- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-421-798/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00977-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“
- Kategorijos
- 2.6.31Faktoringas
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ENERSITA“ ir S. Č. (S. Č.), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, COMPAGNE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialui dėl skolos priteisimo ir kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SME Capital 3“ prašė priteisti iš atsakovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ENERSITA“ ir S. Č. subsidiariai 110 000 Eur negrąžintos finansuotos sumos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės BUAB „ENERSITA“ 9 505,41 Eur palūkanų, 2 598,31 Eur delspinigių, 127,29 Eur komisinio mokesčio bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės BUAB „ENERSITA“ 567,24 Eur notaro išlaidų bei 338,14 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų ieškovei bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė, priteisus skolą, patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „ENERSITA“ bankroto byloje, kurį sudaro 110 000 Eur ieškovės finansuotos sumos, 9 505,41 Eur nesumokėtų palūkanų, 2 598,31 Eur delspinigių, 6 662,62 Eur teisinių paslaugų, žyminio mokesčio, vykdomojo rašto išdavimo, vykdymo išlaidos.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. kovo 7 d. su atsakove BUAB „ENERSITA“ sudarė faktoringo sutartį, kurios pagrindu faktoringo sutarties šalys susitarė, jog ieškovė faktoringo būdu finansuos BUAB „ENERSITA“ pirkėjams išrašytų sąskaitų apmokėjimą faktoringo sutartyje nustatyta tvarka. Sudarydamos faktoringo sutartį, šalys susitarė, kad bus taikomas neatsiskaitymo rizikos draudimas.
3. Atsakovė BUAB „ENERSITA“ pateikė ieškovei informaciją apie savo klientę – Prancūzijoje įsteigtą įmonę „SAS Issedis“, kuriai išrašomas sąskaitas BUAB „ENERSITA“ planavo teikti faktoringui. Ieškovė įmonei „SAS Issedis“ pateikė informacinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog visus mokėjimus pagal atsakovės BUAB „ENERSITA“ įmonei „SAS Issedis“ išrašomas sąskaitas įmonė „SAS Issedis“ turės atlikti ieškovei. Informacinį pranešimą įmonės „SAS Issedis“ atstovas pasirašė ir grąžino 2023 m. kovo 10 d.
4. BUAB „ENERSITA“ pateikė finansavimui įmonei „SAS Issedis“ išrašytas sąskaitas, pagal kurias išmokėjo atsakovei 110 000 Eur finansavimą. Finansuota suma buvo išmokėta išskaičius faktoringo sutarties sudarymo mokestį, susikaupusias palūkanas ir komisinį mokestį.
5. Įmonei „SAS Issedis“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudimo bendrovė pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, jog draudikas, susisiekęs su įmone „SAS Issedis“, buvo informuotas, jog įmonė užsakymų neteikė, nebuvo sudariusi sutarties su ieškove. „SAS Issedis“ finansų vadovas nurodė, kad nežinomi asmenys dažnai naudojasi internete esančia „SAS Issedis“ informacija užsakymams pateikti, kaip ir šiuo konkrečiu atveju. „SAS Issedis“ pažymėjo, kad nežinomi asmenys pasisavino įmonės tapatybę.
6. Draudikas ieškovei nurodė, kad žala atsirado galimai dėl nusikalstamų veikų, todėl draudimo išmoka ieškovei nebuvo išmokėta. Ieškovė išsiuntė pranešimą BUAB „ENERSITA“, kuriuo pareikalavo per 5 darbo dienas padengti ieškovei susidariusį įsiskolinimą pagal faktoringo sutartį, tačiau BUAB „ENERSITA“ iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir vėliau nepadengė skolos bei kitų faktoringo sutartyje numatytų mokėjimų.
7. Pažymėjo, kad abu atsakovai dar iki bylos nagrinėjimo yra pripažinę, jog BUAB „ENERSITA“ turi pareigą mokėti ieškovei finansuotą sumą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra išmokėjusi BUAB „ENERSITA“ 110 000 Eur dydžio finansavimą pagal finansuoti pateikti sąskaitas. BUAB „ENERSITA“ ne kartą nurodė, kad dėl netinkamam subjektui pristatytų prekių žala buvo padaryta BUAB „ENERSITA“ ir tokios žalos atsiradimas buvo motyvuojamas atsakovės prievole grąžinti ieškovei faktoringo lėšas.
8. Nurodė, kad BUAB „ENERSITA“ yra iškelta bankroto byla. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo fiksuota, kad dauguma ilgalaikių ir trumpalaikių BUAB „ENERSITA“ įsipareigojimų atsirado dėl nesumokėtų faktoringo lėšų pagal ieškovės ir BUAB „ENERSITA“ sudarytą faktoringo sutartį. Keliant bankroto bylą BUAB „ENERSITA“ prievolė ieškovei buvo įvardyta kaip esminė priežastis bankroto bylai iškelti, tačiau bankroto byloje nėra tvirtinamas ieškovės, kaip kreditorės, finansinis reikalavimas.
