- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- A-2187-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01232-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- Z. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. S. (Z. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Z. S. (Z. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodė:
2.1. 2019 m. kovo 11 d. raštu kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Lukiškių TI-K) administraciją, prašydamas iškviesti jį pas odontologą dėl skaudančio danties iškritus plombai. Pareiškėjas dėl skausmo negalėjo valgyti, jį kamavo nemiga. Kadangi į minėtą prašymą Lukiškių TI-K administracija nesureagavo, pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. pakartotinai kreipėsi į administraciją, prašydamas būtų iškviestas be eilės pas odontologą. Į jo prašymą Lukiškių TI-K administracija vis vien neragavo, visi jo rašyti skundai, vaizdo medžiaga apie jo teisių pažeidimus yra dingusi. Pareiškėjas skausmą kentė nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., t. y. 50 dienų. Per šį laikotarpį jis negalėjo valgyti, gerti, prarado 7 kg svorio, jį kankino alkis, skaudėjo skrandį. Pareiškėją 2019 m. balandžio 3 d. priėmė odontologas, tačiau per 10 minučių jis priėmė net tris žmones. Odontologas neatsakingai atliko savo pareigas, be to, dantis tvarkė su nesteriliais įrankiais. Per priėmimą pareiškėjui nebuvo suleisti nuskausminamieji vaistai, odontologas atsisakė taisyti visus tris jam skaudančius dantis, liepė rinktis tik vieną dantį, nors į du dantis buvo įdėti vaistai dviem savaitėm. Pareiškėjas pasirinko taisyti dantį, iš kurio iškrito plomba. Po priėmimo odontologas davė vaistų nuo skausmo ir liepė pakentėti, užrašė kitam priėmimui eilės tvarka. Po tokių veiksmų pareiškėjas 2019 m. balandžio 4 d. kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K direktorių.
2.2. Lukiškių TI-K administracijos kankinamas elgesys yra nežmoniškas, žeminantis pareiškėjo garbę ir orumą. Pareiškėjas patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija. Tokiu būdu pareiškėjo vestam aktyviam gyvenimo būdui ir sveikatai yra padaryta didelė žala. Pareiškėjas dėl aplaidaus Lukiškių TI-K administracijos elgesio neteko galimybės sportuoti, medituoti, skaityti knygas ir pan. Tokį kankinamą elgesį draudžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), todėl atsakovo atstovas turi atlyginti jam padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba (nuo 2019 m. vasario 1 d. Sveikatos priežiūros skyrius, toliau – SPS) savo veikloje vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.
3.2. Pareiškėjas, atvykęs iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2019 m. vasario 18 d. kreipėsi su prašymu reg. Nr. 410 dėl gydytojo odonlologo konsultacijos. Planine tvarka pareiškėjas priimtas gydytojo odontologo konsultacijai 2019 m. kovo 4 d., pradėtas 15-o danties gydymas. Pakartotinai pareiškėjas buvo užrašytas odontologo apžiūrai 2019 m. kovo 19 d., tačiau pareiškėjas pas gydytoją iškviestas nebuvo, kadangi Lukiškių SPT gydytojas-odontologas išėjo iš darbo. Atsižvelgiant į tai, apžiūra buvo perkelta į 2019 m. balandžio 3 d. Nustatyta data pareiškėjas buvo iškviestas pas gydytoją odontologą, jo reikalavimu pradėtas kito skaudančio danties (38-o) gydymas.
