Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-07-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-5719-892/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
2YT-5719-892/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01421-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Pareiškėjas
M. M.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5719-892/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01421-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1.; 3.2.3.2.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti palikėjo turtą.

Pareiškime nurodė, kad po pareiškėjo tėvo mirties liko jo palikimas, t. y. gyvenamasis namas su ūkio pastatais bei kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas faktišku valdymu priėmė. Pareiškėjas vienas palaidojo savo tėvą ir iki šiol prižiūri jo, taip pat ir (duomenys neskelbtini) mirusios motinos S. M., kapus. Pažymėjo, kad po tėvo mirties pareiškėjas liko gyventi aukščiau nurodytu adresu, kur gyvena iki šiol, nuolat prižiūri ir remontuoja pastatus, t. y. visą turtą valdo kaip savo nuosavą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas per šešių mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau aiškiai išreiškė savo valią priimti tėvo palikimą, pradėdamas valdyti turtą ir tai darydamas iki šiol. Po V. M. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra užvesta paveldėjimo byla, taip pat palikėjas nebuvo sudaręs testamento. Pažymėjo, kad daugiau jokių pirmos eilės įpėdinių po V. M. mirties nėra. Po tėvo mirties, adresu Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Ančeriškių k., kartu su pareiškėju liko gyventi jo brolis F. M., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. F. M. į notarą taip pat nesikreipė, o po jo mirties įpėdinių nėra, kadangi jis nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo tenkinimui, taip pat prašė bylą nagrinėti VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

4. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties liudijimų, Gyventojų registro tarnybos pažymų, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. M., o (duomenys neskelbtini) – pareiškėjo motina S. M.. Palikėjas turėjo keturis vaikus: pareiškėją M. M., V. M., mirusį (duomenys neskelbtini), F. M., mirusį (duomenys neskelbtini), ir V. M., mirusį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, palikėjas iki mirties gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu pareiškėjas gyvena iki šiol ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

5. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro ir Testamentų registro išrašų duomenimis, po V. M. mirties laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 19 d. iki 2001 m. liepos 1 d. notarų biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjų palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Palikėjo vardu nėra įregistruotų testamentų ar palikėjo palikimo priėmimo/atsisakymo faktų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis V. M. vardu nekilnojamo turto nėra registruota. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rukainių seniūnijos pažymoje nurodyta, kad V. M. priklausė gyvenamasis namas, ūkio pastatai bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuose jis iki mirties gyveno. Šiuo metu nurodytoje vietoje gyvena pareiškėjas.

6. Pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, byloje esančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad palikėjui V. M. mirus pareiškėjas valdė palikėjui priklausantį turtą kaip savą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po V. M. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis bei nesant kitų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo tėvo V. M. mirties M. M. priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti palikėjo turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (1964 m. CK 587 str.). Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444 straipsniais teismas,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė