Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-1409-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04281-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3; 13.5; 13.7.2; 13.9; 55.1 (S)

2019 m. spalio 25 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Fratesa“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1) Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1A-404.

2) Panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 1(LM19)-15.

Pareiškėjos teigimu, Departamento sprendimas yra deklaratyvus, paremtas nepagrįstomis prielaidomis. Ji nesupranta, kaip 2013 m. spalio 26 d. įvežtos ir Muitinės kriminalinės tarnybos sulaikytos prekės, kurios ketverius metus buvo saugomos drėgname sandėlyje, neturi žymių nusidėvėjimo požymių ir gali būti klasifikuojamos kokybiškų ir naujų prekių kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodais. Ginčo prekės buvo įsigytos iš labdaros ir paramos fondo ir nebuvo supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, nebuvo gaminio kokybę ir sudėtį patvirtinančio ženklinimo bei turėjo aiškių defektų, todėl importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 deklaruotos prekės buvo klasifikuotos KN 6309 pozicijoje.

Pažymi, kad prekės buvo parduodamos ne vienetais, bet kilogramais, todėl klasifikuoti tokio pobūdžio prekes atskirais KN kodais pagal konkrečius drabužių ir kitų dirbinių pavadinimus yra neįmanoma. Pareiškėja, deklaruodama iš labdaros fondo įsigytas plataus vartojimo prekes, kurios neturėjo jokių gaminio savybes nurodančio ženklinimo ir etikečių, objektyviai negalėjo jų išsamiai aprašyti, nurodant prekių cheminę sudėtį ar medžiagas, iš kurių jos pagamintos. Pareiškėja importavo nekokybiškas prekes, todėl muitinė turėjo atsižvelgti ir į realią ekonominę vertę, o ne taikyti PREMI duomenų bazėje esančių naujų ir kokybiškų prekių kainas.

Nurodo, kad įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausia tenka muitinei. Šiuo atveju Departamento išvada, kad Klaipėdos teritorinė muitinė pareiškėjos importuotoms prekėms pagrįstai netaikė sandorio vertės nustatymo metodo, yra nemotyvuota ir prieštaraujanti 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 29 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sąlygoms. Departamentas turėjo pareigą patikrinti, ar egzistavo aplinkybės ir sąlygos, kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą, kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti, tačiau Departamentas to nepadarė ir ginčijamame sprendime tik deklaratyviai nurodė, kad pateikti argumentai neįtikina muitinės deklaruoto sandorio pagrįstumu.

