Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-13502-887/2012;Proceso Nr. 2-05-3-09617-2012-8;Procesinio sprendimo kategorija 76.5; 78.2.1; 116.1;125.1;125.4

2012 m. gruodžio 28 d.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovui G. K., jo atstovui advokato padėjėjui M. V., institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilmai Sandonavičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui G. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei J. S. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. S. (toliau ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo G. K. (toliau atsakovas) išlaikymą nepilnametei dukrai S. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (6 b. l.).

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašo panaikinti duomenis S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše apie tai, kad G. K. yra S. S. tėvas bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (41 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisti nereikalauja (64 b. l.).

Ieškovė teismo posėdžio metu savo ieškinio nepalaikė, jo atsisakė užpildydama nustatytos formos ieškinio atsisakymo pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismas jai išaiškino procesines ieškinio atsisakymo pasekmes (60 b. l.). Su atsakovo priešieškiniu sutiko, paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo su atsakovu kartu negyveno, S. biologinis tėvas yra R. M., su kuriuo ji susipažino (duomenys neskelbtini) ir tą patį mėnesį su juo kartu apsigyveno, pradėjo vesti bendrą ūkį, lytiškai santykiavo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė S. Santuoka su atsakovu nutraukta (duomenys neskelbtini) m., anksčiau santuoka nenutraukta, nes nebuvo būtina. Atsakovas žinojo, kad jo pavarde įregistruota jos duktė, jam buvo pasakyta kas yra vaiko biologinis tėvas. Atsakovas prie dukters išlaikymo neprisidėjo, jos neišlaikė, mergaitę ji augino kartu su R. M., kuris dukrą išlaikė, ja rūpinosi. R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra jos dukters tėvas, ji atsisako savo ieškinio, prašo patenkinti priešieškinį (63-64 b. l.).

Atsakovas teismo posėdžio metu savo priešieškinį palaikė, sutiko su ieškovės atsisakymu nuo ieškinio, taip pat nurodė, kad iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisti nereikalauja (64 b. l.). Atsakovas paaiškino, kad santuoką su ieškove sudarė (duomenys neskelbtini), tačiau bendro ūkio su ja nevedė, lytinių santykių su ja neturėjo. Kad yra įrašytas ieškovės dukters tėvu, sužinojo tik 2012 m. liepos mėnesį gavęs ieškinį, todėl senaties termino tėvystei nuginčyti nėra praleidęs. Tačiau jeigu teismas manytų, kad atsakovas vis dėlto praleido senaties terminą, prašo jį atnaujinti. S. nėra jo duktė, jis ja niekada nesirūpino, jos neišlaikė, apie ją nežinojo, todėl prašo nuginčyti jo tėvystę (64 b. l.).

Priimtinas ieškovės ieškinio atsisakymas, priešieškinis tenkintinas (CPK 268 str. 5 d.).

Dėl ieškinio atsisakymo.

Įstatymas numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Ieškovė teismo posėdžio metu raštu atsisakė ieškinio dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, pareiškime nurodė, kad jai žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 str., 294 str.). Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl teismas jį priima (CPK 140 str.). Priėmus atsisakymą nuo ieškinio civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Ieškinio senaties, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, termino pradžiai nustatyti, būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 str.). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo ir nebuvo jų prašymo skirti ekspertizę, pastarosios neskyrė, bylą sprendė vertindamas įrodymus pagal kitas CPK numatytas įrodinėjimo priemones.

Išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimus, išnagrinėjus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (17 b. l.). Nuo santuokos sudarymo šalys bendro ūkio nevedė, santuokinių ryšių nepalaikė. Atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. S.. Įrašas apie tai gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (16 b.l.). G. K. ir J. K. (S. S.) santuoką nutraukė, įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (15 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp šalių, gimus mergaitei, buvo nenutraukta, S. S. tėvu įrašytas G. K.. Ieškovė ir atsakovas nurodė, kad G. K. nėra ieškovės dukters S. biologinis tėvas. Mergaitės tėvas yra R. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), su kuriuo ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) kartu gyveno, vedė bendrą ūkį ir turėjo intymius santykius. Institucijos duodančios išvadą byloje atstovė su priešieškiniu sutiko.

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad G. K., nors ir žino apie mergaitės egzistavimą, tačiau mergaitės nėra matęs, jai išlaikymo niekada neteikė, tėvo valdžios nevykdė. G. K. savo priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nėra ir negali būti mergaitės tėvas, nes su ieškove nuo (duomenys neskelbtini) nepalaikė jokių santykių. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė. Iš bylos duomenų matyti, kad tėvo ir vaiko santykiai buvo susiklostę tarp S. S. ir R. M., kuris mergaitę iki savo mirties (duomenys neskelbtini)m. išlaikė, rūpinosi jos gyvenimu, ugdymu, buitimi. Šią aplinkybę nurodė ieškovė J. S.. Teismas netikėti šalių paaiškinimais neturi pagrindo. Institucijos duodančios išvadą byloje atstovė su ieškiniu taip pat sutiko nurodydama, kad skyriui ieškovės šeima žinoma nuo tada, kada gimė mergaitė, situacijai pagerėjus, šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašo. Šiuo atveju ieškinys buvo paduotas vaiko interesais, ieškovė pati nedirba, gauna socialinę pašalpą. Paaiškėjus aplinkybėms, mano, kad reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo turėtų būti patenkintas (64 b. l.). Teismas, nagrinėdamas bylą, vertino, koks buvo G. K. požiūris į vaiką, ar vaikas savo gyvenime jį pažinojo kaip vienintelį savo tėvą. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. mergaitės nėra matęs, niekada jos atžvilgiu nevykdė tėvo valdžios, tarp G. K. ir vaiko nebuvo susiformavę tėvo ir dukros santykiai, tarp jų niekada nebuvo ir nėra emocinio ryšio.

Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti taip pat sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Byloje nėra pateikta įrodymų, nustatyta faktų, kad G. K. vykdytų tėvo valdžią S. S. atžvilgiu. Priešingai, įvertinant tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, svarbu nustatyti kokie susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Šiuo atveju, matyti, kad tarp G. K. ir vaiko nėra jokių santykių, juolab kaip tėvo ir vaiko santykių. Mergaitės jis neaugina, nelanko, finansiškai neišlaiko.

Vadovaujantis su CK 3.150 str. nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Ginčo dėl tėvystės nėra, šalys priešieškinį pripažįsta. Nuginčijus G. K. tėvystę atsirastų galimybė teismine tvarka nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui ir tokiu būdu užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju yra paradoksali situacija, kad tėvystė ilgą laiką nebuvo įteisinta, nors yra žinoma, todėl ši situacija spręstina. Išdėstyti faktai, šalių paaiškinimai, kurie buvo nuoseklūs ir sutampantys, byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad G. K. negali būti S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, kad atsakovas G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikintina Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini)gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis apie G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę S. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei atsisakius ieškinio, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos 413,35 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo nepriteistinos. Patenkinus priešieškinį visiškai, atsakovas turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Atsakovas teismo posėdžio metu prašė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės jam nepriteistinos.

Teismas šioje byloje turėjo 14,00 Lt. Šios išlaidos vadovaujantis CPK 93 str., 96 str. turėtų būti priteistos iš ieškovės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovei yra suteikta valstybės garantuoja ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 str., 259 str., 268 str. 5 d., 270 str., 399 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovės ieškinio atsisakymą, priešieškinį tenkinti.

Priimti ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir civilinę bylą Nr. 2-13502-887/2012 toje dalyje nutraukti.

Pripažinti, kad G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystės įrašą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nuginčijimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.