Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Babravičiūtei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. H. patikslintą ieškinį atsakovui S. H. (S. H.) dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

10. Atsakovas S. H., kuriam apie teismo posėdį pranešta pasirašytinai (El. bylos priedas, b. l. 46), į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra susilaukę dukrų E. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. H., gim. (duomenys neskelbtini), kurios šiuo metu yra nepilnametės (1 t., el. b. l. 41–42). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-24077-981/2018, nuspręsta nutraukti pareiškėjų S. H. ir T. H. 2011 m. liepos 2 d. sudarytą santuoką, 2013 m. rugsėjo 9 d. įregistruotą Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 4 straipsnio 2 punkte šalys susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos, pagal kurią tėvas S. H., kiek tai nepažeidžia vaikų E. H. bei E. H. teisių ir teisėtų interesų, turi teisę bendrauti su vaikais telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis, susitinkant ir kartu su vaikais parleidžiant laisvalaikį; tėvai nedarys vienas kitam kliūčių bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, šiuos klausimus sieks spręsti bendru sutarimu (1 t., el. b. l. 11–14).

12. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, į bylą pateiktų šalių pareiškimų bei Tarnybos, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 5 policijos komisariato raštų, priimtų procesinių dokumentų, byloje esančių vykdomų bylų procesinių dokumentų kopijų, šalių susirašinėjimo ištraukų (1 t., el. b. l. 16–40, 47–79; 2 t., el. b. l. 4–9; 45–91, 94–114; 3 t., el. b. l. 118), Vilniaus darželio-mokyklos (duomenys neskelbtini), Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pranešimų (1 t., el. b. l. 15; 2 t., el. b. l. 92–93), šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog tarp šalių yra itin įtempti, konfliktiški ir atvirai priešiški tarpusavio santykiai. Tarp šalių kyla konfliktai dėl atsakovo bendravimo su vaikais, atsakovas be ieškovės pritarimo pasiima vaikus, jų negrąžina, konfliktai būna sunkiai valdomi, į juos nuolat įtraukiami Tarnybos atstovai ir policijos pareigūnai, tėvams stinga bendradarbiavimo, pagarbaus, mandagaus tarpusavio bendravimo, jie abu yra itin kritiški ir priešiški vienas kito atžvilgiu. Be to, atsakovas dažnai lankosi dukrų ugdymo įstaigose, trikdydamas mokymosi procesą, nuolat skambinėja ieškovei, dukroms, Tarnybos specialistams, taip pat neteikia dukroms išlaikymo, o visos šeimai teikiamos socialinės pagalbos priemonės neduoda teigiamo rezultato. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2019 m. balandžio 27 d. buvo užpildytos Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 1GL-1389 ir Nr. 1GL-1390, kuriose grėsmės vaikams lygis nebuvo nenustatytas (2 t., el. b. l. 10–43), tačiau Tarnyba kreipėsi į VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ ir šeimai nuo 2019 m. balandžio 29 d. taikoma atvejo vadyba, pradėtos teikti reikalingos socialinės paslaugos: 2019 m. gegužės 21 d., 2019 m. liepos 19 d., 2020 m. sausio 17 d. vyko atvejo vadybos posėdžiai dėl pagalbos šeimai plano vykdymo (1 t., e. b. l. 80–97; 2 t., el. b. l. 44), tačiau iš byloje esančių dokumentų turinio matyti, jog iki šiol pasiekti jokių teigiamų pokyčių nepavyksta.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi šioje civilinėje byloje nustatė laikiną atsakovo S. H. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. H. ir E. H. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagal kurią S. H. su vaikais E. H. ir E. H. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiimdamas vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos, bei grąžindamas į ieškovės gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog tarp šalių kyla konfliktai ir dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo, atsakovas jos ne visada laikosi, dėl vaikų kategoriško atsisakymo bendrauti su tėvu, ji nebūna taikoma. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi šioje civilinėje byloje buvo pritaikyta papildoma laikinoji apsaugos priemonė, draudžianti atsakovui S. H. lankyti nepilnametę dukrą E. H., jai esant Vilniaus darželyje-mokykloje (duomenys neskelbtini).

