- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-530/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Danutė Milašienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rudeta“
- Kategorijos
- 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Danutės Milašienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1206-38/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rudeta“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Rudeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 183 083,70 Lt žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. birželio 4 d. jis ir atsakovas sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė tuometei UAB „VB lizingas“ priklausiusį vilkiką „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“. 2003 m. sausio 9 d. šis vilkikas, kuriuo pagal lizingo sutartį naudojosi ieškovas UAB „Rudeta“, buvo pavogtas. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2003 m. liepos 23 d. raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką, todėl buvo kreiptasi į teismą. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. kovo 10 d. sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą, ieškinį patenkino ir priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ 111 619,67 Lt UAB „VB lizingas“ naudai bei 39 580,33 Lt UAB „Rudeta“ naudai. Ieškovo teigimu, atsakovui laiku neįvykdžius pareigos išmokėti jam priklausančią draudimo išmoką už pavogtą vilkiką, jis negalėjo įsigyti naujos transporto priemonės veiklai vykdyti ir negavo įprastų pajamų. Kadangi vienas jo vilkikas per mėnesį uždirbdavo vidutiniškai 18 308,37 Lt, tai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės jis 2003 m. liepos 23 d.– 2004 m. gegužės 31 d. laikotarpiu, t. y. per dešimt mėnesių, negavo 183 083,70 Lt pajamų ir taip jam buvo padaryta nurodyto dydžio žala.
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 18 d. spendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui UAB „Rudeta“ 180 000 Lt turtinei žalai atlyginti, 4 600 Lt žyminio mokesčio ir 5 823,30 Lt ekspertizės išlaidų atlyginimą, bylos dalį dėl 3 083,70 Lt žalos atlyginimo priteisimo nutraukė. Ieškovui atsisakius 3 083,70 Lt žalos atlyginimo reikalavimo, teismas, pripažinęs, kad toks ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia šalių bei kitų asmenų teisėtų interesų ir yra priimtinas teismui, civilinės bylos dalį dėl 3 083,70 Lt žalos atlyginimo nutraukė CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pripažinęs, kad aplinkybę, jog atsakovo veiksmai, delsiant išmokėti draudimo išmoką, yra neteisėti, patvirtina įsiteisėjęs 2004 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2⁴⁰-27/2004, teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš būtinųjų nuostolių atlyginimo sąlygų, byloje yra tinkamai įrodytas. Teismas pažymėjo, kad, ieškovui ieškinį pareiškus dėl nuostolių atlyginimo, nagrinėjamu atveju pripažintina, jog atsakovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo preziumuojama, o atsakovas šios prezumpcijos nenuginčijo. Teismas nurodė, kad, siekiant nustatyti ieškovo patirtų nuostolių dydį, byloje buvo atlikta tiek pagrindinė, tiek papildoma ieškovo bendrovės verslo vertinimo ekspertizės ir abiem atvejais eksperto išvados buvo vienareikšmiškos – dėl atsakovo veiksmų, ne laiku išmokant priklausančią draudimo išmokos dalį, ieškovas patyrė nuostolių, kurių dydis vertintinas 180 000 Lt suma. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad eksperto išvada iš esmės nepasikeitė ir po to, kai jam įvertinti buvo pateikta papildomos medžiagos, apibūdinančios ieškovo finansinius pajėgumus plėtoti savo veiklą 2003 m. liepos 23 d. – 2004 m. gegužės 31 d. laikotarpiu. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atsisakymas laiku išmokėti draudimo išmoką buvo įvardytas kaip pagrindinė priežastis, lėmusi tokius ieškovo nuostolius, teismas konstatavo, jog nurodytos ekspertizės patvirtina ne tik ieškovo nuostolių dydį, bet ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir nuostolių atsiradimo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėjęs, kad lygiaverčių įrodymų, paneigiančių eksperto išvadas, atsakovas nepateikė, teismas sprendė, jog ieškinio dalis dėl 180 000 Lt nuostolių priteisimo yra visiškai įrodyta (CPK 178 str.) ir tenkintina.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Rudeta“ ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą. Įvykus UAB „Rudeta“ apdrausto ir naudojamo vilkiko vagystei buvo nustatyta, kad ieškovo atstovas R. G. (R. G. ) nuslėpė nuo draudiko aplinkybę, jog vilkikas (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo paliktas atrakintas su ant sėdynės padėtu užvedimo rakteliu ir signalizacijos pultu, automobilio signalizacija buvo neveikianti, be to, vilkiko vairuotojas buvo prisipažinęs, kad prisidėjo prie vilkiko vagystės. Esant tokioms policijos nustatytoms vilkiko vagystės aplinkybėms, nei viena draudimo įmonė tokio įvykio nelaikytų draudiminiu ir draudimo išmokos nemokėtų, todėl, atsisakydama mokėti draudimo išmoką, AB „Lietuvos draudimas“ atliko teisėtus veiksmus, kurie buvo aptarti draudimo sutarties sąlygose.