3.3. SPS medicininis personalas tinkamai ir operatyviai reagavo į pareiškėjo prašymus suteikti odontologinį gydymą, o 2019 m. kovo 19 d. planuojama gydytojo apžiūra neįvyko dėl objektyvios priežasties. Vienintelis pareiškėjo skundas, susijęs su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, Lukiškių TI-K administracijai buvo pateiktas tik 2019 m. balandžio 4 d., t. y. jau po administracinės bylos iškėlimo teisme.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu: 1) priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) nutraukė skundo dalį dėl suteiktų odontologo paslaugų kokybės; 3) kitą skundo dalį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjui odontologo paslaugos buvo teikiamos remiantis jo prašymu dėl gydytojo-odontologo konsultacijos 2019 m. kovo 4 d. (buvo pradėtas gydyti 15-as dantis). Kitas, 2019 m. kovo 19 d. paskirtas vizitas, neįvyko dėl pareiškėją gydžiusio gydytojo-odontologo išėjimo iš darbo ir buvo perkeltas į 2019 m. balandžio 3 d. Kaip nurodė pareiškėjas skunde, 2019 m. kovo 11 d. jis dėl danties skausmo prašė registruoti jį be eilės pas odontologą, pakartotinai prašė registruoti dėl danties skausmo 2019 m. kovo 18 d., tačiau į jo prašymus nebuvo reaguota. Atsakovo atstovas nepateikė tai paneigiančių rašytinių įrodymų (registravimo pas odontologą žurnalo ar kt.). Nors pareiškėjas teigdamas, kad jis prašėsi pas odontologą be eilės 2019 m. kovo 11 d., 2019 m. kovo 18 d. pakartotinai, tačiau jo prašymai nebuvo registruoti, nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, teismas vertino, jog tokie prašymai galėjo būti pareikšti ir žodžiu, o į juos Lukiškių TI-K administracija turėjo reaguoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad asmens medicininiuose dokumentuose buvo įrašas, kad pareiškėjui odontologo paslaugos pradėtos teikti 2019 m. kovo 4 d. pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. rašytiniu prašymu, o atsakovo atstovas 2019 m. balandžio 24 d. atsakyme Nr. 96-1647 nurodė, jog 2019 m. kovo 11 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas apie kitą skaudamą dantį, pareiškėjui 2019 m. kovo 11 d. seselė davė vaistų nuo skausmo. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas galėjo kentėti dantų skausmą nuo 2019 m. kovo 11 d., dėl ko prašėsi neplaninio registravimo pas odontologą.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kentė danties skausmą, be to, planuotas 2019 m. kovo 19 d. vizitas pas odontologą neįvyko ir buvo perkeltas tik 2019 m. balandžio 3 d., teismas vertino, kad toks ilgas laiko tarpas tarp vizitų pas odontologą (nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.), įvertinus pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d., 2019 m. kovo 18 d. prašymus registruoti be eilės pas odontologą dėl skausmo, yra per ilgas ir neprotingas skausmą kenčiančiam asmeniui, planinio vizito nukelta data nagrinėjamu atveju nelaikytina pagrįsta ir objektyvia. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas turėjo pareigą organizuoti pareiškėjui odontologo paslaugų teikimą jo prašymu dėl danties skausmo skubos tvarka, kaip tai numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir TIVTT).
7. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog įstaigoje tuo metu nebuvo gydytojo odontologo, nėra pagrindas leisti kęsti nuteistajam skausmą pakankamai ilgą laiko tarpą, tokiu būdu sukeliant jam tiek fizinę, tiek ir dvasinę kančią, laikant jį nežmoniškomis sąlygomis, kas šiuo atveju pripažintina pareiškėjo teisių pažeidimu. Atsakovo atstovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo imtasi visų priemonių, jog būdų pagreitintas pareiškėjo priėmimas pas odontologą atsižvelgiant į jo patiriamą skausmą, kad buvo reaguota į pareiškėjo prašymus teikti jam odontologo paslaugas, nors teismas du kartus buvo įpareigojęs atsakovo atstovą pateikti į bylą visus reikšmingus ginčui išnagrinėti rašytinius įrodymus.
8. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje nustatytas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas, t. y. nebuvo reaguota į pareiškėjo prašymą paūmėjus danties skausmui organizuoti odontologo konsultaciją kuo skubiau, bei kad 2019 m. kovo 19 d. turėjęs įvykti vizitas neįvyko, buvo atidėtas iki 2019 m. balandžio 3 d., dėl to, jog iš darbo išėjo pareiškėją gydęs odontologas (dėl nepateisinamos priežasties). Teismas vertino, kad pažeidimas truko nuo 2019 m. kovo 11 d. (nuo pareiškėjo pirmojo prašymo registruoti jį be eilės pas odontologą dėl skaudamo danties) iki 2019 m. balandžio 3 d. (kai buvo priimtas odontologo konsultacijai).