14. Tarnyba taip pat išklausė nepilnamečių vaikų E. H. ir E. H. nuomones dėl bendravimo su tėvu tvarkos, kuri yra pateikta 2020 m. birželio 9 d. Informacijose apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-1789 ir Nr. 1IGP-1790. Nepilnametė E. H. Tarnybos atstovei nurodė, jog su tėčiu matėsi seniai, gal prieš 3–4 mėn., anksčiau pas tėvą būdavo kas antrą savaitgalį, tačiau dabar tėvas ją gąsdina, todėl ji nenori su juo bendrauti. Pasak mergaitės, tėvas jai sakė, kad jeigu ji nebendraus su juo telefonu, jis ateis į namus ir sukels problemų. Be to, tėvas negražiai kalba apie mamą ir jai tai nepatinka, mama apie tėvą nieko blogo nekalba. Nors jis jų su sese neskriaudžia, tačiau dažnai kelia balsą. Nepilnametė E. H. Tarnybos atstovei teigė, jog su tėvu bendrauti nenori, nepasakojo jam, kad turi planšetinį kompiuterį ir galimybę su tėvu bendrauti. Mergaitė nurodė, jog tėvas blogai pasakodavo apie mamą ir tai jai nepatinka.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.).

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką ir patvirtinus sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, joje nebuvo numatyta konkreti tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka. CK numato, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.). Ieškovė ieškinyje nurodo, jog tarp šalių šiuo metu susiklostę itin konfliktiški tarpusavio santykiai lemia būtinybę nustatyti aiškią ir konkrečią tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką.

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės ir Tarnybos atstovės paaiškinimai, taip pat atsakovo elgesys pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje patvirtina, jog tarp šalių yra susiklostę itin įtempti ir atvirai priešiški tarpusavio santykiai dėl atsakovo bendravimo su vaikais, į kuriuos epizodiškai įtraukiami Tarnybos atstovai ir policijos pareigūnai, o šeimai teikiamos socialinės paslaugos neduoda jokio teigiamo rezultato. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas bendrauja su vaikais jam patogiu būdu, neatsižvelgdamas į ieškovės ir vaikų interesus, pasitaiko atvejų, kai negrąžina vaikų sutartu laiku, pasiima juos iš ugdymo įstaigų neįspėjęs ieškovės, dėl ko tarp šalių nuolat kyla konfliktinės situacijos. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui prieiti prie išvados, jog po teismo priimto sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu situacija dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais iš esmės pasikeitė. Abstrakti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka sukelia nuolatinius konfliktus ir nepatogumus bei pažeidžia tiek nepilnamečių vaikų, tiek abiejų tėvų interesus, todėl yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo S. H. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos bei nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

18. Ieškovė ieškinyje pasisakydama dėl atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo prašo nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su dukromis bendrauja be nakvynių, kadangi šiuo metu tėvo ryšys su dukromis yra nutrūkęs, vaikai bijo tėvo. Po pereinamojo laikotarpio ieškovė siūlo detalią atsakovo bendravimo su dukromis tvarką, apimančią savaitgalius, darbo dienas, valstybines šventes, vaikų atostogų laiką ir pan. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės siūlomos bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos iš esmės nepareiškė, o pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje išreiškė bendrą nepasitenkinimą susiklosčiusia situacija.

19. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).

20. Bylos duomenimis, ieškovės, Tarnybos atstovės paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas su dukromis betarpiškai nebendravo nuo šių metų sausio mėn., t. y. daugiau, nei pusę metų, kadangi mergaitės atsisako susitikti su tėvu, vyksta tik epizodinis bendravimas telefonu. Iš į bylą Tarnybos pateiktų nepilnamečių vaikų E. H. ir E. H. nuomonių matyti, jog abi mergaitės šiuo metu nenori bendrauti su tėvu, kadangi jis kelia balsą, blogai kalba apie mamą ir tai joms nepatinka. Be to, teismui nustačius laikiną atsakovo bendravimo su dukromis tvarką, ji nebuvo realiai vykdoma, kadangi nepilnametės tiek policijos pareigūnams, tiek Tarnybos atstovams nurodydavo, jog nenori susitikti su tėvu. Taigi, šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui prieiti prie išvados, jog šiuo metu tėvo bendravimas su dukromis yra sudėtingas, vaikų ir tėvo tarpusavio ryšys šiuo metu labai silpnas, todėl yra būtinas pereinamasis laikotarpis, kad tarp jų atsirastų ryšys ir noras bendrauti. Atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, jog tarp tėvo (atsakovo) ir nepilnamečių vaikų emocinis ryšys yra susilpnėjęs arba nutrūkęs, vaikai vengia tėvo ir galimai jo bijo, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinai susiaurinti atsakovo ir dukrų bendravimo teises bei nustatyti pereinamąjį 6 mėnesių tėvo bendravimo su dukromis laikotarpį. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepareiškė prieštaravimo dėl tokio ieškovės prašomo laikino jo teisių bendrauti su dukromis apribojimo, o Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu sutiko, jog pagal esamą situaciją pereinamojo laikotarpio tėvo bendravimui su dukromis taikymas atitiktų nepilnamečių interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nustato šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas S. H. susitinka bei bendrauja su vaikais E. H. ir E. H. kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadieniais bei sekmadieniais nuo 12 iki 17 val. Tą savaitę, kai vaikų tėvas nesusitinka su vaikais savaitgalį, praleidžia su jais trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 19 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo vietos, ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos, bei grąžindamas į ieškovės gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą.

