- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- eI-937-279/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00315-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- B. E.L.
- Atsakovas
- Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcijai
- Trečiasis asmuo
- D.J., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
atsakovo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovui T.R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B.E. L. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir D. J.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B. E. L., galutinai suformulavęs skundo reikalavimus, teismo priimtu patikslintu skundu (toliau - skundas) prašė: 1) panaikinti atsakovo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos (toliau – Direkcija) 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai neteisėtos veiklos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė bei jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 8 d. raštu kreipėsi į Direkciją dėl neteisėtų kaimynų D. J. ir jos sutuoktinio K. J. veiksmų. Šio rašto kopijas taip pat persiuntė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui. 2015 m. liepos 8 d. rašte pareiškėjas nurodė, kad kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 54, (duomenys neskelbtini), Ignalinos r., besiribojančio su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, savininkai D. J. ir K. J. 2015 m. liepos 2 d. atvežė bei šalia pareiškėjo sklypo ribos iškrovė 40 senų gelžbetoninių gaminių – luitų, suformavo apie 32 metrų ilgio tvorą, prašė institucijų, kurioms išsiuntė šį raštą, įpareigoti kaimynus: nugriauti savavališkai pastatytą tvorą; patraukti luitus, kurie darko Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį; nutraukti besitęsiantį Aukštaitijos nacionalinio parko teršimą; atstatyti buvusią aplinkos būklę. Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, Direkcija nepagrįstai skundžiamu Sprendimu apibendrintai pateikė išvadą, kad kaimyniniame sklype pažeidimų nenustatyta. Teigė, kad Direkcijos Sprendimas naikintinas, nes jo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, kaimynų sklype sudėti gelžbetoniniai luitai yra pastatyta tvora, kuri laikytina nesudėtingu statiniu, nes kaimynų tvora sukurta vykdant statybos darbus, panaudojant statybos produktus – betoninius, gelžbetoninius gaminius, kurie pilnai remiasi į žemę, jos sąlytis su žeme yra patvarus, tai yra, neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti į kitą vietą. Be to tvirtino, kad kaimynų pastatyta betoninė, pagal ežero pakrantę 30 metrų besitęsianti ir iš ežero puikiai matoma tvora bjauroja ir darko vertingą kraštovaizdį, o senų luitų suvežimas gali būti vertinamas kaip aplinkos teršimas. Teigė, kad Direkcija, vykdydama savo funkcijas, privalo kontroliuoti fizinių asmenų ūkinę veiklą Aukštaitijos nacionaliniame parke. Mano, kad Direkcija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, privalėjo nutraukti kaimynų D. J. ir K. J. vykdomus įstatymų pažeidimus bei panaikinti daromą žalą gamtai ir atstatyti buvusią aplinkos būklę. Nagrinėjamu atveju tvirtino, kad Direkcija priėmė formalų Sprendimą, be to šiame Sprendime nenurodė apskundimo tvarkos, todėl jis turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad pareiškėjo 2015 m. liepos 8 d. rašto pagrindu atlikus galimai neteisėtos pareiškėjo kaimynų veiklos patikrinimą ir nenustačius jokių neteisėtos veiklos požymių, Sprendimu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad kaimyninio sklypo savininkams nuosavybės teise priklausančiame namų valdos sklype susidedant statybines medžiagas, pažeidimų nenustatyta. Sprendimu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad dėl sklypo kaimynų veiklos patirtų turtinių nuostolių ir kitų turtinių ar teritorinių ginčų tarp kaimynų jis gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta tvarka. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jo kaimynų sklype susidėtos statybos medžiagos – betoniniai luitai sudaro tvorą, kuri atitinka nesudėtingo statinio sąvoką. Remdamiesi Statybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigė, kad pareiškėjo kaimynų sklype tvarkingai sandėliuojamos statybinės medžiagos – gelžbetoniniai blokai (luitai) negali būti laikomi nekilnojamu daiktu, kadangi yra kilnojamieji daiktai, todėl neatitinka statinio sąvokos, o tuo pačiu negali būti laikomi laikinu nesudėtingu statiniu – betonine tvora (užtvaru). Taip pat kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, kad kaimynų sklype sandėliuojamos statybinės medžiagos darko kraštovaizdį ir teršia aplinką. Nurodė, kad iš fotonuotraukos, kurią Direkcijos specialistas, atlikdamas patikrinimą, nufotografavo iš Asalnų ežero, matyti, kad užfiksuotas pakrantės vaizdas patvirtina Direkcijos Sprendime pareiškėjui nurodytas aplinkybes. Tvirtino, jog pagal nuotraukoje užfiksuotą vaizdą, gerai matoma uždara pakrantės teritorija, apsupta medžių ir krūmų, apaugusi aukštais meldais, medžiais, nesudaro erdvinio matomumo į kokius nors pakrantėje ar toliau esančius gamtos ar kultūros paveldo paminklus ar objektus, vaizdingą panoramą, todėl mano, kad sandėliuojamų gelžbetoninių blokų eilė iš bendro pakrantės vaizdo, dėl dviaukščio pastato, jo priestato, sezoninės palapinės ir kitų objektų, neišsiskiria. Be to teigė, kad Asalnų ežeru palei aptariamą pakrantę vasaros sezono metu valtimis, baidarėmis bei kitomis vandens transporto priemonėmis praplaukia daug asmenų pažintiniais ar poilsiavimo tikslais. Nusiskundimų dėl iš ežero matomų sandėliuojamų gelžbetoninių blokų, kaip darkančių kraštovaizdį, Direkcija nėra sulaukusi. Akcentavo, jog atsižvelgiant į tai, kad gelžbetoniniai blokai negali būti vertintini kaip statinys, todėl šių statybinių medžiagų sandėliavimui nėra taikomi teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodyti reikalavimai, kurie taikomi statiniams, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines medžiagas) ir kraštovaizdžio pobūdį. Taip pat teigė, kad sandėliuojant gelžbetoninius blokus, į aplinką (šalia esantį ežerą) nėra išmetami (išleidžiami, paskleidžiami) jokie teršalai, todėl žala gamtai nėra daroma. Be to, paminėjo, kad pareiškėjo kaimynų sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 416 patvirtinta Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema, patenka į gyvenamojo funkcinio prioriteto ir intensyvaus tvarkymo rekreacinių gyvenviečių zoną, o šioje zonoje ūkinė veikla nėra draudžiama.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. prašė pareiškėjo skundo netenkinti. D. J. kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, kad savo sklype, besiribojančiame su pareiškėjui priklausančiu sklypu, pastatė tvorą, kuri darko kraštovaizdį ir teršia aplinką. Paaiškino, kad gelžbetoninius blokus (luitus) iš apleisto sklypo į nuosavybės teise priklausantį sklypą atsivežė 2015 metų vasarą. Suvežant luitus į sklypą, buvo naudojamos techninės priemonės, kurios leido pervežti luitus ir juos sudėti sklype. Jokios surišamosios medžiagos nebuvo naudojamos, tarp blokų yra pakankami tarpai, nebuvo atliekami jokie statybos darbai. Šie gelžbetoniniai blokai (luitai) yra sklype sudėtos geros būklės statybinės medžiagos, kurios ateityje bus panaudotos pirties statybai. Jau yra parengtas projektas pirties statybos darbams atlikti, bet dar jis iki galo nėra suderintas, jis yra taisomas, o kol vyksta ginčas su pareiškėju, visi darbai yra sustabdyti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį tinkamai ir laiku pranešta, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimu prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo kaimynų sklype atvežti ir sudėti gelžbetoniniai luitai yra pastatyta tvora, kuri laikytina statiniu, nes kaimynų tvora sukurta vykdant statybos darbus, panaudojant statybos produktus – gelžbetoninius gaminius, kurie pilnai remiasi į žemę ir pan., yra nepagrįstos ir laikytinos pareiškėjo subjektyvia nuomone. Inspekcija, remdamasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 7, 9, 13, 15, 71 dalyse įtvirtintomis statinio, pastato, inžinerinių statinių, statybos, statybos darbų, savavališkos statybos sąvokomis ir samprata bei atsižvelgdama į byloje pateiktą medžiagą (fotonuotraukas), tvirtino, kad pareiškėjo minimi seni pamatų blokai yra tiesiog kaimynų sklype sandėliuojamos medžiagos, kurias galima būtų perkelti į kitą vietą už tam skirtų pakėlimo kilpų. Inspekcijos nuomone, ir šių gelžbetoninių luitų nėra sumontuota konstrukcija, panaudojant statybines rišamąsias medžiagas, tokias kaip skiedinys ar betonas ir nėra atlikti jokie statybos darbai. Teigė, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimą vietoje pareiškėjo kaimynų sklype, nustatė, jog statybos darbai nėra vykdomi. Sklype yra sukrautos statybinės medžiagos - betoniniai pamatų blokai, o gelžbetoninė tvora nėra pastatyta.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį tinkamai ir laiku pranešta, atsiliepime nurodė, kad nedalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnybos nuomone, skundžiamas Direkcijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teigė, kad Direkcija, gavusi pareiškėjo 2015 m. liepos 8 d. raštą „Dėl neteisėtos veikos“, ėmėsi teisės aktais nustatytos pareigos ištirti minėtame rašte nurodytas aplinkybes. Direkcijos specialistai 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo vietoje metu nustatė, kad sklypo, besiribojančio su pareiškėjui priklausančiu sklypu, savininko sudėti betoniniai blokai yra jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, neperžengiant kaimyninio sklypo ribos. Be to, statybiniai blokai sudėti ne arčiau kaip 20 metrų nuo ežero kranto ir į vandens apsaugos juostą nepatenka. Atsakovas Sprendime taip pat nurodė, kas vadovaujantis teisės aktais yra statinys ir atliekos bei pateikė išvadą, kad sklypo savininkams susidedant statybines medžiagas (statybinius blokus), pažeidimų nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 58, (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r. sav. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) g. 54, (duomenys neskelbtini)k., Ignalinos r. sav. esančiu žemės sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui D. J. Šis trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis sklypas yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 416 patvirtintą „Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemą“ patenka į gyvenamojo funkcinio prioriteto ir intensyvaus tvarkymo rekreacinių gyvenviečių teritoriją. Pareiškėjas 2015 m. liepos 8 d. raštu „Dėl neteisėtos veiklos“ ir šio rašto kopijomis kreipėsi į Direkciją ir kitas institucijas, paaiškino visumą aplinkybių, jo nuomone, patvirtinančių, kad D. J. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 54, (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r. sav., šalia pareiškėjo sklypo ribos iš senų gelžbetoninių blokų (luitų) savavališkai pastatė tvorą, kuri darko kraštovaizdį bei teršia aplinką ir prašė institucijų įpareigoti sklypo savininkus nugriauti savavališkai pastatytą tvorą; patraukti luitus, kurie darko Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį; nutraukti besitęsiantį Aukštaitijos nacionalinio parko teršimą; atstatyti buvusią aplinkos būklę. Atsakovas, atlikęs pareiškėjo 2015 m. liepos 8 d. rašte „Dėl neteisėtos veiklos“ nurodytų aplinkybių patikrinimą, nenustatė pareiškėjo kaimynų neteisėtų veiklos požymių ir šias išvadas išdėstė 2015 m. liepos 29 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl galimai neteisėtos veiklos“.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl galimai neteisėtos veiklos“ pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjas Sprendimą ginčija iš esmės teigdamas, kad nagrinėjamu atveju atsakovas jo 2015 m. liepos 8 d. rašte „Dėl neteisėtos veikos“ nurodytų aplinkybių vertinimą atliko formaliai, todėl skundžiamame Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad D. J. priklausančiame žemės sklype pažeidimų nenustatyta.
Pagal Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos nuostatus (patvirtintus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2015-09-30 įsakymu Nr. V-164) (toliau – Nuostatai), Direkcija yra viešojo administravimo subjektas, pagal kompetenciją vykdantis kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą, organizuojantis nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, pažintinio turizmo, racionalaus gamtos išteklių naudojimo skatinimą, vykdantis fizinių ir juridinių asmenų veiklos saugomose teritorijose kontrolę pagal nustatytą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko apsaugos ir naudojimo tvarką. Direkcijos atliekamų funkcijų sąrašas pateiktas Nuostatų 10 punkte. Šių Nuostatų 10.24 punkte numatyta, kad Direkcija pagal kompetenciją nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus, pranešimus ir prašymus.
Pareiškėjas nesutinka su Direkcijos Sprendime pateikta išvada, kad D. J. priklausančiame sklype yra sudėtos tik statybinės medžiagos. Pareiškėjo teigimu, šalia jo sklypo ribos sudėti gelžbetoniniai luitai yra pastatyta tvora, kuri laikytina nesudėtingu statiniu, nes kaimynų tvora sukurta vykdant statybos darbus, panaudojant statybos produktus.