9. Pažymėjo, kad BUAB „ENERSITA“ prievolę ieškovei patvirtina ir galiojantis 2023 m. rugpjūčio 10 d. notarės J. Šukienės išduotas vykdomasis įrašas pagal neprotestuotiną vekselį. Šis vykdomasis įrašas nėra ginčijamas, nėra panaikintas ir yra galiojantis. Vien jau galiojančio vykdomojo įrašo, kuris nėra ginčijamas, pakanka, kad būtų patvirtintas ieškovės reikalavimas į BUAB „ENERSITA“.
10. BUAB „ENERSITA“ pareiga grąžinti finansuotas sumas ir mokėti kitus mokėjimus kyla iš faktoringo sutarties. Faktoringo sutartyje buvo numatytos sąlygos, įpareigojančios BUAB „ENERSITA“ ir S. Č. grąžinti suteiktą finansavimą.
11. Pažymėjo, kad, draudikui atsisakius išmokėti draudimo išmoką, BUAB „ENERSITA“ turi pareigą grąžinti faktoringo avansą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad atsakovai buvo apgauti nenustatytų trečiųjų asmenų, nėra draudžiamasis įvykis, todėl draudimo išmoka ir negalėtų būti išmokama. Draudimo apsauga taikoma ne bet kokiam atsiskaitymui, o tik tuo atveju, jeigu pirkėjas, t. y. asmuo, kuris įsigijo prekes (paslaugas) ir kuriam išrašyta sąskaita, tampa nemokus arba ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų. Tik tokie atvejai gali būti pripažinti draudžiamaisiais įvykiais.
12. Nurodė, kad BUAB „ENERSITA“ pareiga įvykdyti prievolę, t. y. grąžinti faktoringo avansą, atsiranda ne tik tada, kai draudikas atsisako išmokėti draudimo išmoką, bet ir tada, kai skola neapdrausta. Nagrinėjamu atveju patys atsakovai pripažįsta, kad prekes patiekė vieniems asmenims, o sąskaitą išrašė asmeniui, kuris prekių neužsakė, t. y. tokia skola pirkėjai įmonei „SAS Issedis“ realiai neegzistuoja. Neatsiskaitymo rizikos draudimu draudžiamos tik realiai egzistuojančios skolos pagal galiojančias sąskaitas.
13. Pažymėjo, kad įmonė „SAS Issedis“ realiai egzistuoja ir ji buvo patikrinta. Tik šiuo atveju susiklostė situacija, kad įmonės vardu prisistatė ir veikė kiti asmenys.
14. Atsakovo S. Č. atsakomybė grindžiama ne vien faktoringo sutartimi, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Atsakovas S. Č. realiai ir veiksmingai nepatikrino, kam ir kaip pristatytos prekės, neįsitikino, ar subjekto, užsakiusio prekes, puslapis yra realus ir ar tai realiai veikianti įmonė. Atsakovas S. Č. neįsitikino pirkėjo tapatybe, nedėjo pastangų susigrąžinti prekių, už kurias išrašytas sąskaitas finansavo ieškovė. Atsakovas neįsitikino, dėl kokių priežasčių pirkėjas reikalavo faktoringo, nesiėmė jokių papildomų rizikos valdymo priemonių – papildomo draudimo, mažesnio kiekio prekių gabenimo, avanso mokėjimo ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš BUAB „ENERSITA“ ieškovei UAB „SME Capital 3“ 122 231,01 Eur skolos, palūkanų, delspinigių, komisinio mokesčio ir 6 proc. (1 284,60 Eur) metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki 2023 m. lapkričio 15 d. (iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos). Kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas patvirtino ieškovės UAB „SME Capital 3“, kaip kreditorės, 124 420,99 Eur finansinį reikalavimą BUAB „ENERSITA“ bankroto byloje, kurį sudaro 110 000 Eur skolos (ieškovės finansuotos sumos), 9 505,41 Eur nesumokėtų palūkanų, 2 598,31 Eur delspinigių, 1 284,60 Eur palūkanų, 127,29 Eur komisinio mokesčio, 567,24 Eur notaro išlaidų dėl vykdomojo įrašo išdavimo, 338,14 Eur antstolio būtinųjų vykdymo išlaidų.