2. Teismas, konstatuodamas, jog byloje atliktos ekspertizės patvirtina tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nuostolių esantį priežastinį ryšį, netinkamai vadovavosi turto ekspertizės aktais, kuriuose pasisakyta, jog priežastinio ryšio klausimas ekspertizės aktuose nesprendžiamas, nes tai yra teismo prerogatyva, taip pat nesprendė ir nepagrindė teismo prerogatyvai priskirto teisės klausimo dėl priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo. Dėl to teismas netinkamai taikė CK 6.247 straipsnyje bei teisės doktrinoje suformuluotas sąlygas bei reikalavimus priežastinio ryšio buvimui konstatuoti, taip pat pažeidė CPK 212 straipsnio pirmosios dalies, CPK 218, 185 straipsnių reikalavimus.
3. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo ketinimą ar bandymą įsigyti transporto priemonę, skirtą vežimams vykdyti, nei po vagystės, nei po draudimo išmokos, priteistos Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi, išmokėjimo, taip pat nėra įrodymų, jog trūkstamą pradiniam įnašui sumokėti sumą ieškovo akcininkai ar ieškovas lizingo kompanijai būtų sumokėję, ir nėra įrodymų, jog lizingo kompanija, atsižvelgiant į ieškovo finansinę padėtį ar kitas aplinkybes, būtų sutikusi suteikti lizingo būdu transporto priemonę ieškovui. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas ketino siaurinti, o ne plėsti krovinių vežimo paslaugų apimtis ir šie veiksmai buvo atlikti iki ieškinio nuostoliams atlyginti pagrindu nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl paneigiamas priežastinio ryšio tarp atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ veiksmų ir ieškovui UAB „Rudeta“ atsiradusios žalos buvimas.
4. Ginčo nuostoliams, jei jie buvo padaryti, atsirasti įtakos turėjo paties ieškovo veiksmai. UAB „Rudeta“ atstovas R. G. , 2003 m. sausio 13 d. pildydamas prašymą AB „Lietuvos draudimas“, savo parašu patvirtino, jog pateikta informacija yra teisinga ir jam žinoma, kad, pateikus neteisingus arba nepilnus parodymus, AB „Lietuvos draudimas“ įgyja teisę mažinti draudimo išmoką arba visai jos nemokėti. Nuslėpdamas jam žinomas aplinkybes, kurių pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ įvykį pripažino esant nedraudiminiu, ieškovas neįvykdė pareigos teikti tikslią ir teisingą informaciją, todėl atliko neteisėtus veiksmus dėl kurių laiku nebuvo išmokėta draudimo išmoka. Teismas šių ieškovo veiksmų netyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai išplėtė atsakovo atsakomybės ribas.
5. Teismo išvada, kad, ieškovui pareiškus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nagrinėjamu atveju pripažintina, jog atsakovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo preziumuojama, o bylos medžiaga atsakovui šios prezumpcijos nuginčyti nepavyko, nepagrįsta. Atsakovas atsikirtimuose buvo nurodęs, kad dėl tikėtinų ieškovo nuostolių yra kaltas UAB „Rudeta“ vadovas R. G. ir vilkiko vairuotojas D. P. . Teismas šių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė ir nepagrįstai netaikė CK 6.253 straipsnio penktosios dalies nuostatų, kurių pagrindu atsakovo atžvilgiu neturėjo būti taikoma civilinė atsakomybė.