21. Kita vertus, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais po pereinamojo laikotarpio. Ieškovė nurodė, jog iki šalių santuokos nutraukimo ir kelis mėnesius po to atsakovo bendravimas su vaikais vyko sklandžiai, mergaitės noriai leisdavo laiką su tėvu. Be to, ieškovė iš esmės nemato kliūčių maksimaliam tėvo bendravimui su vaikais ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui siūlo nustatyti lygiavertę tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Tarnyba pateiktoje išvadoje neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos po pereinamojo laikotarpio, tačiau mano, jog bendravimas savaitgalių metu galėtų prasidėti ne nuo šeštadienio ryto, o nuo penktadienio vakaro.

22. Minėta, jog atsakovas jokių pastabų, prieštaravimų dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos teismui nepateikė, todėl byloje nesant duomenų, ar savaitgalinis bendravimas pradedant nuo penktadienio vakaro atitinka atsakovo galimybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti atsakovo noro ir galimybių bendrauti su vaikais savaitgaliais, pradedant būtent nuo pentadienio vakaro. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo koreguoti ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos savaitgaliais. Be to, pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

23. Ieškovė, be kita ko, prašo nustatyti, jog S. H. turi teisę išvykti su vaikais į užsienio valstybę tik turėdamas T. H. rašytinį sutikimą. Apie ketinimą leisti su vaikais laiką užsienyje S. H. praneša T. H. ne mažiau, nei likus vienam mėnesiui iki išvykimo. Pažymėtina, jog pagal CK nuostatas rašytinis skyrium gyvenančio vieno iš tėvų sutikimas reikalingas tik norint vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi (CK 3.174 str. 3 d.). Teismo vertinimu, rašytinio sutikimo laikinoms kelionėms į užsienio valstybę reikalavimas yra skyrium gyvenančio tėvo valdžios turinį sudarančias teises siaurinanti priemonė, todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovui būtų numatytas įpareigojimas gauti ieškovės rašytinį sutikimą, norint išvykti su vaikais į užsienio valstybę, įvertinus ir tai, kad atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, nepagrįstai pažeistų tėvų valdžios lygybės principą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka šioje dalyje koreguotina, nustatant, jog S. H. norėdamas išvykti su vaikais į užsienio valstybę turi informuoti apie tai vaikų motiną T. H. likus ne mažiau, nei vienam mėnesiui iki išvykimo.

24. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė savo reikalavimo įpareigoti S. H. nepiktnaudžiauti savo teisėmis, tėvo valdžia ir nesudaryti dirbtinių sąlygų, priežasčių ir aplinkybių, trukdančių grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą nustatytu grafiku, o taip pat nepagrįstai neįtakoti vaikų nuomonės ir elgesio T. H. atžvilgiu. Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Tėvo valdžios turinys įtvirtintas CK 3155 str. 2 d., kurioje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi, teismas neturi pagrindo teismo sprendimu papildomai įpareigoti atsakovo laikytis įstatymų, tinkamai vykdyti savo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu ar įpareigoti atsakovą nepažeisti ieškovės teisių, kadangi taip elgtis šalis įpareigoja įstatymai.

25. Įvertinęs likusią ieškovės siūlomos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos dalį po pereinamojo laikotarpio, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu savo suformuluotos bendravimo tvarkos nepasiūlė, jokių konkrečių pastabų, prieštaravimų ieškovės nurodytai tvarkai nepateikė, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka po pereinamojo laikotarpio iš esmės atitinka tiek nepilnamečių vaikų, tiek abiejų tėvų teisėtus interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visa apimtimi.

26. Pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl konkrečios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.).

27. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

28. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos teismo 2019 m. spalio 29 d. ir 2020 m. kovo 16 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. (CPK 93 str. 1 d.).

30. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 113,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 613,00 Eur (113 + 1 500,00) bylinėjimosi išlaidų.

31. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš esmės visa apimtimi, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 613,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 15,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 15,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-24077-981/2018, nustatytą atsakovo S. H., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. H., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti tokią žemiau nurodytą atsakovo S. H., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. H., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1. Nustatomas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio metu atsakovas S. H. susitinka bei bendrauja su vaikais E. H. ir E. H. kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadieniais bei sekmadieniais nuo 12 iki 17 val. Tą savaitę, kai vaikų tėvas nesusitinka su vaikais savaitgalį, praleidžia su jais trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 19 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo vietos, ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos, bei grąžindamas į ieškovės gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą.

2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val. Tą savaitę, kai vaikų tėvas nesusitinka su vaikais savaitgalį, praleidžia su jais trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 19 val., pasiimdamas vaikus iš ugdymo vietos, ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos, bei grąžindamas į ieškovės gyvenamąją ar kitą nurodytą vietą. Šios bendravimo sąlygos netaikomos, jei lyginių metų savaičių penktadienis - sekmadienis patenka į bendravimo tvarką Vaikų ir tėvų bendrų atostogų ir/ar švenčių dienas, pagal kitas bendravimo sąlygas.

3. S. H. su vaikais bendrauja poriniais metais Šv. Kūčių vakarą, per Šv. Kalėdas, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 19 val., taip pat Šv. Velykas (nuo prieš Velykas einančio penktadienio 17 val. iki ateinančio pirmadienio 19 val.). T. H. su vaikais bendrauja nurodytomis sąlygomis poriniais metais.

4. S. H. neporiniais metais paima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančių metų sausio 2 d. 18 val. T. H. su vaikais bendrauja nurodytomis sąlygomis neporiniais metais.

5. S. H. praleidžia su vaikas pusę vaikų rudens, žiemos, pavasario ugdymo atostogų praleidžiant su jais antrąją atostogų pusę. Apie konkretų bendravimo laiką šalims susitariant ne mažiau kaip dvi savaites iki atostogų pradžios.

6. Vaikai praleidžia su S. H. vasaros atostogų metu 15 kalendorinių dienų iš eilės, pradedant pagal S. H. nurodytą savaitės dieną. Apie ketinimus praleisti su vaikais atostogas, S. H. privalo informuoti T. H. raštu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų gegužės 1 dienos elektroniniu paštu: ir /arba SMS žinute telefonu.

7. Vaikai praleidžia su T. H. vaikų vasaros atostogų metu 15 kalendorinių dienų iš eilės, pradedant pagal T. H. nurodytą savaitės dieną 10 val.

8. T. H. privalo iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi dienas (jeigu tai nesusiję su vaikų ligomis), trumpąja SMS žinute pranešti S. H. apie objektyvias priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku ir tvarka pasinaudoti pastarojo teise bendrauti su vaikais.

9. S. H. turi teisę bendrauti su vaikais visomis prieinamomis telekomunikacinėmis ir elektroninėmis priemonėmis (skaipo ryšiu, telefonu, ei. paštu ir pan.), tačiau ne daugiau nei du kartus per dieną, bei ne vėliau kaip iki 21 val.

10. S. H. turi teisę du kartus per savaitę visomis prieinamomis telekomunikacinėmis ir elektroninėmis priemonėmis (skaipo ryšiu, telefonu, el. paštu ir pan.), paskambinti T. H. pasidomėti vaikų sveikata, ugdymo pasiekimais ir kt. klausimais, bet ne vėliau kaip iki 21 val.

11. S. H. turi teisę išvykti su vaikais į užsienio valstybę prieš tai informuodamas T. H. Apie ketinimą leisti su vaikais laiką užsienyje S. H. praneša T. H. ne mažiau, nei likus vienam mėnesiui iki išvykimo. Bet kokiu atveju kelionės į užsienį neturi trukdyti vaikų ugdymo procesui.

12. Apie planuojamą pagal nustatytą tvarką susitikimą su vaikais, S. H. privalo pranešti T. H. trumpąja SMS žinute prieš dvi dienas.

Priteisti iš atsakovo S. H., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės T. H., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 613,00 Eur (tūkstantį šešis šimtus trylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. H., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 15,94 Eur (penkiolika eurų 94 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. ir 2020 m. kovo 16 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.