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atmeta atsakovų argumentus, jog finansuotojas (ieškovė) turėjo pareigą patikrinti BUAB „ENERSITA“ nurodytus pirkėjo duomenis ir, tik įsitikinusi šių duomenų pagrįstumu, galėjo finansuoti faktoringo būdu atsakovės BUAB „ENERSITA“ pateiktas sąskaitas. Teismas pažymėjo, kad faktoringo sutarties bendrųjų sąlygų 3.5 papunkčiu ieškovė ir BUAB „ENERSITA“ susitarė, jog sąskaitos, sąskaitų sąrašo ir kitų prašomų dokumentų pateikimas finansuotojui reiškia kliento besąlyginį patvirtinimą, kad sutartis galiojanti, klientas turi galiojantį reikalavimą pirkėjui, prekių pardavimas arba paslaugų suteikimas yra tinkamai įvykdytas. Faktoringo davėjas pirkėjo duomenų patikrinimą pagal faktoringo sutarties sąlygas atlieka tik tuo aspektu, ar gali būti suteikiamas pirkėjo limitas pagal kliento nurodytus pirkėjo duomenis. Pagal atsakovės BUAB „ENERSITA“ pateiktus pirkėjo rekvizitus buvo patikrinti pirkėjo duomenys bei suteiktas finansavimas atsakovei. Pažymėjo ir tai, kad toks patikrinimas nepaneigia faktoringo sutartimi prisiimtų pardavėjo įsipareigojimų, t. y. nepaneigia pardavėjo pareigos patvirtinti, jog sąskaitą ar kitus su ja susijusius dokumentus pasirašę ir prekes priėmę pirkėjo atstovai yra pirkėjo tinkamai įgalioti asmenys atlikti tokius veiksmus.
17. Atsakovų vertinimu, faktoringo davėjas turėjo kreiptis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir, tik draudimo bendrovei atsisakius mokėti draudimo išmoką, galėjo reikalauti priteisti faktoringu išmokėtas lėšas iš atsakovų, juo labiau kad draudimo bendrovė neatsisakė mokėti draudimo išmokos, o tik sustabdė šios išmokos mokėjimą. Pagal neatsiskaitymo rizikos draudimo sąlygas draudimo apsauga taikoma tik tuo atveju, jeigu pirkėjas, kuris įsigijo prekes ir kuriam išrašyta sąskaita, tampa nemokus arba ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų. Įmonė „SAS Issedis“ įsipareigojimų nevykdė todėl, kad buvo pasinaudota įmonės duomenimis ir užsakymus atsakovei teikė nenustatyti asmenys, t. y. galėjo būti atlikti nusikalstami veiksmai. Neatsiskaitymo rizikos draudimo sąlygose nėra numatyti atvejai, kai dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos nevykdomi pirkėjo įsipareigojimai, ir tai nėra vertinama kaip draudžiamasis įvykis. Atsakovės BUAB „ENERSITA“ pareiga grąžinti išmokėtą faktoringo avansą atsiranda ir tuo atveju, jeigu finansuota suma buvo neapdrausta. Kaip jau minėta, draudimo apsauga taikoma tik dviem atvejais, t. y. pirkėjui tapus nemokiam ar ilgą laiką nevykdant įsipareigojimų. Nesant draudimo apsaugos, atsakovei BUAB „ENERSITA“ kyla pareiga grąžinti ieškovei 110 000 Eur išmokėtą faktoringo avansą.
18. Ieškovė prašo priteisti faktoringo sutartimi išmokėtą avansą ne tik iš BUAB „ENERSITA“, bet ir iš atsakovo S. Č., kuris buvo BUAB „ENERSITA“ įgaliotas asmuo ir veikė kaip atsakovės faktinis vadovas. Visgi teismas nustatė, kad BUAB „ENERSITA“ yra įregistruota 2012 m. birželio 6 d., o atsakovas S. Č. vadovo pareigas eina nuo 2023 m. gegužės 3 d. Pažymėjo, kad faktoringo sutarties sudarymo metu atsakovas S. Č. nebuvo BUAB „ENERSITA“ vadovas. Nors, ieškovės vertinimu, atsakovo S. Č. atsakomybė kyla ir tuo pagrindu, kad atsakovas S. Č. pasirašė ir finansavimui pateikė dvi sąskaitas, kuriose nurodoma informacija neatitinka tikrovės ir Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) reikalavimų, teismas su šiuo argumentu nesutiko. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad BUAB „ENERSITA“ atliktos ūkinės operacijos nebūtų buvusios įtrauktos į bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis. Tai, kad prekės pristatytos asmenims, pasinaudojusiems kitos įmonės duomenimis ir galbūt nusikalstamu būdu, nepaneigia tos aplinkybės, kad BUAB „ENERSITA“ apskaitoje nebuvo fiksuoti duomenys apie prekių pardavimą ir faktoringo sutarties sudarymą. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. Č. nurodė, jog skola ieškovei buvo įtraukta į BUAB „ENERSITA“ finansinės atskaitomybės duomenis ir skola ieškovei buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios BUAB „ENERSITA“ susidūrė su finansiniais sunkumais ir iš esmės negalėjo tęsti veiklos.
