Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. B. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2022 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 23 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2023 m. kovo 9 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 4 mėnesiai 14 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. B. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aptartos nuteistųjų resocializacijos priemonės, kurios yra taikomos resocializuojant nuteistuosius.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

10. Nekyla abejonių dėl to, kad T. B. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

11. Nuteistajam T. B. 2023 m. vasario 22 d. atliktoje socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Konstatuoti nuteistojo daromos pažangos mažinant jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką akivaizdumą šiuo metu dar nėra pagrindo. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti aplinkybė, kad nuo ankstesnio atlikto vertinimo nuteistajam T. B. nustatyta rizika išliko nepakitusi, t. y. rizika priskiriama tai pačiai vidutinės rizikos grupei. Nors tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, 3 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, mokosi, sutinka dirbti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jam suteikta teisė vykti į trijų dienų išvykas neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui nuteistojo T. B. atveju jos vis tik dar nėra pakankamos.

12. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų aplinkybių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, nurodyta ir tai, kad nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar išskiriami ne tik 6 statiniai (kriminalinė istorija (viso teistas aštuonis kartus, šiuo metu atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę); suicidinio elgesio istorija; smurtinio elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio, istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; priežiūros bendruomenėje sąlygų pažeidimai, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas), bet ir 14 dinaminių kriminogeninių veiksnių – maža oficiali darbinė patirtis, turi skolų ir šiuo metu ribotas galimybes jas padengti, o taip pat susiduria su tam tikrais lėšų tvarkymo sunkumais; smurto panaudojimas prieš buvusią sutuoktinę, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; emocijų valdymo sunkumai bei mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys bei tų pačių klaidų kartojimas; būdinga instrumentinė agresija; būdingos savitvardos problemos; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros ar apribojimų pažeidimai); būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Sutiktina, kad statiniai veiksniai negali būti pakeisti, kadangi jie egzistuoja dėl praeityje padarytų veiksmų ir niekuomet nepasikeis, tačiau T. B. turi galimybę pakeisti net keturiolika dinaminių veiksnių.

13. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad T. B., laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu įgijo penkias specialybes, tačiau pagal jas nedirbo, o jo darbinė veikla buvo nepastovi, nestabili, nuteistasis yra įgijęs tik 8 klasių išsilavinimą. Taip pat stebima, jog asmens oficiali darbinė patirtis menka. Paskutinės veikos nesusiję su išsilavinimu bei darbine veikla, tačiau galėjo būti padarytos dėl prasmingo užsiėmimo trūkumo, be to, darbinės patirties ir motyvacijos įsidarbinti oficialiai stoka gali apsunkinti asmens integraciją visuomenėje. T. B. nusikalstamas elgesys ne kartą turėjo tiesiogines sąsajas su poreikiu užsitikrinti materialinę gerovę neteisėtais būdais. Nuteistajam nesugebėjus savęs įtvirtinti darbinėje aplinkoje, tai galėtų tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių. Asmens psichologinę savijautą ypač įtakoja santykiai su partnerėmis ir tai iš dalies susiję ne tik su jo nusikalstama veika, tačiau ir su požiūriu į patį save (o taip pat ir su suicidinėmis intencijomis). T. B. turėjo problemų su alkoholiu, šiuo metu problemą pripažįsta, stebima padidėjusi motyvacija ją spręsti atliekant laisvės atėmimo bausmę Nesprendžiant šių problemų nusikalstamo elgesio rizika gali didėti. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, smurto panaudojimas praradus savitvardą bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Jo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su paviršutinišku požiūriu į jo įvykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų. Destabilizuojančios aplinkos įtaka jo elgesiui išlieka itin aktuali. Nuteistojo finansinius įsipareigojimus vykdo artimieji giminaičiai. Nors nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nėra baustas drausmine tvarka, skatintas tris kartus, tačiau mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu padarė tikrai nepakankamą pažangą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs tai, kad nuteistasis pasižymi menkais savianalizės įgūdžiais bei tai, kad jam trūksta savikritiškumo savo paties atžvilgiu, jis savo veiksmus minimizuoja, ieško situaciją pateisinančių aplinkybių, būdamas struktūruotoje aplinkoje didžiąją bausmės dalį negebėjo savo nusikalstamo elgesio rizikos sumažinti akivaizdžiai, konstatuoja, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Pastebėtina, kad nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.

14. Skunde taip pat nurodoma, kad T. B. yra paskirtas savo neįgalaus tėvo rūpintoju, todėl nori būti laisvėje ir juo rūpintis, teikti pagalbą. Tačiau taip pat nurodo, kad su artimaisiais giminaičiais ryšių atkurti nepavyko, tėtis nesugeba parašyti laiškų ir negali kalbėtis telefonu, tačiau nuteistasis žino, kad tėvas jo laukia. Suprantama, kad T. B. nori pasirūpinti savo tėvu ir tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, pats nuteistasis skunde nurodo, kad ryšio su artimaisiais giminaičiais atkurti nepavyko, tėvas nerašo jam laiškų, nekalba telefonu, todėl nepaisant kilnių T. B. tikslų, kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistojo socialiniai ryšiai su tėvu iš tiesų yra tokie tvirti, kad nuteistajam išėjus į laisvę, darys jam teigiamą įtaką. Skunde taip pat nurodoma, kad T. B. šiuo metu turi žmoną, kuri yra (duomenys neskelbtini), ji ir šeimos terapija labai padeda spręsti jo emocines problemas, santykius su trečiąja žmona vertina kaip tvirtus ir palaikančius, tačiau tuo pačiu įvardina, kad jiems nutrūkus, jam būtų itin sunku, galbūt net prarastų norą gyventi. Suprantama, kad nuteistajam yra itin svarbi šeima, ryšiai su ja, tačiau iš paties nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių ir socialinėje išvadoje pateiktų duomenų, matyti, kad ryšiai šiuo metu dar netapo tokiais tvirtais, kad būtų galima teigti, jog jie bus vienu iš veiksnių, skatinančių nebenusikalsti.

15. Nuteistasis skunde pažymi, kad bausmės atlikimo laikotarpiu padarė akivaizdžią pažangą, pakeitė savo gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikals, dalyvavo daugybėje elgesį keičiančių programų, tvarkosi priklausomybės alkoholiui problemą, turi žmoną, kuri jam padeda susitvarkyti, tačiau lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad apylinkės teismas, vertindamas T. B. teistumus, teisingai konstatavo, kad šiuo metu jis atlieka bausmę už smurtinius nusikaltimus, nukreiptus prieš asmenis ir viešąją tvarką ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti teigiami pokyčiai, vertinant nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami. Tokia išvada darytina ypač atsižvelgiant ne tik į tai, dėl kokių nusikalstamų veikų yra atliekama bausmė, bet ir tai, kad šiuo metu nuteistasis nors ir įdėjo nemažai pastangų, keisdamas savo elgesį ir rodydamas norą gyventi laisvėje, laikantis įstatymų, tačiau šios nuteistojo pastangos šiuo metu nėra laikytinos pakankamomis, kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo taip akivaizdžiai, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadai, konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam T. B. turi būti tęsiamas. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad T. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

16. Teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo T. B. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. B. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.