- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-15
- Bylos Nr.
- ATP-343-491/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01002-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams su transporto priemonės konfiskavimu. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2013 m. balandžio 16 d., 17.50 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), būdamas baustas pagal ATPK 126 str. 4 d., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,43 ‰ ± 0,02 ‰ (lengvas) girtumas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą – taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme bei netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Jis cituoja skundžiamą nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir nurodo, kad po policijos pareigūnų atlikto jo girtumo patikrinimo alkotesteriu, abejodamas jų alkotesterio parodymų patikimumu jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo patvirtinta, kad jis blaivus, o paimtame jo kraujyje buvo nustatyta mažesnė nei 0,4 ‰ alkoholio koncentracija. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte, kuriame nurodyta, kad jis vairavo neblaivus, ekspertė rėmėsi ne tiksliais tyrimų duomenimis, o samprotavimais, todėl ekspertės pamąstymai negalėjo būti pakankamu pagrindu neginčijamai išvadai apie jo neblaivumą vairuojant transporto priemonę. Taip pat Pažeidėjas nurodo, kad nors jis buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, tačiau jo vairuotas automobilis į saugojimo aikštelę nebuvo nuvežtas ir tuo pačiu automobiliu jis nuvyko į gydymo įstaigą pakartotiniam girtumo patikrinimui, kas patvirtina, jog policijos pareigūnai nebuvo įsitikinę, kad jis iš tikrųjų yra neblaivus ir iš tiesų negali vairuoti automobilio. Tai, Pažeidėjo manymu, patvirtina, kad transporto priemonę jis vairavo blaivus, todėl apylinkės teismas nepagrįstai nubaudė jį už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Teismui manant kitaip, Pažeidėjas prašo taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas, nes jis dirba traktorininku, teisė vairuoti jam reikalinga tiek nuvykti į darbą, tiek ir vykdyti darbines funkcijas, todėl būtų tikslinga skirti jam švelnesnę pagrindinę nuobaudą. Be to, konfiskavus transporto priemonę jis netenka galimybės nuvykti į darbą ir sugrįžti, dabartinė jo finansinė padėtis neleidžia jam įsigyti kito automobilio. Šiuo automobiliu, jo naudojamu pagal panaudos sutartį, naudojasi ir jo žmona, kuriai į darbą taip pat reikia vykti automobiliu. Todėl Pažeidėjas mano, kad administracinių nuobaudų tikslus galima pasiekti netaikant jam papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Pažeidėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad automobilis, kurį apylinkės teismas nusprendė konfiskuoti, nepriklauso nei jam, nei jo žmonai, todėl neišklausęs automobilio savininko apylinkės teismas neužtikrino teisingo proceso ir automobilio savininko teisės į gynybą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 260 str. 1 d., reglamentuojančioje administracinio teisės pažeidimo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną ir kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis esminius duomenis apie asmenims inkriminuojamus konkrečius pažeidimus ir veikas, kuriomis šie pažeidimai pasireiškė, t. y. kaltinimus padarius konkrečius pažeidimus.
Šioje byloje Pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas kaltinant jį tuo, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus ir padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, t. y. 2013 m. balandžio 16 d. 17.50 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (5 b.l.). Tuo tarpu išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes pakeitė. Apylinkės teismas konstatavo, kad Pažeidėjas 2013 m. balandžio 16 d. 17.50 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), būdamas baustas už ATPK 126 str. 4 d. pažeidimą, pakartotinai vairavo V. A. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,43 ‰ ± 0,02 ‰ girtumas). Taigi apylinkės teismas nustatė iš esmės naujas faktines aplinkybes – skirtingai, nei buvo nurodyta protokole, Pažeidėjas vairavo automobilį pakartotinai, būdamas baustu už ATPK 126 str. 4 d. pažeidimą ir Pažeidėjas vairavo V. A. priklausantį automobilį.
ATPK 284 str. 2 d. suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti tik nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą. ATPK įtvirtintos teisės normos nenumato galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius kitus administracinius teisės pažeidimus, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. esmingai keisti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį. Konkrečiai šiuo atveju nepasitvirtinus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytam kaltinimui ir nesant įstatyminio pagrindo konstatuoti Pažeidėjo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta. Tuo tarpu apylinkės teismo nustatytos naujos faktinės aplinkybės ne tik iš esmės pakeitė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytąsias, bet ir pasunkino Pažeidėjo teisinę padėtį. Taip daryti negalima, nes tik konkrečiai administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas pažeidimas suteikia galimybę bylą nagrinėjančiam teismui jį tinkamai įvertinti, o Pažeidėjui galimybę žinoti, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai paaiškinimus, t.y. žinoti nuo ko jis turėtų gintis. Nagrinėjamu atveju savarankiškai pakeitęs protokole suformuotą kaltinimą apylinkės teismas išėjo už Pažeidėjui pateikto kaltinimo ribų, neužtikrino Pažeidėjo teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nuo pateiktų iš esmės naujų kaltinimų, kas laikytina esminiu teisenos pažeidimu ir vien dėl to skundžiamas apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu bei paliktas galioti. Tiesa, byloje yra Pažeidėjo patvirtinimas, kad jam buvo išaiškinta dėl galimybės perkvalifikuoti jo veiką (36 b.l.), tačiau patvirtinime nenurodžius konkrečių aplinkybių, kuriomis pasireiškė Pažeidėjui inkriminuotina nauja veika, toks patvirtinimas pirmiau aptartų teisenos pažeidimų neeliminuoja.
Apeliantas taip pat pagrįstai atkreipia dėmesį, jog automobilis, kurį jis vairavo, yra registruotas ne administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto asmens – V. A., o kito asmens vardu (5, 47 b.l.). Tai, be jokių abejonių, buvo žinoma ir teisės pažeidimą nustačiusiems, vairuotojo dokumentus patikrinusiems bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiems policijos pareigūnams. Tačiau policijos pareigūnai pažeidimo tyrimo metu nenustatė faktinio transporto priemonės savininko, jo neapklausė apie tai, ar jo vardu registruotu automobiliu Pažeidėjas disponavo teisėtai, taip pat nebuvo išsiaiškinta jo pozicija dėl galimo transporto priemonės konfiskavimo. To nepadarė ir apylinkės teismas. Todėl neįvertinus tikrojo Pažeidėjo vairuoto automobilio savininko pozicijos ir nuomonės dėl galimo jo transporto priemonės konfiskavimo apylinkės teismo paskirta nuobauda negali būti laikoma tinkamai individualizuota.
Negalima nekreipti dėmesio ir į kitas aiškiai matomas policijos pareigūnų padarytas klaidas ir jų darbo trūkumus tiriant įvykį bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kaip jau paminėta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas objektyviai ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir jo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje.
Tačiau šioje byloje iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo policijos pareigūnai tik užfiksavo Pažeidėjo neblaivumo faktą ir nušalino jį nuo transporto priemonių vairavimo (17, 18 b.l.). Kitus veiksmus (surašė tarnybinius pranešimus, išspausdino duomenis iš atitinkamų registrų, padarė dokumentų kopijas ir t. t.) policijos pareigūnai atliko jau po protokolo surašymo (7–16, 19, 29 b.l.). Pažymėtina, kad blaivaus Pažeidėjo policijos pareigūnai neapklausė. Tai tik patvirtina, kad policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą Pažeidėjui surašė visiškai atmestinai, tinkamai neišsiaiškinę bei neištyrę visų bylos aplinkybių, ir būtent tai, apeliacinės instancijos teismo manymu, ir lėmė netinkamą jo veikos kvalifikavimą ir ne visų aplinkybių, kuriomis pasireiškė pažeidimas, nurodymą administracinio teisės pažeidimo protokole. Taip pat, dėl pirmiau nurodyto netinkamo šios bylos tyrimo organizavimo Institucija pažeidė ir ATPK 261 str. 1 d. įtvirtintą 3 dienų terminą, per kurį šiuo atveju protokolas turėjo būti pasiųstas apylinkės teismui (2, 5, 6 b.l.).
Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems faktiniams duomenims, į procesą nebuvo įtraukti visi asmenys, kurie turėtų dalyvauti tiriant ir nagrinėjant šią bylą, o apylinkės teismas bylą išnagrinėjo esmingai pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų teiseną, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, ko nei apeliacinės instancijos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.
Nustačius aukščiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p., teismas
NUTARĖ:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarimą V. P. byloje ir šią bylą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui tirti iš naujo.
Ši nutartis neskundžiama.