- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-24
- Bylos Nr.
- 2K-78/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Jonas Prapiestis, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- P. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 21 d. nuosprendžio kuriuo
R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Iš R. M. priteista 800 Lt nukentėjusiajam P. P. ir 750 Lt Alytaus rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti,prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. M. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė V. P., t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2003 m. rugpjūčio 26 d., apie 16 val., nuomojamose patalpose – B. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su ten pat gyvenusiu V. P., mušė jį kumščiais, medine lazda bei spardė į įvairias kūno vietas, padarydamas daugybinius odos nubrozdinimus, kraujosruvas bei mirtį sukėlusį galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio pusrutulio srityje, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, antriniu kraujo išsiliejimu į galvos smegenų kamieną.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartį, bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nuteistasis analizuoja komisijinės teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. EKM 37/05(01). Jo manymu, šis dokumentas nepašalino, o tik sustiprino abejones, kad V. P. dešinio smilkinio sumušimas galėjo atsirasti griuvimo metu. Ekspertai nesugebėjo nustatyti nukentėjusiajam į galvą suduotų smūgių stiprumo, jų įtakos kraujo išsiliejimui po kietuoju smegenų dangalu bei kiekvienu smūgiu padaryto sveikatos sutrikdymo masto. Kasatoriaus manymu, tokia ekspertų išvada neatitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 10 ir 12 punktų reikalavimų. Iš minėto ekspertizės akto susidaro įspūdis, jog nuo nežymaus nubrozdinimo tarpuakio srityje ir nuo smūgio, kuriuo net nebuvo prakirsta lūpos gleivinė, neišmuštas nei vienas dantis, išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio. Tokie akto teiginiai kasatoriui atrodo neįtikinami. Jis pabrėžia, kad neatsakyta į konkretų klausimą, kuris iš trijų smūgių, suduotų į galvą, buvo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu priežastis. Dokumento 3 punkte išdėstytas teiginys, kad nuo trijų smūgių į galvą išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu, paneigiamas šeštajame punkte, nurodant, kad iš kraujosruvų išvaizdos negalima spręsti apie suduotų smūgių jėgą. 2 punkto teiginys, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio galėjo atsirasti nuo bet kurio iš trijų smūgių į galvą, ir kad šie smūgiai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus nepagrįstas. Skunde pabrėžiama, kad, nežiūrint to, jog minėtos aplinkybės yra esminės, nes nuosprendis buvo grindžiamas išimtinai ekspertizių išvadomis, apeliacinės instancijos teismas jų netyrė ir neįvertino. R. M. ir jo gynėjo iniciatyva nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta profesoriaus, habilituoto medicinos mokslų daktaro A. A. Garmaus konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, kad V. P. mirties priežastis – ne smūgis į galvą, o kritimas ir atsitrenkimas į buką paviršių, taip pat konstatuota, jog poodinės kraujosruvos nukentėjusiojo veide, krūtinėje ir galūnėse buvo melsvos spalvos, o tai patvirtina, kad jos buvo padarytos ne prieš mirtį, o likus 6 – 24 val. iki mirties. Teismas šio įrodymo netyrė, kaip ir neanalizavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotų eksperto J. Rybalko, teigusio, kad esminių prieštaravimų tarp A. A. Garmaus ir komisijinės ekspertizės išvadų nėra, parodymų. Kasatoriaus nuomone, byla išnagrinėta paviršutiniškai, nes neatskleisti ir neįvertinti pagrindiniai įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo
R. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Jo veika kvalifikuota teisingai. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus tyčinį nužudymą. Šis nusikaltimas padaromas veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kasatoriaus padaryta veika teismo kvalifikuota, kaip nužudymas veikiant netiesioginės tyčios kaltės forma. Netiesioginė tyčia yra tuomet, kai kaltininkas suvokia, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nors nenori jos atimti, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. P. mirė nuo galvos sumušimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu. Teismo medicinos ekspertų išvadoje pažymėta, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo gautis nuo bet kurio iš trijų smūgių suduotų į galvą: ties dešiniu tarpakiu, lūpų dešiniu kampu, dešinio smilkinio srityje (T. 3, b. l. 55-62, 115). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusįjį V. P. mušė nuteistasis R. M. Įvykio vietoje buvęs liudytojas M. M., duodamas parodymus, nuosekliai papasakojo apie įvykio aplinkybes, parodė, kad prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą vartojo R. M. – mušė V. P. lazda per nugarą, kelis kartus koja gulinčiam spaudė galvą, buvo užsidaręs į atskirą kambarį ir ten mušė. Liudytojo M. M. parodymus apie nuteistojo vartotą fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį iš esmės patvirtino ir liudytojas K. K., kurį kasatorius laikė vieninteliu nešališku liudytoju. Abu liudytojai tvirtino, kad nukentėjusysis iš kambario, kuriame kelias minutes buvo su nuteistuoju, išėjo sužalotu veidu, netvirtai besilaikantis ant kojų. Apie tai, kad nuteistasis R. M. savo iniciatyva pradėjo priekabiauti prie V. P., porą kartų smogė jam į krūtinę, šaukštu į galvą ir su nukentėjusiuoju atskirai užsidarė kambaryje, parodė liudytojas N. B. Jis teigė, kad tolesnių R. M. smurtavimo veiksmų nematė, nes įvykdė K. K. patarimą pasišalinti iš būsto. Pats nuteistasis R. M. pripažino, kad įvykio dieną konfliktavo su nukentėjusiuoju, vartojo prieš jį smurtą, tame tarpe ir fizinį, tačiau teigia į galvą nesmūgiavęs. R. M. teiginiai, kad V. P. smūgių į galvą nesudavė, nuosprendyje paneigti faktiniais duomenimis. Jame teismas, tinkamai įvertinęs nuteistojo elgesį, padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis veikė neapibrėžta tyčia, dėl tokios išvados pagrįstumo išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. R. M., suduodamas smūgius V. P. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, ir numatė, kad gali sužaloti ar atimti gyvybę. Dėl nuteistojo smurto V. P. mirė, todėl jo veika šiuo atveju ir buvo kvalifikuota kaip nužudymas. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 5 punkto išaiškinimus.
Apie netiesioginės tyčios buvimą rodo ne tik nuteistojo veiksmai naudojant fizinį smurtą prieš V. P., tyčiojantis iš jo, bet ir elgesys po sužalojimų padarymo, kada net raginamas kitų asmenų R. M. vengė kviesti medicinos pagalbą ar pats ją suteikti, nors nukentėjusiojo sveikatos būklė buvo akivaizdžiai sunki.
Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išanalizuoti visi esminiai apeliacinių skundų argumentai ir išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl nuosprendis laikomas teisėtu bei pagrįstu. Tarp kitų apeliantų argumentų buvo iškeltos abejonės dėl nukentėjusiojo V. P. mirties priežasties. Nuteistojo R. M. ir jo gynėjo nuomone V. P. mirties priežastimi galėjo būti ne tiesioginis smūgis į galvą, o kritimas ir atsitrenkimas į kietą pagrindą. Argumentams pagrįsti apeliantai pateikė prof. A. Garmaus konsultacinę išvadą. Siekdamas patikrinti apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir atsakyti į apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir paskyrė naują komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Šie procesiniai veiksmai atlikti pagal taisykles, įtvirtintas BPK 286 straipsnyje ir 324 straipsnio 6 dalyje. Ekspertizę atliko Teismo medicinos instituto ekspertų komisija. Ekspertinio tyrimo rezultatai ir ekspertų išvada išdėstyta ekspertizės akte Nr. 37/05 (01), kuris atitinka bendruosius ekspertizės akto turiniui keliamus reikalavimus (BPK 88 straipsnis) ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėms (T.3, b. l. 55-62). Ekspertai iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateiktą teismo medicinos specialistų išvadą dėl nukentėjusiojo V. P. mirties priežasties ir paneigė prof. A. Garmaus konsultacinę išvadą dėl susižalojimo griuvimo metu.
Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, papildomai atlikęs įrodymų tyrimą ir motyvuotai paneigęs apeliantų versiją dėl nukentėjusiojo V. P. susižalojimo mechanizmo, išnaudojo visas galimybes pilnai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti įrodymus. Teismo išvados dėl nuteistojo R. M. kaltumo, jo veikos teisinės kvalifikacijos grindžiamos ne vien ekspertizių išvadomis, kaip teigiama kasaciniame skunde, bet ir liudytojų parodymais, kitais faktiniais duomenimis, atskleidus jų tarpusavio ryšį, išaiškinant esamus prieštaravimus bei juos pašalinus.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio ir nutarties naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkinamas, o teismų procesiniai sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti.