Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1157-221/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-07-19
Bylos Nr.: 2A-1157-221/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė, Virginija Lozoraitytė
Ieškovas: L. P., J. M., L. V., A. V., I. S.
Atsakovas: daugiabučių namų savininkų bendrijai „Alsas“, uždarajai akcinei bendrovei „Panemunės butų ūkis“
Trečiasis asmuo: V. G., N. Š., Z. G., D. M., J. K., V. P., V. A., D. O., K. R., D. B., A. B., O. D., O. K., G. V. K., Romas P

Kategorijos

7.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1157-221/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.; 96.3; 121.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių L. P., J. M. ir L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1326-568/2012 pagal ieškovų L. P., A. V., J. M., I. S., L. V. ieškinį atsakovams daugiabučių namų savininkų bendrijai „Alsas“, uždarajai akcinei bendrovei „Panemunės butų ūkis“, tretieji asmenys - V. G., N. Š., Z. G., D. M., J. K., V. P., V. A., D. O., K. R., D. B., A. B., O. D., O. K., G. V. K., D. B., Romas P. G., V. A., E. B., V. G., J. A., R. G., J. L., S. Ž., V. L., Kauno miesto savivaldybė, dėl juridinių asmenų organų sprendimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. L. P., A. V., J. M., I. S., L. V. ieškiniu prašė panaikinti DNSB „Alsas“ 2009 m. rugsėjo 17 d. bendrijos narių susirinkimo nutarimą „Dėl namo renovacijos“ bei pripažinti 2009 m. rugsėjo 17 d. bendrijos narių susirinkimą neteisėtu.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. susirinkimas sušauktas neteisėtai, nes apie jį raštu bendrijos nariai nebuvo informuoti, nebuvo tinkamai paskelbta darbotvarkė - apie susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo skelbta skelbimų lentoje. Susirinkime nebuvo išrinktas pirmininkas bei sekretorius, protokolas nebuvo rašomas, nebuvo tinkamai suskaičiuoti balsavimo rezultatai (t. 1, 3-9 b.l.).

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų atsakovui DNSB „Alsas“ 2500 Lt atstovavimo išlaidų bei valstybei - 443 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas sprendė, jog apie susirinkimą buvo pranešama, iškabinus skelbimą namo laiptinėje, t. y. bendrijos nariai buvo informuoti apie susirinkimo datą bei darbotvarkę likus daugiau nei 14 dienų iki paties susirinkimo. Nustatė, kad išklausius susirinkimo garso įrašą, girdisi, jog S. Ž. pirmininkavo susirinkimui (ji tuo metu buvo ir bendrijos pirmininkė), o sekretore buvo trečiasis asmuo Ž. G., ką ji pripažino teismo posėdžio metu. Todėl teismas nusprendė, kad neįrodyta aplinkybė, jog susirinkime nebuvo pirmininko ar sekretorės, nes kitų pasiūlymų dėl pirmininko ar sekretoriaus kandidatūrų nebuvo, tai nesigirdi ir išklausytame garso įraše. Iš pateiktų įrodymų sprendė, kad buvo rašomas susirinkimo protokolas, jį pasirašė Ž. G. kartu su pirmininkaujančia ir tai patvirtina pateiktas rašytinis įrodymas – 2009 m. rugsėjo 17 d. protokolas Nr. 10. Pažymėjo, kad ieškovė L. P. yra pasirašiusi asmeniškai, ieškovė J. M. yra pasirašiusi savo pavardę parašant asmeniškai ranka, o ieškovė L. V. pripažino, jog net nedalyvusi susirinkime, viską žino iš pasakojimų. Todėl teismas nusprendė, jog neįrodytas ieškinio reikalavimas, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. susirinkimas sušauktas neteisėtai (apie tai nebuvo pateikta informacija), nebuvo išrinktas susirinkimo pirmininkas ar sekretorius, nebuvo registruojami atvykę nariai bei skaičiuojami jų balsai. Teismas akcentavo, kad bendrijoje yra 31 narys, turintis balso teisę, susirinkime dalyvavo 24 nariai, jie ir balsavo: už pasisakė 15, prieš - 8, 1 susilaikė, todėl nutarimas priimtas teisėtai ir nėra pagrindo jį naikinti. Padarė išvadą, kad ieškovams neįrodžius tų aplinkybių, kuriomis jie rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu, numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, ieškinys atmestinas. Pažymėjo, kad ieškovų I. S., A. V. pateikti teismui atsisakymai nuo ieškinio neatitinka CPK 140 straipsnio reikalaujamos formos, nustatytos rašytiniam pareiškimui dėl ieškinio atsisakymo (t. 6, 49-53 b.l.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.

Apeliaciniu skundu ieškovės L. P., J. M. ir L. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 6, 66-71 b.l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 133 straipsnio reikalavimus. Kadangi atsakovu šioje byloje buvo juridinis asmuo DNSB „Alsas“, kurį atstovauja valdymo organai - narių susirinkimas arba bendrijos valdyba (arba pirmininkas), o nuo 2010 m. kovo 9 d. valdybos pirmininke buvo išrinkta ir įregistruota V. T., tačiau jai teismo šaukimai apie paskirto posėdžio laiką ir vietą niekada nebuvo siunčiami ir įteikti, nebuvo pranešta ir apie paskutinio teismo posėdžio laiką ir vietą. Nurodo, kad byloje atsakovą DNSB „Alsas“ atstovavo ir šaukimai buvo įteikiami advokatui R. L., kuris teisinių paslaugų sutartį buvo sudaręs su S. Ž., nors ji nuo 2010 m. kovo 9 d. nėra bendrijos valdybos pirmininkė, neturi jokių įgaliojimų atstovauti bendriją. Mano, kad DNSB „Alsas“ nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl nepranešus apie posėdžio laiką ir vietą atsakovui, byla negalėjo būti nagrinėjama 2012 m. sausio 11 d. teismo posėdyje ir tai yra pagrindas sprendimo panaikinimui.

2. Teismas nepagrįstai netaikė DNSB „Alsas“ įstatų 30 straipsnio nuostatų ir taikė LR DNSB įstatymo 21 straipsnio 2 punktą, kuris nereglamentuoja susirinkimo sušaukimo tvarkos ir terminų konkrečioje bendrijoje. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi specialiąja teisės norma - DNSB „Alsas“ įstatais, kurie šiuo atveju tiesiogiai numato bendrijos DNSB „Alsas“ susirinkimo sušaukimo tvarką ir terminus bei narių informavimo būdus. Pažymi, kad L. P., niekada posėdžio metu nepatvirtino, kad buvo tinkamai informuota apie susirinkimo vietą ir laiką, patvirtino, kad laiptinėje kabojo skelbimas, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad visi bendrijos nariai buvo informuoti raštu, nurodant susirinkimo dienotvarkę ir pateikiant su ja susijusią medžiagą.

3. Teismas nenagrinėjo ir nevertino motyvų, jog nutarimai buvo priimti tais klausimais, kurie net nebuvo numatyti susirinkimo darbotvarkėje, sprendime nepasisakė dėl susirinkimo ir jame priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais būtent šiais, ieškovų nurodomais pagrindais. Mano, kad prie bylos nebuvo pateikta jokia darbotvarkėje numatytais klausimais parengta medžiaga, iš kurios teismas būtų galėjęs daryti išvadą apie tinkamą susirinkimo organizavimą ir darbotvarkės paskelbimą.

4. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. susirinkimo protokolas buvo rašomas. Teismas nepagrįstai Ž. G. paaiškimus laikė išimtine įrodinėjimo priemone, nepasisakydamas dėl rašytinių įrodymų - antstolės R. S. 2009 m. rugsėjo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei kartu su juo pateikto audio įrašo ir juose užfiksuotų aplinkybių apie tai, kad susirinkimo dieną, pirmininkaujantis ir sekretoriaujantis nebuvo renkamas, protokolas nebuvo rašomas. Nurodo, kad iš teismui pateikto 2009 m. rugsėjo 17 d. bendrijos susirinkimo audio įrašo, girdisi, kad pirmininkaujančia save pasiskyrė S. Ž., formaliai sekretoriaujančia buvo pasiūlyta Ž. G., tačiau ji atsisakė būti išrinkta sekretoriaujančia, daugiau jokio balsavimo nei dėl pirmininkaujančio, nei sekretoriaujančio išrinkimo nebuvo, šias aplinkybes savo protokole užfiksdavo antstolė R. S..