19. Teismas konstatavo, kad atsakovas S. Č. jokiais neteisėtais veiksmais nepažeidė nei fiduciarinių, nei imperatyvių vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigų. Nesant nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo S. Č.
20. Patenkinęs ieškinio dalį dėl pagrindinės skolos priteisimo, teismas iš atsakovės priteisė 9 505,41 Eur nesumokėtų palūkanų, 2 598,31 Eur delspinigių, 1 284,60 Eur palūkanų, 127,29 Eur komisinio mokesčio, 567,24 Eur notaro išlaidų dėl vykdomojo įrašo išdavimo, 338,14 Eur antstolio būtinųjų vykdymo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „SME Capital 3“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovui S. Č. atmestas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl to, kad už pateiktą netinkamą finansuoti ir (ar) negaliojančią sąskaitą atsako ją pateikęs ir (ar) pasirašęs įgaliotas asmuo. Faktoringo esmė yra ta, kad finansavimas suteikiamas už galiojantį reikalavimą, todėl reikalavimo galiojimas yra esminė sąlyga. Būtent reikalavimo galiojimas bei galiojančios ir be esminių trūkumų išrašytos sąskaitos pateikimas yra esminis ir svarbiausias žingsnis finansavimui gauti. Neegzistuojantis, negaliojantis reikalavimas nėra ir negali būtų finansuojamas.
21.2. Deja, praktikoje pasitaiko atvejų, kai finansavimui teikiamos sąskaitos neatitinka faktinės situacijos, t. y. išrašytos neegzistuojančiam asmeniui, išrašytos asmeniui, kuris prekių ar paslaugų nepirko, ar išrašytos už prekes ar paslaugas, kurios nebuvo pateiktos ar suteiktos. Dažniausiai tokiais atvejais negaliojančios sąskaitos pagrindu gauto finansavimo juridinis asmuo seniausiai nebeturi, todėl finansuotojas patiria nuostolius. Tačiau dėl tokių nuostolių atsakingas finansuotojui faktiškai sąskaitą pasirašęs ir finansavimui pateikęs asmuo, kuris arba dėl neatsargumo, nerūpestingumo, arba dėl tyčios pateikė negaliojantį dokumentą, t. y. perdavė negaliojantį reikalavimą.
21.3. Faktoringo sutarties bendrųjų sąlygų 5.9 papunktyje numatyta, kad ne tik vadovas, bet ir bet kuris kitas kliento (BUAB „ENERSITA“) įgaliotas asmuo, pasirašęs ir pateikęs finansavimui sąskaitą, atsako už tokią sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl įgalioto asmens, faktiškai pateikusio negaliojančią sąskaitą, atsakomybės.
21.4. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad atsakovui S. Č. atsakomybė nekyla vien dėl to, jog sąskaitos buvo įtrauktos į apskaitą. Anot ieškovės, atsakovui S. Č. atsakomybė pagal sąskaitas kyla dėl to, kad jis pateikė negaliojančias sąskaitas finansavimui, o ne dėl to, jog neva tokios sąskaitos nėra įtrauktos į apskaitą. Pirma, apskaitos dokumentas patvirtina dviejų subjektų atliktą ūkinę operaciją, antra, turi būti nurodoma tokio antrojo subjekto identifikacinė informacija. Nagrinėjamu atveju atsakovas S. Č. pasirašė ir finansavimui pateikė dvi sąskaitas, kuriose nurodoma informacija neatitinka tikrovės, tai patvirtina ir patys atsakovai, t. y. sąskaitose nurodomų BUAB „ENERSITA“ ir „SAS Issedis“ atliktų ūkinių operacijų nebuvo, toks asmuo neužsakė prekių ir jų negavo. Todėl tokie apskaitos dokumentai neatitinka tikrovės ir FAĮ reikalavimų.
21.5. Galiausiai atsakovas S. Č. sukėlė žalą ieškovei, elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai. Asmuo, sukėlęs žalą kitam asmeniui, negali remtis „verslo sprendimo“ argumentais. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime tokia išvada padaryta netinkamai šiam atvejui taikant teismų praktiką, kurioje aptariama valdymo organų atsakomybė pačiai bendrovei (tai patvirtina teismo sprendimo 55 punkte nurodomi teiginiai).
