Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. T. (L. T.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais (e. b. kopijos b. l. 12-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. T. (L. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. T. (F. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis F. T. (F. T.) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra vienintelė F. T. (F. T.) turto paveldėtoja, nes Gyventojų registro pažymoje duomenų apie F. T. (F. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikus nėra. Testamento F. T. (F. T.) sudaręs nebuvo. Po palikėjo mirties liko pareiškėjos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas pareiškėjos ir F. T. (F. T.) santuokos metu. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. 2020 m. kovo 2 d. raštas Nr. 23 patvirtina, kad po F. T. (F. T.) mirties Kauno miesto 13-asis notarų biuras nėra gavęs pareiškimų dėl jo turto paveldėjimo, todėl paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu iki mirties buvo deklaruota ir F. T. (F. T.) gyvenamoji vieta. Mokesčiai už minėtą nekilnojamąjį turtą mokami, įsiskolinimų nėra.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nustatyta, kad po pareiškėjos sutuoktinio F. T. (F. T.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi pagal mirusysis testamento nepaliko. Pareiškėja, kaip mirusiojo sutuoktinė, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla neužvesta. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu, pirmosios eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau ne trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Pareiškėja yra vienintelė mirusiojo F. T. (F. T.) įpėdinė, nes mirusysis vaikų neturėjo. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos prareiškimą prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė, prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėja L. T. (L. T.) po savo sutuoktinio F. T. (F. T.) mirties likdama gyventi palikėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasi su jais kaip savininkė, mokėdama mokesčius už viso nekilnojamojo turto išlaikymą, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po savo sutuoktinio F. T. (F. T.) mirties atsiradusį palikimą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, daro išvadą, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrįstas ir įrodytas. Byloje nesant kitokių faktinių duomenų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų šioje byloje nėra, nes procesiniai dokumentai įteikti per Elektroninių paslaugų portalą.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už pareiškėjai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos, kadangi ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaido neatlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. T. (L. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo sutuoktinio F. T. (F. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų už pareiškėjai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.