5. Byloje nėra pateikta protokolo originalo, o sprendime nurodomas esantis protokolas nėra originalus, tai yra protokolo kopija, kurios surašymo aplinkybės nėra aiškios. Pažymi, kad teismo įpareigojimas advokatui R. L. dėl protokolo originalo pateikimo yra neįvykdytas, protokolo originalas nebuvo pateiktas, todėl mano, kad nebuvo pagrindo daryti išvados apie protokolo surašymą, motyvuojant, jog jis pateiktas byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovių L. P., J. M. ir L. V. apeliacinį skundą atsakovas DNSB „Alsas“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 6, 88-92 b.l.).

Atsiliepime nurodė, kad:

1. DNSB „Alsas“ byloje atstovavo advokatas, su kuriuo atstovavimo visai bylai sutartis buvo pasirašyta bendrijos pirmininkės S. Ž., o pasikeitus valdymo organų nariams, sutartis nutraukta nebuvo. Apie bylą buvo pranešta atstovui, kuris tiek atsakovą, tiek trečiuosius asmenis informavo apie bylos eigą, iš jų dėl netinkamo informavimo apeliacinio skundo nėra gauta.

2. DNSB „Alsas“ įstatų 30 punktas numato, jog apie įvyksiantį susirinkimą ir jo darbotvarkę nariai informuojami raštu. Kaip nurodė ieškovai ieškinyje ir apeliaciniame skunde, apie kviečiamą susirinkimą buvo pranešta raštu iškabinant pranešimą skelbimų lentoje. Nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovų prie ieškinio pateiktas pranešimas apie kviečiamą susirinkimą ir ieškovų patvirtinimai, kad apie kviečiamą susirinkimą buvo paskelbta raštu ir viešai. Mano, jog nebuvo pažeistos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normos.

3. Faktiškai susirinkimas, kaip ir nurodyta pranešime, buvo sukviestas dėl namo renovacijos ir šiuo klausimu buvo priimti 4 nutarimai dėl renovacijos darbų eiliškumo. Tai buvo ne pirmas bendrijos narių susirinkimas dėl namo renovacijos. Su investiciniu projektu namo gyventojai buvo supažindinti, o modernizavimo programos sutarties Nr.VP/09-63 priedo Nr. 2 kopijos buvo pateiktos per pašto dėžutes. Susirinkimo skelbimas „Dėl namo renovacijos“ buvo suformuluotas teisingai, nes ši sąvoka apima visą namo renovacijos programą ir pirmininkė S. Ž. negalėjo iš anksto, be susirinkimo spręsti, kokius darbus pirmiausia vykdyti, todėl susirinkimo metu teikė pasiūlymus ir preliminarius darbų vertės paskaičiavimus, už kuriuos buvo balsuota ir kuriems balsų dauguma buvo pritarta.

4. Sekretore buvo išrinkta Ž. G., kuri rašė protokolą. Nei susirinkime dalyvavę bendrijos nariai, nei ieškovų pakviestos advokatė bei antstolė, t. y. asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, susirinkimo metu jokių pastabų dėl susirinkimo pravedimo tvarkos nepateikė. Kadangi susirinkimas vyko vakare ir lauke, tuo pačiu metu buvo neįmanoma surašyti protokolą. Protokolas buvo surašytas nepažeidžiant CK 2.91 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų ir tvarkos.

5. Atkreipė dėmesį, jog ieškovai bendrijos narių susirinkimų nutarimų dėl namo renovacijos neskundė, namo renovacija yra pilnai įvykdyta, ieškinys pareikštas be jokio pagrindo ir nesukels teisinių pasekmių.

Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (t. 6, 84-87 b.l.).

Atsiliepime nurodė, jog apie susirinkimą buvo pranešta, dauguma bendrijos narių dalyvavo, todėl mano, jog susirinkimas buvo organizuotas tinkamai, apie jį žinant bendrijos nariams. Pažymi, jog L. P. dalyvavo susirinkime, o ginti ji gali jos tariamai pažeistas teises, tačiau ji teigia, jog kiti bendrijos nariai nebuvo tinkamai informuoti apie susirinkimą. Mano, kad nepagrįstas argumentas dėl netinkamos darbotvarkės, kadangi darbotvarkė buvo paskelbta, joje numatyti klausimai apima priimtų nutarimų turinį. Byloje pateiktas susirinkimo protokolas. Teismas visus įrodymus įvertino pagal savo įsitikinimą.

Atsakovas UAB „Panemunės butų ūkis“ ir tretieji asmenys V. G., N. Š., Z. G., D. M., J. K., V. P., V. A., D. O., K. R., D. B., A. B., O. D., O. K., G. V. K., D. B., R. P. G., V. A., E. B., V. G., J. A., R. G., J. L., S. Ž., V. L. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija nustačiusi, kad procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, buvo pateikti į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis).

Kolegija nesutinka su apeliančių argumentu, jog atsakovė DNSB „Alsas“ nebuvo tinkamai informuota apie posėdį bei tinkamai atstovaujama.

Proceso teisės nuostatos, reglamentuojančios teismo šaukimų įteikimo tvarką, negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai nuo kitų proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių teismo proceso tikslus ir principus (CPK 2, 7 straipsniai), byloje dalyvaujančių asmenų procesines pareigas (CPK 121 straipsnis), atstovavimo normas (CPK 55-59 straipsniai). Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais, t. y. išsiunčiant pranešimą apie teismo posėdį byloje dalyvaujančio asmens nurodytu adresu be grąžintino pranešimo apie įteikimą. Ši nuostata sietina su byloje dalyvaujančio asmens, žinančio apie prieš jį pradėtą teismo procesą, procesine pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Teismo pranešimo teismui nurodytu byloje dalyvaujančio asmens adresu šiuo atveju laikomas tinkamu informavimu apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo bylą veda per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas apie gautus procesinius dokumentus privalo nedelsdamas pranešti atstovaujamajam (CPK 118 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko keli parengiamieji bei teismo posėdžiai. Pirmasis parengiamasis teismo posėdis byloje paskirtas 2010 m. vasario 8 d., teismo šaukimas pasirašytinai įteiktas trečiajam asmeniui V. T. (t. 3, 66 b.l.) bei atsakovės DNSB “Alsas” pirmininkei S. Ž. (t. 3, 44 b.l.) ir atstovui advokatui R. L. (t. 3, 48 b.l.). Taigi, tinkamai informavus trečiąjį asmenį bei atsakovą apie pirmąjį teismo posėdį, vėliau teismo šaukimai atsakovui nebeturėjo būti siunčiami, o apie kitus teismo posėdžius galėjo būti pranešama pranešimais. Kolegija pažymi, jog pati V. T., dar nebūdama bendrijos pirmininkė bei po jos išrinkimo pirmininke (bendrijos pirmininkė nuo 2010 m. kovo 9 d., t. 6, 72-74 b.l.), dalyvavo teismo posėdžiuose, apie kitus posėdžius buvo informuojama pasirašytinai bei šaukimais (t. 4, 30-32, 114, 127, 161, 165-167; t. 5, 31-33, 54, 66-68, 91-93 b.l.). 2011 m. sausio 18 d. ji sudariusi sutartį su advokatu R. L. (t. 5, 89 b.l.). Todėl nuo to laiko apie kitus posėdžius buvo informuojamas advokatas ir jo pareiga buvo pranešti V. T. apie vykstančius posėdžius bei jos pareiga domėtis byla. Taigi, kolegija pripažįsta, jog V. T. apie vykusius teismo posėdžius tiek dar kaip trečiasis asmuo, tiek kaip bendrijos pirmininkė, buvo informuota tinkamai. Kaip nustatyta byloje, atsakovę DNSB „Alsas“ atstovavo ir šaukimai buvo įteikiami advokatui R. L., kuris teisinių paslaugų sutartį buvo sudaręs su bendrijos pirmininke S. Ž. (t. 2, 83 b.l.). Kadangi S. Ž. nuo 2010 m. kovo 9 d. nėra bendrijos valdybos pirmininkė, apeliančių nuomone, ji neturi jokių įgaliojimų atstovauti bendriją, tuo labiau sudaryti DNSB „Alsas“ vardu teisinių paslaugų sutartis su advokatais. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog advokato atstovavimo sutartis buvo pasirašyta su DNSB „Alsas“, atstovaujama bendrijos pirmininkės S. Ž., visai bylai. Pasikeitus valdymo organų nariams atstovavimo sutartis nebuvo nutraukta. Todėl pagrįstai atsakovė DNSB „Alsas“ buvo atstovaujama advokato R. L. ir tinkamai buvo informuota apie posėdžius (CPK 58 straipsnis, 118 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, kolegija sutinka su atsakovės DNSB „Alsas“ atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, jog CPK 329 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad absoliučiais negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Byloje tokio apeliacinio skundo nėra. Todėl kolegijos nuomone, šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