21.6. Ieškovė ieškinį grindė ne atsakovo S. Č. fiduciarinių pareigų pažeidimu, bet tuo, kad S. Č., būdamas faktinis BUAB „ENERSITA“ vadovas, neįdėjo reikiamų ir protingų pastangų nustatyti ir įsitikinti kontrahento tapatybe, nedėjo pastangų susigrąžinti prekes, kad būtų bent iš dalies padengti nuostoliai, o užuot taip pasielgęs, išrašė negaliojančias sąskaitas ir jas pateikė finansavimui ieškovei, taip savo neteisėto neveikimo padarinius perkeldamas vienai ieškovei.
21.7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek analogiškomis aplinkybėmis būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žala kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo.
21.8. Galiausiai, ieškovės teigimu, kreditorius turi teisę reikalauti, kad atsakovas S. Č. subsidiariai atlygintų padarytą žalą ieškovei.
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BUAB „ENERSITA“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Eksmokumas“, prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovės vertinimu, ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės BUAB „ENERSITA“ civilinės atsakomybės sąlygų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas S. Č. nepažeidė nei fiduciarinių, nei imperatyvių vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigų. Dėl Prancūzijoje veikiančios įmonės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariamas sukčiavimas.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nereiškia reikalavimo dėl vienintelio BUAB „ENERSITA“ akcininko S. Č. nesąžiningumo, nepateikė jokių bendrovės vienintelio akcininko S. Č. nesąžiningo elgesio, dėl kurio ieškovė negali reikalauti, kad pirkėjas atsiskaitytų pagal atsakovės pateiktas sąskaitas, kaip numatyta faktoringo sutartyje, įrodymų. Tokie įrodymai nebuvo gauti ir nagrinėjant bylą teisme. Nenustačius atsakovo S. Č., kaip BUAB „ENERSITA“ akcininko, civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, atsakovo, kaip akcininko, civilinės atsakomybės klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas.
23.2. Atsakovas, būdamas atsakovės BUAB „ENERSITA“ darbuotojas, buvo įgaliotas atlikti veiksmus, priskirtinus bendrovės valdymo organo kompetencijai. Todėl gali būti prilygintas vienasmeniam bendrovės valdymo organui ir jo civilinės atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas pagal įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintas įmonės akcininko ar valdymo organo civilinės atsakomybės taisykles. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad, pasirašydamas sąskaitas, atsakovas nebuvo bendrovės vienasmenis valdymo organas ar kolektyvinio valdymo organo narys, jo civilinės atsakomybės sąlygas pagrįstai nustatinėjo remdamasis įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintomis įmonės akcininko ar valdymo organo civilinės atsakomybės taisyklėmis ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, pagrįstas teisme ištirtais įrodymais.
23.3. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis, vykdydamas BUAB „ENERSITA“ valdymo organo pareigas, bendrovės atžvilgiu veikė sąžiningai ir protingai, t. y. tinkamai vykdė visas fiduciarines pareigas, nes prieš sudarydamas faktoringo sutartį sąžiningai pateikė visus duomenis, kokių reikalavo ieškovė, ir faktoringo sutartį sudarė tik gavęs ieškovės užtikrinimą, kad „SAS Issedis“ yra veikianti įmonė ir jos kreditingumas abejonių nekelia. Dėl pirkėjo neatsiskaitymo ir kilusių įtarimų dėl galimo sukčiavimo kreipėsi į ieškovę UAB „SME Capital 3“. Taip pat kreipėsi į informacinių technologijų specialistus, kad patikrintų ir nustatytų, ar domenas „issedis.fr“ yra tikras. Elektroniniu laišku kreipėsi į įmonę „SAS Issedis“, kuri 2023 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku pranešė, kad UAB „ENERSITA“ sąskaitų nėra gavusi, kad atsakovo nurodyti asmenys su įmone nieko bendra neturi, kad yra įvykusi įmonės tapatybės vagystė. Atsakovas elektroniniais laiškais informavo kreditorę – ieškovę UAB „SME Capital 3“ apie galimą sukčiavimą. Galiausiai atsakovas 2023 m. gegužės 2 d. pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą.
23.4. Atsakovo veiksmai BUAB „ENERSITA“ su ieškove sudarant faktoringo sutartį ir ją vykdant visiškai atitinka verslo sprendimų priėmimo taisyklėje numatytas sąlygas, todėl jam turi būti taikoma šios taisyklės teikiama apsauga priimant verslo sprendimus – sudaryti faktoringo sutartį pirkėjai įmonei „SAS Issedis“ parduodamoms prekėms įgyti, už šias prekes pardavėjams sumokėti faktoringo lėšomis ir pirkėjai pateikti sąskaitas, pagal kurias ši per nustatytą mokėjimo atidėjimo terminą privalėjo sumokėti ieškovei. Tokie atsakovo sprendimai ir veiksmai atitiko įprastą verslo praktiką. Juos įgyvendindamas atsakovas nepažeidė nei fiduciarinių, nei imperatyvių vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui nustatytų pareigų.