6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 180 000 Lt nuostolių, ir tuo netinkamai taikė CK 6.249 straipsnyje įtvirtintas bei teisės doktrinoje suformuluotas žalos, kaip būtinos civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas, sampratos, jos apskaičiavimo ir nustatymo nuostatas, bei pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Tiek ekspertas, tiek teismas, remdamasis turto ekspertizės aktais, nepagrįstai apskaičiavo bei nustatė negautų pajamų, iš jų neatėmus būtinų išlaidų šioms pajamoms uždirbti, dydį (180 000 Lt), kuris turėtų būti pagrindu teisingam ir teisėtam negautų pajamų, kaip negauto pelno teisine prasme, apskaičiavimui. Teismui neteisingai nustačius negautų pajamų, iš jų neatėmus būtinų išlaidų šioms pajamoms uždirbti, dydį (180 000 Lt), o ieškovui šių pajamų neįrodžius, nėra įrodytas ir ieškovui padarytas nuostolių, kaip negautų pajamų, dydis negauto pelno prasme, t. y. teisine prasme.
7. UAB „Rudeta“ ieškinys kilo iš draudimo sutarties, kurios 14.5.5 punktas numato, jog nuostoliu nelaikoma ir neatlyginama išlaidos dėl transporto priemonės prastovos, negautos pajamos dėl negalėjimo ja naudotis. Remiantis šia sutarties nuostata ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybė yra ribota, nes draudikas neprisiėmė įsipareigojimo dėl netiesioginių nuostolių.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas, naikintina, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (CPK 330 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovas UAB ,,Rudeta“ ieškiniu prašo priteisti nuostolius (negautas pajamas), kuriuos kildina iš atsakovo prievolės laiku išmokėti draudimo išmoką nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, padarė išvadą, jog dėl atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ neteisėtų veiksmų, tai yra atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, ieškovui atsirado nuostoliai, pasireiškę negautomis pajamomis, ir rėmėsi šiai išvadai pagrįsti ieškovo pateikta verslo ekspertizės išvada (b. l. 91-121, 174-238, t. 1).
Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada.
Civilinei teisinei atsakomybei kilti būtina nustatyti žalos padarymo faktą, žalą padariusiojo asmens neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų. Teismas, konstatuodamas atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ neteisėtų veiksmų buvimą, nesvarstė faktinių aplinkybių, o tik nurodė, jog draudimo išmoka ieškovui buvo priteista teismo 2004 m. kovo 10 d. sprendimu (paliktu galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 14 d. nutartimi), ir laikė, jog atsakovas neteisėtai atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl vilkiko ,,Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ vagystės. Teismas neatkreipė dėmesio, jog ieškovui 2003 m. sausio 13 d. kreipiantis į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir draudimo įmonės specialistų buvo nustatytos aplinkybės, jog automobilio raktas buvo paliktas automobilyje, o signalizacija neveikianti. Turėdamas tokius duomenis, atsakovas, remdamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių 13.6.4, 13.6.11, 16.2, 16.2.1 punktais, atsisakė išmokėti draudimo išmoką (prijungta baudž. byla Nr. 10-1-0045-03). Tik teismas, išnagrinėjęs UAB ,,Rudeta“ ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, išanalizavo visas aplinkybes, apklausė liudytojus ir 2004 m. kovo 10 d. sprendimu konstatavo, kad nenustatė aplinkybių nei ieškovo tyčinių veiksmų, kurie būtų pagrindas nemokėti draudimo išmokos, ir draudimo išmoką iš atsakovo priteisė (prijungta civilinė byla Nr. 2-27-2004, b. l. 125. 126). Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad, atsisakius išmokėti draudimo išmoką iki ginčo galutinio išsprendimo, atsakovo neteisėtų veiksmų konstatuoti negalima.
Kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių nustatymas.
Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Tačiau neturi būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio, t. y. nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Šias aplinkybes yra ne kartą konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d, nutartį civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB ,,Medvėgalis“ bylos Nr. 3K-7-345; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3554/2007).
Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo prašomų priteisti nuostolių buvimo ar nebuvimo klausimą, konstatavo, kad byloje atliktų ekspertizių išvados patvirtina ne tik ieškovo nuostolių dydį, bet ir nurodytą priežastinį ryšį. Su tokia teismo išvada sutikti negalima. Yra ar nėra priežastinis ryšys, tai teisės klausimas, ir teismas jį išsprendžia, visapusiškai įvertinęs visos bylos aplinkybes, o ekspertas sprendžia tik jo kompetencijai priskirtus klausimus, šiuo konkrečiu atveju – žalos dydį. Byloje nustatyta, kad jau minėtu 2004 m. kovo 10 d. teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista draudimo išmoka, kurios didesnioji dalis – 111 619,67 Lt priteista UAB ,,VB lizingas“ ir tik 39 580,33 Lt ieškovui UAB ,,Rudeta“. Todėl negalima sutikti su ieškovo pozicija, kad jis, laiku negavęs draudimo išmokos, neturėjo galimybės pasinaudoti visa ieškovo ieškiniu prašoma išmokos suma – 180 000 litų ir dėl to patyrė nuostolių. Apeliacinės instancijos teismui apelianto atstovas pateikė DnBNord lizingas raštą, kad už tokią pinigų sumą (43 000 litų), būtų apribotos galimybės įsigyti transporto priemonę – vilkiką lizingo sutarties pagrindu. Ieškovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad būtent dėl draudimo išmokos negavimo laiku, tai yra dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovas neturėjo galimybės įsigyti kitą vilkiką, dėl ko jam neva ir kilo nuostoliai. Šiuo atveju, priežastinis ryšys dėl ieškovo patirtų nuostolių teisiškai artimiau susijęs su pačiu vagystės faktu, o ne su draudimo išmokos negavimu.
Paskutinė aptartina civilinės atsakomybės sąlyga – žala. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Negautos pajamos negali būti tik tikėtinos, jos turi būti realios, t. y. turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų. Be to, gali būti priteisiami tik tie nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas. Šias aplinkybes yra pažymėjusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 R. J. firma ,,Tostos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija.
Nagrinėjamoje byloje minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Žalos dydį jis grindė ieškovo pateiktu ekspertizės aktu, kuriame tik kaip tikėtinos pajamos iš vieno vilkiko darbo nurodyta 180 000 litų. Ieškovas nepateikė įrodymų apie vilkiko darbo sąnaudas, todėl šios sumos negalima laikyti grynuoju pelnu, tuo pačiu ir padarytos žalos dydžiu. Be to, ieškovas neįrodė, kad jis apskritai dirbo pelningai iki vilkiko vagystės, taip pat, kad ketino toliau dirbti ir buvo pasirengęs įsigyti kitą vilkiką, t. y. jis neįrodė realių gautinų pajamų. Atsakovas, priešingai, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje pagrindė aplinkybes, kad transporto priemonės vagystės dienai ieškovo finansinė būklė buvo sunki, kad po vilkiko vagystės ieškovo likę vilkikai dirbo tik keletą mėnesių, t. y. 2003 metų sausio, vasario, balandžio mėnesiais, kad vilkikų VOLVO vidutinės mėnesio pajamos sudarė atitinkamai 987 Lt, 2801 Lt, o vienas vilkikas 2003 m. gegužės 2 d. buvo parduotas (papildomo turto ekspertizės akto medžiaga). Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.).
Kadangi ieškovas neįrodė aplinkybių dėl jo negautų pajamų dydžio, o atsakovas pagrindė įrodymais priešingas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo žalos dydį laikyti įrodytu ir tenkinti ieškinį.
Remdamasi nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija panaikina kaip neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir ieškovo UAB ,,Rudeta“ ieškinį atmeta.
Patenkindama atsakovo apeliacinį skundą teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Iš ieškovo UAB ,,Rudeta“ atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ priteistinos žyminio mokesčio išlaidos patirtos paduodant apeliacinį ir kasacinį skundą 10 000 Lt (t. 1, b. l. 251, 317) bei išlaidos susijusios su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymu 269 Lt (t. 2, b. l. 37) (CPK 88, 93 str.). Iš ieškovo UAB ,,Rudeta“ taip pat priteistina 17 Lt (t. 2, b. l. 17) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas ir kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Rudeta“ (į. k. 123582735) atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Rudeta“ 17 (septyniolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.