Kitas apeliančių argumentas, kad apie 2009 m. rugsėjo 17 d. susirinkimą bei jo darbotvarkę buvo netinkamai pranešta bendrijos nariams, todėl jis pripažintinas neteisėtu.

Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, galiojusio susirinkimo metu (toliau DNSBĮ), 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos narių susirinkimus šaukia bendrijos valdyba (pirmininkas) įstatuose nustatyta tvarka (DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Apie įvyksiantį susirinkimą nariai informuojami raštu, kartu paskelbiant susirinkimo darbotvarkę prieš dvi savaites (DNSBĮ 21 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje yra pasakyta, kad bendrijos narių susirinkimas yra laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė bendrijos narių, o 4 dalyje nurodyta, kad susirinkimo nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Tokios pat visuotinio bendrijos narių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo nuostatos yra įtvirtintos ir DNSB ,,Alsas” įstatų 30-32 punktuose (t. 1, 141-146), kuriuose nėra sukonkretinta pranešimo raštu forma.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad bendrijos narių susirinkimo sušaukimo tvarka nebuvo pažeista, nes apie įvyksiantį 2009 m. rugsėjo 17 d. susirinkimą bendrijos nariai buvo informuoti raštu prieš 14 dienų iki susirinkimo kartu paskelbiant ir susirinkimo darbotvarkę (t. 1, 11 b.l.). Minėtame susirinkime dalyvavo 24 bendrijos nariai, t. y. daugiau kaip pusė visų bendrijos narių, o susirinkime priimti nutarimai yra teisėti, kadangi už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (t. 2, 58-60 b.l.). Patys ieškovai ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad apie kviečiamą susirinkimą buvo pranešta raštu iškabinant pranešimą skelbimų lentoje. Apeliantės R. P. ir J. M. susirinkime dalyvavo (t. 2, 59 b.l.), o L. V. „priėmusi nuostatą nedalyvauti susirinkimuose“ (t. 6, 37 b.l.). Kad apeliantės žinojo apie susirinkimą patvirtina ir tai, jog jame dalyvavo ir jų advokatė bei buvo pasikvietusios antstolę. Be to, iš 30 bendrijos narių 24 dalyvavo susirinkime. Todėl kolegija laiko nepagrįstu apeliančių argumentą, jog bendrijos nariai nebuvo tinkamai informuoti apie susirinkimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas sprendimą nepasisakė ir nevertino apeliančių nurodytų aplinkybių, jog rengiant minėtą susirinkimą skelbime nebuvo tinkamai nurodoma susirinkimo darbotvarkė, susirinkimo darbotvarkės klausimais neparengta jokia medžiaga, su kuria bendrijos nariai būtų galėję susipažinti. Taip pat skunde nurodoma, jog skelbime neužsimenama apie darbų atlikimą pagal renovacijos programą.