23.5. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis verslo sprendimų priėmimo taisykle, vertindamas atsakovo S. Č. veiksmus, kadangi šiuo atveju žala buvo padaryta ne bendrovei, o trečiajam asmeniui – ieškovei. Iš kasacinio teismo jurisprudencijos matyti, kad verslo sprendimų priėmimo taisyklė turi būti taikoma bylose dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės. Šios taisyklės taikymo išimtys dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės tretiesiems asmenims nenustatytos.
23.6. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį jų panaudojimą, nevykdė pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra.
23.7. Ieškovė ieškinyje nebuvo nurodžiusi aplinkybių, kad BUAB „ENERSITA“ išrašytos sąskaitos pirkėjai įmonei „SAS Issedis“ dėl mokėjimo už prekes, įgytas faktoringo lėšomis, yra negaliojančios, nėra pareiškusi reikalavimo šias sąskaitas pripažinti negaliojančiomis. Ieškovė šias sąskaitas įvardijo kaip turinčias esminių trūkumų. Todėl aplinkybėmis, kurios nebuvo faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, apeliaciniame skunde remtis negali.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „SME Capital 3“ ir atsakovė BUAB „ENERSITA“ 2023 m. kovo 7 d. sudarė faktoringo sutartį Nr. 3CP(2023-03-07)02, kuria šalys susitarė, jog ieškovė finansuos BUAB „ENERSITA“ pirkėjams išrašytų sąskaitų, kurių suma 110 000 Eur, apmokėjimą. Šalys taip pat susitarė, kad sutarties vykdymui užtikrinti pasirašomas vekselis, vekselio davėja yra BUAB „ENERSITA“, o vekselio laiduotojas – S. Č. Faktoringo sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad bus taikomas finansuotojo (ieškovės) draudimas (neatsiskaitymo rizikos draudimas), t. y. faktoringo sutarties šalys susitarė, jog šalių santykiams pagal faktoringo sutartį, kiek tai susiję su neatsiskaitymo rizika, bus taikomos neatsiskaitymo rizikos draudimo sąlygos. BUAB „ENERSITA“ pateikė ieškovei finansavimui įmonei „SAS Issedis“ išrašytas sąskaitas: 2023 m. kovo 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. ENE 352, kurios suma yra 111 038,80 Eur ir kurios apmokėjimo terminas – 2023 m. balandžio 17 d., ir 2023 m. balandžio 4 d. sąskaitą faktūrą ENE 358, kurios suma yra 52 600 Eur ir kurios apmokėjimo terminas – 2023 m. gegužės 4 d. Ieškovė 2023 m. kovo 23 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. išmokėjo BUAB „ENERSITA“ 110 000 Eur finansavimą pagal faktoringo sutartį.
25. Įmonei „SAS Issedis“ nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2023 m. gegužės 10 d. kreipėsi į draudimo bendrovę COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudimo bendrovė pateikė ieškovei atsakymą 2023 m. gegužės 22 d. bei nurodė, kad draudikui, susisiekusiam su įmone „SAS Issedis“, pateikta informacija, jog įmonė neteikė užsakymų ir nebuvo sudariusi su ieškove jokių sutarčių. „SAS Issedis“ finansų vadovas nurodė, kad nežinomi asmenys dažnai naudojasi internete esančia „SAS Issedis“ informacija užsakymams pateikti, bei pažymėjo, jog nežinomi asmenys pasisavino įmonės tapatybę. „SAS Issedis“ pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad dėl šio įvykio buvo kreiptasi į Prancūzijos žandarmeriją.
26. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi iškėlė atsakovei BUAB „ENERSITA“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Eksmokumas“. Iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi buvo patvirtinti neginčijami BUAB „ENERSITA“ kreditorių reikalavimai, o ieškovės UAB „SME Capital 3“, kaip kreditorės, pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą bylą. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi civilinė byla dėl skolos pagal faktoringo sutartį priteisimo pagal ieškovės UAB „SME Capital 3“ ieškinį atsakovams BUAB „ENERSITA“ ir S. Č. buvo sujungta su civiline byla dėl ginčijamo UAB „SME Capital 3“, kaip kreditorės, finansinio reikalavimo tvirtinimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo apskųstu sprendimu, remiasi faktoringo sutarties bendrųjų sąlygų 5.9 papunkčiu, kuriame numatyta, kad ne tik vadovas, bet ir bet kuris kitas kliento (BUAB „ENERSITA“) įgaliotas asmuo, pasirašęs ir pateikęs finansavimui sąskaitą, atsako už tokią sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl įgalioto asmens, faktiškai pateikusio negaliojančią sąskaitą, atsakomybės.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad faktoringo sutarties bendrųjų sąlygų 5.9 papunktyje nurodyta, jog šalys susitaria, kad kliento sąskaitos finansuotojui pateikimas kartu laikomas ir kliento patvirtinimu, kad sąskaita yra galiojanti (t. y. klientas turi teisę sąskaitoje nurodytų sumų reikalauti iš pirkėjo), o joje nurodyta informacija yra teisinga. Paaiškėjus, kad sąskaita yra suklastota ar negaliojanti dėl kitokių priežasčių arba turi tokių esminių trūkumų, dėl kurių finansuotojas negali klientui išmokėto faktoringo avanso reikalauti iš pirkėjo, pagal tokias sąskaitas asmeniškai savo turtu atsako tokią sąskaitą pasirašę asmenys (t. y. kliento vadovas ir (arba) įgaliotas asmuo).
29. Teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentu, kad faktoringo esmė yra ta, jog finansavimas suteikiamas už galiojantį reikalavimą, todėl reikalavimo galiojimas yra esminė sąlyga. Neegzistuojantis, negaliojantis reikalavimas nėra ir negali būtų finansuojamas. Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka, kad nurodyta sutarties nuostata turi būti taikoma išskirtinai mechaniškai, neatsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą ir į jos tikslus.
30. Pirmiausia, kaip numatyta paminėtame faktoringo sutarties papunktyje, pagal tokias negaliojančias, suklastotas ar esminių trūkumų turinčias sąskaitas asmeniškai savo turtu atsako tokią sąskaitą pasirašę asmenys (t. y. kliento vadovas ir (arba) įgaliotas asmuo). Tačiau iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „ENERSITA“ yra įregistruota 2012 m. birželio 6 d., o atsakovas S. Č. jos vadovu tapo 2023 m. gegužės 3 d. Taip pat teismas nustatė, kad faktoringo sutarties sudarymo metu atsakovas S. Č. nebuvo BUAB „ENERSITA“ vadovas. Iš pačios byloje pateiktos faktoringo sutarties akivaizdu, kad ją pasirašė tuometė BUAB „ENERSITA“ vadovė O. L.. Ir nors apeliantė ieškinyje ir apeliaciniame skunde įrodinėjo, kad atsakovas S. Č. buvo faktinis BUAB „ENERSITA“ vadovas, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta. Vien faktas, kad atsakovas S. Č. su ieškove derino faktoringo sutarties sąlygas, nepatvirtina aplinkybės, jog jis tuo metu veikė kaip faktinis BUAB „ENERSITA“ vadovas, kadangi faktoringo sutartyje jis nurodytas kaip kontaktinis asmuo. Ginčo sąskaitos apeliantei apmokėti buvo pateiktos S. Č. kaip pardavimo vadovo, t. y. kaip atsakovės BUAB „ENERSITA“ darbuotojo. Šie duomenys pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl taikytinos civilinės atsakomybės S. Č. kaip bendrovės akcininkui, bet ne kaip faktiniam bendrovės vadovui.
31. Bendrovės akcininko atsakomybė jos kreditoriams nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalyje ir siejama su jo nesąžiningais veiksmais, be to, juridinio asmens dalyviui ir valdymo organo nariui taikomas bendrasis protingumo ir sąžiningumo standartas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), bendroji įstatymuose įtvirtinta pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nebūtų generalinio delikto atvejo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę ribota. Taigi, akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Taigi, nacionalinė teisė įtvirtina visišką juridinio asmens ir jo dalyvių (ypač akcininkų) atskirumo principą.
32. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė privalėjo įrodyti atsakovo S. Č. atliktus neteisėtus veiksmus. O atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl civilinės atsakomybės taikymo valdymo organų nariams bei dalyviams, kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga tiek tuomet, kai reikalaujama žalos, padarytos nepasiteisinusiais verslo sprendimais, atlyginimo, tiek pažeidus imperatyvias ir (ar) fiduciarines pareigas.
33. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai finansavimui teikiamos sąskaitos, neatitinkančios faktinės situacijos, t. y. išrašytos neegzistuojančiam asmeniui, išrašytos asmeniui, kuris prekių ar paslaugų nepirko, ar išrašytos už prekes ar paslaugas, kurios nebuvo patiektos ar suteiktos. Dažniausiai tokiais atvejais negaliojančios sąskaitos pagrindu gauto finansavimo juridinis asmuo neturi, todėl finansuotojas patiria nuostolius. Tačiau dėl tokių nuostolių yra atsakingas būtent finansuotojui faktiškai sąskaitą pasirašęs ir finansavimui pateikęs asmuo, kuris arba dėl neatsargumo, nerūpestingumo, arba dėl tyčios pateikė negaliojantį dokumentą, t. y. perdavė negaliojantį reikalavimą.