Departamento išvada, kad tarptautiniuose mokėjimo pavedimuose Nr. 45 ir Nr. 46 nenurodyta, už kokias prekes, pagal kokias sąskaitas yra mokama, yra nelogiška ir nesuprantama. Visų pirma, tarptautinis mokėjimo pavedimas nėra ir negali būti laikomas dokumentu, kuriame privalomai būtų reikalaujama išvardyti konkrečias prekes, kurios bus importuojamos į Sąjungos muitų teritoriją ir deklaruojamos importo deklaracijoje. Antra, tarptautinio mokėjimo pavedimo paskirtis – lėšų užsienio valiuta pervedimas iš mokėtojo sąskaitos Lietuvoje į gavėjo sąskaitą, esančią kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje užsienio šalyje. Atliekant pinigų pervedimą į užsienio banką tarptautiniame mokėjimo pavedime būtina nurodyti tik tikslų pinigų gavėjo pavadinimą ir adresą, gavėjo sąskaitos numerį ir tikslų pinigų gavėjo banko pavadinimą, adresą ir banko kodą. Reikalavimo mokėjimo pavedime išvardyti prekes, už kurias pervedamos piniginės lėšos, ir nurodyti konkrečias sąskaitas nėra. Tokio reikalavimo pareiškėja objektyviai net ir negalėjo įvykdyti, nes 2013 m. rugsėjo 26 ir 30 d. iš anksto pervesdama pinigus bendrovei „A Trend“ tiksliai nežinojo ir negalėjo žinoti, už kokią sumą ir kokias konkrečias prekes bendrovė „A Trend“ faktiškai išsiųs pareiškėjai, todėl tarptautiniuose mokėjimo pavedimuose prekių sąrašas ir nebuvo nurodytas.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad tarptautiniai mokėjimo pavedimai Nr. 45 ir 46 įrodo faktiškai už ginčo prekes sumokėtą kainą, todėl Departamento argumentai, kad apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios, yra visiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Skirtumas tarp pareiškėjos deklaruotos ir kitų importuotojų PREMI duomenų bazėje esančios vertės nėra esminę įtaką turinti aplinkybė prekių pardavimui ar kainai Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo prasme. Nagrinėjamu atveju visos aplinkybės, susijusios su importuotų prekių kaina, apmokėjimo būdu, yra aiškios ir neprieštaringos, todėl atsisakyti taikyti sandorio vertės metodą nebuvo teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad prekių muitinės vertės nustatymo pagrindas yra sandorio vertė, tačiau norint taikyti sandorio vertės metodą, būtina nustatyti faktiškai už prekes sumokėtą (mokėtiną) kainą. Tai viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, jei apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagristos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios, nes tarptautiniais mokėjimo pavedimais Nr. 45 ir 46, kuriais grindžiamas apmokėjimas už importo deklaracijose Nr. 13LTLUB000IM01F134 ir Nr. 13LR1000IM024429 deklaruotas prekes, pareiškėja pervedė 32 000 JAV dolerių, tačiau minėtose importo deklaracijose prekių deklaruota už 29 881,50 JAV dolerių. Susidaręs 2 118,50 JAV dolerių skirtumas nepagrįstas jokiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą konteineryje Nr. MSCU5970842 įvežė įvairių prekių, jas deklaravo deklaracijoje Nr. 13lTLR1000IM024429 (bendra jų vertė 12 004,39 Eur (41 448,77 Lt)), tačiau, atlikus pakartotinį patikrinimą, nustatyta, kad realiai gabeno didesnį prekių kiekį, jų vertė 26 965,39 Eur (93 106,10 Lt). Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėja nedeklaravo ar neteisingai deklaravo dalį prekių, o dalis prekių nepagrįstai deklaruotos kaip dėvėtos ar brokuotos.

Pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnį, muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Šiuo atveju pareiškėjos pateikti argumentai neįtikino muitinės deklaruoto sandorio pagrįstumu ir muitinė pagrįstai netaikė sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo Pareiškėjos importuotų prekių, deklaruotų importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429, muitinei vertei nustatyti.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsniu, išskyrus tuos atvejus, kai specialiai nustatyta kitaip, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, remiamasi deklaracijos priėmimo muitinėje data. Taigi, pareiškėjos argumentai dėl sulaikytų prekių saugojimo sąlygų ir dėl to galimai atsiradusių nusidėvėjimo požymių neturi įtakos 2013 m. spalio 26 d. importuotų prekių muitinės vertės nustatymui.

Nustačiusi prekės klasifikavimui svarbias aplinkybes, kad prekės neturėjo žymių dėvėjimo požymių (nekokybiškos prekės nepriskiriamos dėvėtoms prekėms), o deklaruoti prekių kiekiai neatitinka tikrovės, muitinė pagrįstai pakeitė deklaruotus prekių kodus. Pažymėtina, kad prekėms, kurios turėjo žymių dėvėjimo požymių (dėvėti drabužiai, avalynė, šlepetės, kojinaitės; 4,3448 kg) KN 6309 00 00 00 kodas nebuvo pakeistas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, importuotų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti. UAB „Fratesa“ pateikti dokumentai (sąskaitos, apmokėjimo už prekes pavedimai) nepagrindžia deklaruotos prekių muitinė vertės, todėl, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, importuotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Jeigu pripažįstama, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas, importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitines kodekso 30 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, jeigu turima duomenų apie tapačių arba panašių prekių, parduotų eksportui iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu metu, kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertes.

Išanalizavus kitų importuotojų į Lietuvos Respubliką importuotas prekes, pateiktas Departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje, nustatyta, kad nėra galimybės pagal prekių aprašymą ir kilmės šalį pritaikyti tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodų (prekių aprašymas neišsamus), dedukcinio muitinio įvertinimo metodo (UAB „Fratesa“ nepateikė duomenų apie pardavimo kainas Lietuvos Respublikoje), sumavimo metodo (muitinė neturi teisės reikalauti iš užsienio juridinio asmens pateikti apskaitos dokumentų), todėl muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, remiantis Lietuvos Respublikoje sukauptais duomenimis (PREMI DB 2013 m. spalio mėn.).

Klaipėdos teritorinė muitinė palaiko Departamento poziciją, mano, kad Departamentas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo, Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja iš JAV į Lietuvą konteineryje Nr. MSCU5970842 įvežė įvairių prekių (bendra vertė 12 004,39 Eur), jas deklaravo 2013 m. spalio 26 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00342-13 metu nustatyta, kad UAB „Fratesa“ realiai gabeno didesnį prekių kiekį (vertė 26 965,39 Eur (93 106,10 Lt)). Taip pat nustatyta, kad UAB „Fratesa“ nedeklaravo ar neteisingai deklaravo dalį prekių, o dalis prekių nepagrįstai deklaruotos kaip dėvėtos ar brokuotos (Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarimo 21–22 psl.).

Klaipėdos teritorinė muitinė, remdamasi Muitinės kriminalinės tarnybos 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. (7.49)22T-161 pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00342-13 medžiaga, atliko pareiškėjos 2013 m. spalio 26 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 deklaruotų prekių klasifikavimo ir muitinės vertės patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėja deklaracijos įforminimo metu pateikė klaidingus duomenis apie prekių kiekius, pavadinimus bei sandorio vertę, t. y. iš deklaracijoje deklaruoto viso kiekio 5 638 kg (neto) masės UAB „Fratesa“ teisingais TARIC kodais deklaravo tik 1 873,11 kg prekių: pvz.: prekės Nr. 1 iš deklaruoto 2 184 kg dėvėtų drabužių, po pakartotinio patikinimo dėvėtų drabužių rasta tik 4,348 kg, prekės Nr. 2, kuri buvo deklaruota TARIC kodu 6506 99 9000, iš deklaruotų 87 kg po pakartotinio patikrinimo nerasta, prekės Nr. 5, deklaruotos TARIC kodu 6401 99 00 90, iš deklaruotų 816 kg po pakartotinio patikrinimo nerasta, o atlikus Muitinės laboratorijoje pateiktų prekių pavyzdžių klasifikavimą, deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 deklaruotos 7-ių pavadinimų prekės tikslintos į 176 KN subpozicijas. Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 48 straipsniu, 114 straipsnio 2 dalimi, Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 34, 35 straipsniais, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 748, 3, 10 punktais, Importo pridėtinės vertės mokesčio įskaitymo taisyklėmis, patvirtintomis 2012 m. spalio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. VA-94/1B- 785, ginčijamu 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 1(LM19)-15 nusprendė keisti minėtoje deklaracijoje prekių muitinės nomenklatūros kodus, netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo prekių muitinei vertei nustatyti ir jų muitinę vertę nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškėjai įregistruota ir ji įpareigota sumokėti 2 676,17 Eur muito, 2,90 Eur akcizo, 1 Eur akcizo delspinigių, 140 Eur muito delspinigių, 3 615,11 Eur bauda bei į Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitą įtraukta 4 551,15 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu, jį apskundė Departamentui, šis, pritardamas Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimui, ginčijamu 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 1A-404 jį patvirtino.

Iš šių sprendimų matyti, kad pareiškėjos deklaruoti prekių kodai buvo pakeisti nustačius, kad prekės neturėjo žymių dėvėjimo požymių, o deklaruoti prekių kiekiai neatitiko tikrovės. Sandorio vertės metodas prekių muitinei vertei nustatyti netaikytas, nes pareiškėjos pateikti argumentai neįtikino muitinės deklaruoto sandorio pagrįstumu.