Kolegijos nuomone, šis argumentas yra nepagrįstas, kadangi darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti klausimus „Dėl namo renovacijos“ ir „Einamuosius klausimus“. Faktiškai susirinkimas, kaip ir nurodyta pranešime, buvo sukviestas dėl namo renovacijos ir buvo priimti 4 nutarimai dėl renovacijos darbų eiliškumo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tai buvo ne pirmas bendrijos narių susirinkimas dėl namo renovacijos, kuriai jau ankstesniuose susirinkimuose buvo pritarta. Su investiciniu projektu namo gyventojai buvo supažindinti. Byloje nustatyta, kad niekas iš ieškovų iki susirinkimo nesikreipė dėl kažkokios papildomos medžiagos ar informacijos, susijusios su namo renovacija ar susirinkimo darbotvarke, pateikimo. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į susirinkime priimtus nutarimus, susirinkimo darbotvarkės klausimai buvo suformuluoti teisingai, nes jie apima priimtų nutarimų turinį. Kolegija pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytam argumentui, kad pirmininkė S. Ž. negalėjo iš anksto, be susirinkimo spręsti, kokius darbus pirmiausia vykdyti, todėl susirinkimo metu teikė pasiūlymus ir preliminarius darbų vertės paskaičiavimus, už kuriuos buvo balsuota ir kuriems balsų dauguma buvo pritarta.

Apeliantės susirinkimo teisėtumą ginčija ir dėl to, jog, anot jų, susirinkimo metu nebuvo rašomas joks susirinkimo protokolas, renkamas pirmininkas ir sekretorius, skaičiuojami dalyvaujantys nariai bei balsai, teismas neatsižvelgė į antstolės R. S. 2009 m. rugsėjo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, o rėmėsi tik Z. G. paaiškinimu.

Šiuos argumentus kolegija atmeta, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, jog yra surašytas ir pateiktas į bylą susirinkimo protokolas, prie jo pridėtas dalyvavusių susirinkime sąrašas su parašais bei balsavimo rezultatais. Kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad nei susirinkime dalyvavę bendrijos nariai, nei ieškovų pakviestos advokatė bei antstolė, t. y. asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, susirinkimo metu jokių pastabų dėl susirinkimo pravedimo tvarkos nepateikė. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai nuomone, jog susirinkimas vyko vakare ir lauke, tuo pačiu metu neįmanoma buvo surašyti protokolą, kuris buvo surašytas laikantis CK 2.91 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų ir tvarkos. Kartu kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovų su ieškiniu pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat nebuvo surašytas tą pačią dieną, jame, be kita ko, konstatuota, kad vyko susirinkimas (t. 5, 127 b.l.).

Kadangi CPK numato, jog į bylą gali būti pateikiami rašytinių įrodymų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos (CPK 114 straipsnio 1 dalis), todėl teismas pagrįstai laikė tinkamu įrodymu susirinkimo protokolo patvirtintą kopiją (t. 2, 58 b.l.). Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį patvirtino gavęs minėto susirinkimo protokolą (t. 1, 81-85 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, įvertindamas įrodymus įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Atlikdamas šias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2012).

Nagrinėjamoje byloje teismas išvadas padarė remdamasis byloje surinktais, vienas kitą papildančiais įrodymais, ir padarė teisingas išvadas, todėl naikinti sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai bendrijos narių susirinkimų nutarimų dėl namo renovacijos neskundė, namo renovacija yra pilnai įvykdyta ir, kaip pripažino ieškovų atstovė teismo posėdžio metu, teisinių pasekmių ginčo susirinkimo metu priimti nutarimai nesukurs (t. 6, 44 b.l.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 38,50 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Žibutė BudžienėVirginija LozoraitytėNerijus Meilutis