34. Su tokiais argumentais galima sutikti iš dalies, pažymint, kad pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose atsakovas S. Č. laikėsi pozicijos, jog savo pareigas jis įvykdė tinkamai, nes prieš sudarydamas faktoringo sutartį sąžiningai pateikė visus duomenis, kokių reikalavo ieškovė, ir faktoringo sutartį sudarė tik gavęs ieškovės užtikrinimą, kad „SAS Issedis“ yra veikianti įmonė ir jos kreditingumas abejonių nekelia. Dėl pirkėjo neatsiskaitymo ir kilusių įtarimų dėl galimo sukčiavimo kreipėsi į ieškovę UAB „SME Capital 3“. Taip pat kreipėsi į informacinių technologijų specialistus, kad jie patikrintų ir nustatytų, ar domenas „issedis.fr“ yra tikras. Elektroniniu laišku kreipėsi į įmonę „SAS Issedis“, kuri 2023 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku pranešė, kad BUAB „ENERSITA“ sąskaitų nėra gavusi, kad atsakovo nurodyti asmenys su įmone nieko bendra neturi, kad yra įvykusi įmonės tapatybės vagystė. Atsakovas elektroniniais laiškais informavo kreditorę ieškovę UAB „SME Capital 3“ apie galimą sukčiavimą. Galiausiai atsakovas su 2023 m gegužės 2 d. pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą.
35. Apeliantė atsakovo nurodytų aplinkybių skunde neginčijo, tačiau teigė, kad atsakovas S. Č. sukėlė žalą ieškovei, elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai. Vis dėlto lieka neaišku, kokius konkrečiai neapdairius ir nerūpestingus veiksmus atliko atsakovas. Tai, kad prekės buvo pristatytos asmenims, pasinaudojusiems kitos įmonės duomenimis, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, juo labiau –kad tyčia pateikė negaliojančią sąskaitą.
36. Susipažinus su visuma byloje pateiktų įrodymų bei šalių procesinių dokumentų argumentais, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas S. Č. kokiais nors neteisėtais veiksmais pažeidė fiduciarines pareigas arba imperatyvias vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad, nesant nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimo ieškovės naudai iš atsakovo S. Č.. Vertintina, kad ieškovės interesai šiuo atveju nenukentėjo, kadangi jai žalos atlyginimas priteistas iš BUAB „ENERSITA“.
37. Be kita ko, ieškovė skunde teigia, kad apskųstame teismo sprendime nepagrįstai teigiama, jog atsakovui S. Č. atsakomybė nekyla vien dėl to, kad sąskaitos buvo įtrauktos į apskaitą. Anot ieškovės, atsakovui S. Č. atsakomybė pagal sąskaitas kyla dėl to, kad jis pateikė negaliojančias sąskaitas finansavimui, o ne dėl to, kad tokios sąskaitos nėra įtrauktos į apskaitą.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį jų panaudojimą, nevykdė pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą. Nagrinėjamo ginčo atveju savaime reikšminga aplinkybė yra ne tai, kad ginčo sąskaitos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, tačiau tai, jog atsakovas S. Č., įtraukdamas sąskaitas į buhalterinę apskaitą, laikė jas teisingomis ir galiojančiomis, atitinkamai jas pateikė apmokėjimui ieškovei. Šioje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad sužinojęs, jog sąskaitos gali būti išrašytos asmenų, pasinaudojusių įmonės „SAS Issedis“ duomenimis, jis ėmėsi pakankamų ir protingų priemonių išvengti žalos. Nesant abejonių dėl sąskaitų tikrumo ir reikalavimo realumo, atsakovas neturėjo pagrindo jų netraukti į BUAB „ENERSITA“ buhalterinę apskaitą.
39. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, teismo sprendimas yra aiškiai motyvuotas, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas bylos faktines aplinkybes, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovui S. Č. taikyti civilinę atsakomybę, t. y. neįrodė jo atliktų neteisėtų veiksmų ir kaltės.
40. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams.
Dėl proceso baigties ir bylinėjimosi išlaidų
41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, todėl skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Atsakovas S. Č. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kuriame prašė iš atsakovės priteisti 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
44. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta rekomendacijose. Tokios rekomendacijos patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
45. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).
46. Apskaičiavus maksimalų pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 743,39 Eur. Atsakovo deklaruojamos patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija nurodytos maksimalios sumos, todėl jos priteistinos iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“ (juridinio asmens kodas 305228886) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.