Žemesnės instancijos teismas
9. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su suteiktų odontologo paslaugų kokybe, teismas nurodė, kad medicininių paslaugų kokybės vertinimas, ginčai dėl to yra bendrosios jurisdikcijos teismų kompetencija (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su suteiktų odontologo paslaugų kokybe, ir išaiškino pareiškėjui jo teisę šiuo aspektu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
10. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo (dydžio) teismas nurodė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o dėl nustatytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus fizinius, dvasinius išgyvenimus, laikotarpį, kuriuo jis patyrė nurodytus išgyvenimus, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 13 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo visą su ginču susijusią medžiagą, jeigu teismas manytų, jog byloje esamų duomenų nepakanka išvadoms padaryti. Apeliaciniame skunde nurodoma:
11.1. Teismas priteisė nepakankamo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo patirtas kančias, į aplinkybę, jog jis buvo priverstas kreiptis į psichiatrą ir vartoti medikamentus, jog galėtų užmigti, į tai, jog jis yra įkalinimo įstaigoje ir jo galimybė rinkti įrodymus yra apribota. Teismas neįvertino nustatyto fakto, kad atsakovo atstovas nereagavo į pareiškėjo prašymus iškviesti jį pas odontologą, neišsaugojo vaizdo įrašų, siekė išvengti atsakomybės. Nuteistiesiems nepagrįstai perkeliama per didelė įrodinėjimo našta, kadangi jų argumentai dažnai atmetami kaip abstraktūs, įrodyti savo teiginius jiems sunku, nes įkalinimo įstaigos administracija neišsaugo įrodymų (rašytų skundų ir pan.).
11.2. Teismas taip pat netinkamai įvertino ginčo laikotarpį: teismas nurodė, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. balandžio 3 d., tačiau 2019 m. balandžio 3 d. pareiškėjas nebuvo iškviestas pas odontologą, kada jis buvo iškviestas, turi būti užfiksuota asmens sveikatos istorijoje. Paskutinis skaudamas dantis pareiškėjui buvo sutaisytas tik 2019 m. gegužės mėn.
11.3. Gydymo paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos netinkamai. Gydytojas atsisakė taisyti visus tris skaudančius dantis ir liepė išsirinkti vieną dantį, nesuleido nuskausminamųjų vaistų. Pareiškėjas dėl dantų skausmo patyrė daug kančių, išsivystė komplikacijos, infekcija, jis prarado daug svorio, fizinę formą. Be to, odontologas pareiškėjui grasino, kad jis daugiau neberašytų skundų.
12. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nemotyvuoja, kodėl, teismo manymu, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo.
12.2. Teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
12.3. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei nepagrindė, kodėl būtent jo nurodyta piniginė suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.
Atsiliepimas
13. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą ir tenkinti jo apeliacinį skundą. Atsakovo atstovas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir savo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam netinkamai buvo organizuotas medicininių paslaugų suteikimas ir dėl to, kad odontologo paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, atlyginimo.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.
16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Kaip matyti iš apeliacinių skundų apeliantai materialiosios teisės neginčija.
17. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino ginčo laikotarpį. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, su šiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, teismas išanalizavo visą pareiškėjo gydymosi procesą organizaciniu aspektu. Teismas vertino, kad pažeidimas truko nuo 2019 m. kovo 11 d. – nuo pareiškėjo pirmojo prašymo registruoti jį be eilės pas odontologą dėl skaudamo danties, iki 2019 m. balandžio 3 d. – kai pareiškėjas buvo priimtas odontologo konsultacijai. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, kadangi po 2019 m. balandžio 3 d. kvalifikuotas gydytojas sprendė kaip gydyti pareiškėjo dantis. Pareiškėjas teigdamas, kad pažeidimas truko ir po 2019 m. balandžio 3 d., iš esmės ginčija gydymo tinkamumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad medicininių paslaugų kokybės vertinimas, ginčai dėl to yra bendrosios jurisdikcijos teismų kompetencija. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje byloje dėl to nepasisakys.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ilgas laiko tarpas tarp vizitų pas odontologą (nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.), įvertinus pareiškėjo 2019 m. kovo 11 d., 2019 m. kovo 18 d. prašymus registruoti jį be eilės dėl skausmo, yra per ilgas ir neprotingas skausmą kenčiančiam asmeniui. Planinio vizito nukelta data nagrinėjamu atveju nelaikytina pagrįsta ir objektyvia, pateisinančia priežastimi; pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai suorganizuotas medicininių paslaugų teikimas. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, jis šių nustatytų faktinių bylos aplinkybių neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus), atitinka bylos medžiagą ir yra teisingos.
19. Kaip matyti iš pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų, abu apeliantai nesutinka su pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Dėl šalių argumentų šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
20. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
21. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų patirtų neigiamų išgyvenimų pareiškėjui pakankamas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista visa skunde nurodyta neturtinės žalos atlyginimo suma, t. y. 13 000 Eur, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pažeidimų pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 500 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Z. S. (Z. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.