6 500 Lt išplatino A. J. (A. J.), atlikusiam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Taip pat, S. K. įtariamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., neteisėtai įgijo 195,79 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 23,502 g didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 3,685 g psichotropinės medžiagos – PMMA, kurias 2011 m. rugpjūčio 30 d. apie 16 val., prie prekybos centro „N“, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, neteisėtai už 1 500 Lt išplatino N. S.

S. K. buvo sulaikytas 2011 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi įtariamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2012 m. balandžio 5 d.

Taip pat skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą neatsižvelgė į tai, jog įtariamasis S. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo sąžiningai ir dorai dirbo, charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra duomenų apie tai, kad anksčiau būtų pažeidęs kardomosios priemonės arba lygtinio paleidimo prieš terminą sąlygas, augina ir auklėja du mažamečius vaikus, todėl labai reikalingas šeimai.

Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t. y. paskyrus namų areštą ar užstatą, arba kelias kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu. Be to, prašoma atsižvelgti į tai, kad suimtojo ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali neigiamai paveikti jo asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius.

Įtariamasis S. K. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo gynėjo Bogdan Chranovskij skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo S. K. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam S. K. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Apeliacinis teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis S. K. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys kratos protokolai, specialisto išvados, slapto sekimo protokolai, techninių priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės duomenys, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, paties įtariamojo S. K. parodymai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo S. K. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai suimtajam, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė S. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Atmetami suimtojo S. K. gynėjo skundo argumentai, kad apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartis neatitinka Baudžiamojo proceso kodekse numatytų suėmimo pagrindų ir sąlygų.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Bylos duomenys patvirtina, kad S. K. įtariamas padaręs apysunkį ir sunkų nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad suimtasis įtariamas neteisėtu disponavimu didelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nusikalstamą veiką darė dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime (BK 249 straipsnio 1 dalis), t. y. padaręs labai sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad S. K. praeityje ne kartą teistas, taip pat buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltininko antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, S. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas nesvarstė galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (paskyrus namų areštą ar užstatą, arba kelias švelnesnes kardomąsias priemones) bei neatsižvelgė į tai, jog suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neigiamai gali paveikti suimtojo asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius.

Atkreipiamas dėmesį į tai, kad Apeliacinis teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone, t. y. skiriant namų areštą, užstatą ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes taip pat konstatuoja, kad S. K. teisės suvaržytos nepažeidžiant teisėtumo principo bei laikantis kitų BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Atsižvelgiama ir į S. K. gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo sąžiningai ir dorai dirbo, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nėra pažeidęs kardomosios priemonės arba lygtinio paleidimo prieš terminą sąlygas, augina ir auklėja du mažamečius vaikus, reikalingas šeimai, taip pat į tai, jog kardomoji priemonė neigiamai gali paveikti jo asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Apeliacinio teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Be to, remiantis teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tyrimas nėra vilkinamas. Ilgą laiką besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos nutartį. Apygardos teismas pratęsdamas įtariamajam S. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus bei nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo S. K. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.