Pareiškėja skundą teismui grindžia argumentais, kad Departamento sprendimas yra deklaratyvus, paremtas nepagrįstomis prielaidomis. Prekės buvo saugomos drėgname sandėlyje ketverius metus, todėl nesupranta, kaip jos gali neturėti žymių nusidėvėjimo požymių ir būti klasifikuojamos kokybiškų ir naujų prekių KN. Pareiškėja importavo nekokybiškas prekes, todėl muitinė turėjo atsižvelgti ir į realią ekonominę vertę, o ne taikyti PREMI duomenų bazėje esančių naujų ir kokybiškų prekių kainas. Tarptautiniame mokėjimo pavedime nėra reikalavimo išvardyti prekes, už kurias pervedamos piniginės lėšos, ar nurodyti konkrečias sąskaitas. Pareiškėjos įsitikinimu, deklaruota importuotų prekių vertė atspindi mokėjimo pavedimuose Nr. 45 ir 46 faktiškai sumokėtą kainą už prekes, todėl muitinė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti taikyti sandorio vertės metodą.

Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar muitinė teisėtai ir pagrįstai deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 pakeitė prekių KN, netaikė sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo ir muitinės vertę nustatė vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 927/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau – Kombinuotoji nomenklatūra), 1 ir 6 bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės (toliau – Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės), Bendrijos muitinės kodekso 28–36 straipsniai, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Įgyvendinimo nuostatos), 141–181a straipsniai bei 23 ir 24 priedai.

Vadovaujantis 1 ir 6 bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklėmis, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoje, vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis.

Kombinuotosios nomenklatūros 63 skirsnio 3 pastaba nustato, kad 6309 pozicijoje klasifikuojami tik dirbiniai iš tekstilės medžiagų: drabužiai ir drabužių priedai bei jų dalys, antklodės ir kelioniniai pledai, lovos skalbiniai, stalo skalbiniai, skalbiniai kūno priežiūrai ir virtuvės skalbiniai, patalpų įrengimui skirti dirbiniai, išskyrus kilimus, klasifikuojamus 5701–5705 pozicijose, ir gobelenus, klasifikuojamus 5805 pozicijoje; avalynė ir galvos apdangalai, pagaminti iš bet kurios medžiagos, išskyrus asbestą. Tam, kad būtų klasifikuojami nurodytoje pozicijoje, anksčiau išvardyti dirbiniai turi atitikti tokius reikalavimus: turėti žymių dėvėjimo požymių ir būti palaidi, supakuoti į ryšulius, maišus arba panašias pakuotes.

Byloje pateiktas antstolio V. D. 2014 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 47-14-0120, iš kurio matyti, kad antstolis, vykdydamas UAB „Fratesa“ pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes, 2014 m. sausio 20 d. apie 16.30 val. atvyko į bendrovės nurodytą vietą ((duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad sandėlio viduje matyti dėžėse, maišuose, ant stalų ir kabyklų sudėtos įvairios prekės (drabužiai, avalynė). UAB „Fratesa“ direktorius A. G. vietoje paaiškino, kad į sandėlį iš užsienio parsiveža ir (ar) parsisiunčia urmu pirktas prekes (avalynę, drabužius), gautose pakuotėse pasitaiko įvairios kokybės prekių, kurios pirminių gamintojų ar pardavėjų dėl įvairių priežasčių priskirtinos kaip netinkamos arba nebeaktualios parduoti. Antstolis, apžiūrėjęs prekes, nustatė, kad jos turi įvairių defektų.

Byloje taip pat pateiktos Muitinės laboratorijos specialisto išvados (2015 m. gegužės 29 d. Nr. 15MLC0041, 2015 m. birželio 3 d. Nr. 15MLC0048, 2015 m. liepos 1 d. Nr. 15MLC0057, 2015 m. liepos 1 d. Nr. 15MLC0058, 2015 m. liepos 29 d. Nr. 15MLC0074, 2015 m. rugsėjo 17 d. Nr. 15MLC0104, 2015 m. rugsėjo 23 d. Nr. 15MLC0109, 2015 m. spalio 22 d. Nr. 15MLC0126, 2015 m. spalio 23 Nr. 15MLC0127, 2015 m. lapkričio 9 d. Nr. 15MLC0132, 2015 m. lapkričio 19 d. Nr. 15MLC0138, 2016 m. vasario 26 d. Nr. 16MLC0009, 2016 m. vasario 29 d. Nr. 16MLC0010, 2016 m. balandžio 4 d. Nr. 16MLC0016, 2016 m. balandžio 4 d. Nr. 16MLC0017), iš kurių matyti, kad buvo atliktas pareiškėjos iš JAV 2013 m. spalio 26 d. įvežtų prekių tyrimas ir daliai jų nustatyti kiti TARIC kodai, nei pareiškėja deklaravo.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00342-13 metu nustatyta, kad UAB „Fratesa“, iš JAV į Lietuvą įvežusi įvairaus asortimento prekes, pateikė neteisingas deklaracijas – nedeklaravo ar neteisingai deklaravo dalį prekių, o dalį prekių nepagrįstai deklaravo kaip dėvėtas ar brokuotas.

Kaip minėta, pagal Kombinuotosios nomenklatūros reikalavimus, tam, kad prekės būtų klasifikuojamos 6309 pozicijoje, jos turi turėti tiek žymių dėvėjimo požymių, tiek būti palaidos, supakuotos į ryšulius, maišus arba panašias pakuotes. Nagrinėjamu atveju muitinė, ištyrusi prekes, nustatė, kad pareiškėjos importuotos ir deklaruotos prekės neturėjo žymių dėvėjimo požymių, t. y. vienos iš būtinų sąlygų prekes klasifikuoti 6309 pozicijoje, todėl, vadovaudamasi minėtomis Kombinuotosios nomenklatūros nuostatomis, turėjo pagrindą pakeisti dalies deklaruotų prekių kodus.

Pažymėtina, kad, pagal Bendrijos kodekso 67 straipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai specialiai nustatyta kitaip, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, remiamasi deklaracijos priėmimo muitinėje data. Pareiškėja deklaraciją pateikė 2013 m. spalio 26 d. Taigi, sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjos argumentai dėl sulaikytų prekių saugojimo sąlygų ir dėl to galimai atsiradusių nusidėvėjimo požymių neturi įtakos 2013 m. spalio 26 d. importuotų prekių muitinės vertei nustatyti. Be to, 6309 pozicijoje nėra išskirtos nekokybiškos ar brokuotos prekės, o nekokybiškos prekės negali būti tapatinamos su dėvėtomis prekėmis.

Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportuoti į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais. Pagal šio kodekso 30 straipsnio 1 dalį, jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 straipsniu, ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 2 dalies a, b, c ir d punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti, su sąlyga, kad deklaranto prašymu c ir d punktai turi būti taikomi atvirkštine tvarka; punkto, kuris yra paskesnis pagal šioje straipsnio dalyje nustatytą eilės tvarką, nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai vadovaujantis tam tikru punktu muitinės vertės nustatyti neįmanoma.

Jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 straipsniais, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, ir naudojant priimtinas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, išdėstytas šiame straipsnyje (31 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad prekių muitinės vertės nustatymo pagrindas yra sandorio vertė, tačiau norint taikyti sandorio vertės metodą, būtina nustatyti faktiškai už prekes sumokėtą (mokėtiną) kainą. Tai viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, jei apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-290/2009).

2013 m. spalio 26 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 bendroji faktūrinė vertė nurodyta 16 030 JAV dolerių (12 004,39 Eur). 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekių aprašymas“ nurodyta „B/N 263 PK moteriški, vyriški, vaikiški, brokuoti, naudoti rūbai, avalynė MSCU5970842“.

Byloje pateiktas 2013 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedimas Nr. 45, iš kurio matyti, kad pareiškėja JAV bendrovė „A Trend“ pervedė 19 000 JAV dolerių. Mokėjimo pavedime nėra nurodyta, už kokias prekes įmonė apmoka. Taigi, deklaruota prekių sandorio vertė neatitinka faktiškai sumokėtos sumos.