Statinio sąvokos apibrėžimas yra pateiktas Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, nustatant, kad statinys - tai pastatas arba inžinierinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. To paties straipsnio 15 dalyje yra reglamentuota, kad statybos darbai - visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje yra reglamentuota, kad laikančiosios konstrukcijos - konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis - laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Nustatant, ar konkretus daiktas yra statinys, būtina išsiaiškinti, ar jis atitinka abu statinio požymius: yra nekilnojamasis daiktas ir turi sukurtas statybos darbais statybos vietoje laikančiąsias konstrukcijas. Nekilnojamųjų daiktų sąvokos apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 ir 4 dalyse, kuriose nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais. Šio kodekso 4.2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Remiantis Direkcijos 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akto duomenimis, trečiojo suinteresuoto asmens D. J. teiktais paaiškinimais, Inspekcijos 2015-07-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytomis aplinkybėmis, kitais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. J. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 54, (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r. sav., greta pareiškėjui priklausančio sklypo ribos yra sudėti betoniniai blokai (luitai). Šie blokai (luitai) sudėti išilgai (31,40 m.) sklypo, 4 eilėmis (plotis – 1,4 m.). Vieno bloko (luito) ilgis yra 245 cm., plotis – 30 cm., aukštis – 56 cm. Blokai (luitai) sudėti nevykdant statybos darbų, nenaudojant jungiamųjų statybinių medžiagų, nevykdant jokių žemės kasimo darbų. Be to, D. J. priklausančiame žemės sklype sudėti betoniniai blokai (luitai) neturi laikančiųjų konstrukcijų, kurios užtikrintų jų mechaninį atsparumą ir pastovumą. Atsižvelgus į tai, jog šie betono blokai (luitai) neturi laikančiųjų konstrukcijų, kad juos galima perkelti į kitą vietą nepakeitus jų paskirties bei nesumažinus jų vertės, tai suponuoja išvadą, jog betoniniai blokai negali būti priskiriami statiniams vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, kadangi jie pagal visus savo požymius yra kilnojamasis daiktas.
Pareiškėjas teigė, kad trečiojo suinteresuoto asmens sklype esantys gelžbetoniniai luitai bjauroja ir darko vertingą kraštovaizdį bei teršia aplinką, o Direkcija, kaip įgaliota institucija, negina įstatymuose nustatytų principų, kuriuos pažeidžia kaimyninio sklypo savininkai. Mano, kad Direkcija, vykdydama savo funkcijas ir bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, privalo nutraukti kaimynų vykdomus įstatymų pažeidimus bei panaikinti gamtai daromą žalą.
Kaip jau buvo minėta, Direkcija yra pagal savo nuostatus veikiantis viešojo administravimo subjektas, kuris be kita ko vykdo kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą, organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą. Direkcija, kaip viešojo administravimo subjektas, gavęs duomenų apie daromus pažeidimus Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko teritorijoje privalo realizuodama jai suteiktus įgaliojimus, patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai neleidžia konstatuoti, kad viešojo administravimo subjektas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys, t. y. jis nėra saistomas tokių asmenų nurodytų argumentų ir prašymų taikyti kitų asmenų atžvilgiu tam tikras poveikio priemones. Bylos duomenys patvirtina, kad Direkcija, pareiškėjo 2015 m. liepos 8 d. rašto „Dėl neteisėtos veiklos“ pagrindu atlikusi patikrinimą nenustatė, kad pareiškėjo kaimynų sklype tvarkingai sudėtos statybinės medžiagos teršia aplinką ir darko kraštovaizdį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.
Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi faktinius bylos duomenis, nenustatė, kad pareiškėjas turėtų valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į privačią teritoriją (žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) g. 54, (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r. sav., priklausantį D. J.). Kaip jau buvo nustatyta byloje, trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. jai nuosavybės teise priklausančiame sklype yra susidėjusi statybines medžiagas – betoninius blokus (luitus). Šios medžiagos nepatenka į pareiškėjui priklausančio sklypo teritoriją. Direkcija, atlikusi patikrinimą, pažeidimų D. J. priklausančiame sklype nenustatė. Įvertinus pareiškėjo argumentus dėl daromos žalos gamtai, aplinkos teršimo, kraštovaizdžio darkymo ir pan., darytina išvada, kad pareiškėjas neturi aiškiai identifikuojamo intereso apginti realiai egzistuojančią savo subjektinę teisę, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip siekis perimti viešojo administravimo institucijų darbą ir ginti viešąjį interesą, o pareiškėjas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą. Darytina išvada, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovo veiksmų šiuo pagrindu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, patikrinusi bylos teisingam išsprendimui reikšmingus faktinius duomenis, kiek tai susiję su atsakovui priskirtų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ir priimto Sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, daro išvadą, kad pareiškėjo 2015 m. liepos 8 d. raštas „Dėl neteisėtos veiklos“ buvo išnagrinėtas tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamo Sprendimo turinys rodo, kad atsakovas patikrino ir išanalizavo pareiškėjo kreipimesi įvardytas aplinkybes, atliko motyvuotą jų įvertinimą, todėl Sprendimas laikytinas atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. Nors pareiškėjas teigė, kad ginčijamame Sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau spręstina, kad šis neesminis pažeidimas nesutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgus į pareiškėjo išreikštus nusiskundimus dėl gretimo sklypo kaimynų veiklos ir įtakos jo teisėms (dėl sudėtų betoninių blokų (luitų) kaupiasi vanduo; sugriautas pareiškėjui priklausantis šulinys ir pan.), išaiškintina pareiškėjui, jog ginčai, kylantys iš civilinių ir kitų privatinių teisinių santykių nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis), todėl atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo B.E. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.