Vadovaujantis Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos, patvirtintos Departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 „Dėl Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos patvirtinimo“, 27.35.2 papunkčiu, 31 langelio „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ vidurinėje dalyje, kairėje pusėje, įrašomas prekių rūšies aprašymas, kuris paprastai vartojamas prekyboje. Prekės turi būti aprašytos taip, kad pakaktų duomenų jas vienareikšmiškai identifikuoti ir suklasifikuoti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (išskyrus atvejus, kai ne Bendrijos prekės deklaruojamos muitinio sandėliavimo procedūrai jas padedant į A, B, C, E ir F tipo muitinės sandėlius), prekių importo, laikinojo įvežimo arba muitinio sandėliavimo procedūros draudimams bei apribojimams taikyti, nustatytiems importo muitams ar mokesčiams apskaičiuoti.

Įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant galimo baudžiamojo pobūdžio nuostatų taikymo, pateikus muitinės įstaigai deklaranto ar jo atstovo pasirašytą deklaraciją arba tranzito deklaraciją, pateiktą naudojantis elektroninio duomenų apdorojimo priemonėmis, deklarantas ar jo atstovas pagal galiojančias nuostatas tampa atsakingas už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų autentiškumą bei visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

Pareiškėja, pateikusi deklaraciją 13LTLR1000IM024429, tapo atsakinga už muitinei pateiktos informacijos teisingumą, autentiškumą bei visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Fratesa“ įforminant minėtą deklaraciją pateikė klaidingus duomenis apie prekių kiekius, pavadinimus bei sandorio vertę, nėra pagrindo teigti, kad apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais. Be to, iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad, sprendžiant dėl sandorio metodo taikymo, buvo remiamasi ir ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00342-13 metu surinktais duomenimis, t. y. kad pareiškėja 2013 m. spalio 26 d. iš JAV į Lietuvą konteineryje Nr. MSCU5970842 įvežė įvairių prekių, kurias deklaravo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429, tačiau buvo deklaruotas didesnis prekių kiekis (vertė 26 965,39 Eur), pareiškėja nedeklaravo ar neteisingai deklaravo dalį prekių, o dalis prekių nepagrįstai deklaruotos kaip dėvėtos ar brokuotos. Taip pat buvo įvertintos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad bendrovė „A Trend“ nebuvo rasta tarp JAV įregistruotų bendrovių, prekių siunta (konteineryje Nr. MSCU5970842) iš JAV į Lietuvą gabenta su kitais dokumentais (dokumentuose nesutampa prekių siuntėjas, gavėjas), muitinio įforminimo metu nepateikti prekių transportavimo dokumentai ir kt.

Pažymėtina, kad, pagal Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnio 1 dalį, muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei, vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra, ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jei muitinė turi abejonių, apibrėžtų 1 dalyje, ji gali paprašyti papildomos informacijos pagal 178 straipsnio 4 dalį. Jei muitinė ir toliau abejoja, prieš priimdama galutinį sprendimą, ji privalo pranešti konkrečiam asmeniui raštu, jei taip pageidaujama, apie priežastis, dėl kurių kilo abejonių, ir suteikti jam galimybes pateikti atsakymą. Galutinis sprendimas ir jį lėmusios priežastys perduodamos konkrečiam asmeniui raštu.

Kaip minėta, viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra ta, kad būtina nustatyti faktišką už importuotas prekes sumokėtą ar mokėtiną kainą, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, jei apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagristos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju byloje pateikti duomenys dėl prekių deklaravimo ir apmokėjimo yra prieštaringi, todėl muitinė pagrįstai netaikė sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo pareiškėjos importuotų ir deklaruotų prekių 2013 m. spalio 26 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLR1000IM024429 muitinei vertei nustatyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijami Klaipėdos teritorinės muitinės ir Departamento sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jų naikinti remiantis pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais. Be to, pareiškėja skunde neginčija apskaičiuotų sumų teisingumo, todėl teismas ginčijamų sprendimų šiuo aspektu nenagrinėja. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.