- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-08
- Bylos Nr.
- 1S-175/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Advokatai
- Linas Belevičius
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Ž. ir jo gynėjo skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Ž. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d.
Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 str. 3 d., 24 str. 4 d. ir 266 str. 1 d., 266 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 260 str. 3 d., 266 str. 1 d., 201 str. 3 d., 266 str. 1 d., 262 str.
A. Ž. kaltinamas tuo, kad kartu su A. K. organizavo nusikalstamą susivienijimą ir dalyvavo jo veikloje, A. Ž. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, o G. R., M. R., A. S., A. J., A. S., V. P. dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje.
Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, A. Ž. kaltinamas padaręs šiuos nusikaltimus:
2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, Kauno m., organizavo neteisėtą psichotropinės medžiagos gamybai būtino pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriaus - 1-fenilpropan-2-ono (toliau prekursorius BMK) gamybą, nurodydamas nusikalstamo susivienijimo nariui A. J. ir nusikalstamam susivienijimui priklausančiam R. G. šią medžiagą pagaminti. Vykdydami šį nurodymą A. J. ir R. G. UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), minėtu laikotarpiu per 5-10 kartų neteisėtai pagamino ir laikė apie 600 litrų prekursoriaus BMK.
Taip pat A. Ž., veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K., iki 2008 m. lapkričio 4 d. jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), netesėtai laikė apie 20 litrų (tikslesnis kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tačiau ne mažiau kaip 22 ml) gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK).
Taip pat A. Ž. organizavo labai didelio psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekio pagaminimą. Šią nusikalstamą veiką jis kaltinamas padaręs tokiomis aplinkybėmis.
2009 m. laikotarpiu nuo balandžio mėn. iki gegužės 10 d. Kauno m. nurodė nusikalstamo susivienijimo nariams M. R. ir G. R. 2009 m. gegužės 10 d. išvykti į psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir pagaminti ten labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino bei išmokinti šios medžiagos gamybos nusikalstamo susivienijimo narius V. P. ir S. L., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. numatytu pagrindu, susitarė su nusikalstamo susivienijimo nariu A. S., kad organizuos A. S. artimo asmens V. P. apmokinimą gaminti metamfetaminą. Vykdant organizatoriaus A. Ž. nurodymą, A. S. 2009 m. gegužės 10 d. savo vairuojamu nenustatyto modelio automobiliu nuvežė S. L. ir V. P. į Kaune Veiverių g, esančią degalinę, kurioje S. L. ir V. P. pasiėmė G. R., kuris minėtus asmenis savo vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į P. R. ir G. N. R. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje nuo 2009 m. gegužės 10 d. iki gegužės 13 d., 10 val. 55 min., M. R., G. R., V. P. ir S. L., panaudodami psichotropinės medžiagos metamfetamino gamybai būtiną pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorių – 1-fenil-2-propanoną (BMK), nusikalstamo suvienijimo narių A. K. ir A. S. pateiktą amfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių – gyvsidabrio chloridą, taip pat A. K. ir A. Ž. pateiktas chemines medžiagas – metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, taip pat panaudodami gamybos įrankius - įvairias talpas, indus, plastikines statines, centrifugą, respiratorius, dujinius degiklius, redukcinio amininimo metodu neteisėtai pagamino ir laikė 59,593 kg., t.y. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
Taip pat A. Ž. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K., iki 2009 m. gegužės 14 d. jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) netesėtai laikė 12405 ml. gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK).
Taip pat A. Ž. kaltinamas tuo, kad iki 2009 m. gegužės 19 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 1800 ml. gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – 1-fenilpropan-2-onas (BMK).
Taip pat A. Ž. kaltinamas ir tuo, kad veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K., iki 2009 m gegužės 19 d. jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), netesėtai laikė apie 2505,36 dm³ (litrų) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 94,9% - 95,7%.
Be to A. Ž. įtariamas ir tuo, kad veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K., iki 2008 m. vasario 28 d. jų bendrai naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė įrenginį – savadarbę metalinę talpą, skirtą psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo ne ankščiau kaip 2008 m. vasario 28 d. (tiksliau tyrimo metu nenustatyta) iki 2009 m. liepos 23 d., 15.49 val., kartu su A. K. ir A. S. šį įrenginį neteisėtai laikė pastarojo naudojamame garaže Nr. 169, esančiame (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, A. Ž. buvo sulaikytas 2009 m. gegužės 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. Ž. dar kartą pratęstas trims mėnesiams.
Teismo nutartyje nurodoma, kad A. Ž. kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už juos baudžiamieji įstatymai numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra pakankamos aplinkybės padaryti išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, kaltinamasis A. Ž. turi ryšių užsienyje, anksčiau yra ne kartą teistas, o nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, yra įtrauktos į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sąrašą. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme suėmimo terminas A. Ž. pratęstas dar trims mėnesiams, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. Ž. skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. Kaltinime nurodytų nusikaltimų jis nepadarė, o teismo nutartyje nurodyti jo suėmimo termino pratęsimo pagrindai, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys naujus nusikaltimus ir poveikį bendrininkams, yra niekuo nepagrįsti teismo teiginiai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau EŽTT) praktiką besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje teismo gali būti pratęstas tik esant aiškioms tikrojo viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Teismas privalo nustatyti, ar kiti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad toliau pateisintų laisvės atėmimą. Tolimesniam laisvės atėmimui pateisinti nepakanka vien pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Nusikaltimo sunkumo motyvacija gali pateisinti asmens suėmimą tik iš pradžių, bet ne laikant jį suimtą daugiau kaip metus laiko, o jis yra suimtas jau vienerius metus ir 3 mėnesius. Teismas turėjo atsižvelgti į BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo, turi šeimą ir nepilnametį vaiką, kuriuos išlaiko. Teismas nevykdė ir BPK 122 str. 7 d. reikalavimų, o tik formaliai aptarė galimybę kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Tuo buvo pažeistos LR Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencijos) nuostatos, nurodančios, kad niekam negali būti atimta laisvė, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Prašo teismo nutartį, kuria pratęstas jo suėmimo terminas, panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti.
Kaltinamojo A. Ž. gynėjas skunde nurodo, kad nutartis, kuria A. Ž. suėmimas pratęstas dar trims mėnesiams, yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismo nutartimi A. Ž. suėmimo terminas pratęstas visais trimis BPK 122 str. numatytais pagrindais, o teismo argumentacija sprendžiant pačios griežčiausios kardomosios priemonės klausimą yra itin formalizuota ir, atsižvelgiant į A. Ž. suėmimo termino trukmę, yra nepakankama, kad būtų galima pagrįsti suėmimo taikymo teisėtumą. Labai ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja suėmimo termino pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis asmens laisvės suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas ir ar jis nepažeidžia Konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad EŽTT ne viename savo sprendime, sprendžiant asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo pagrindo, paties savaime neužtenka tęsti tos kardomosios priemonės terminą, o nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo taikymo pagrindu. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į EŽTT išaiškinimus apie tai, kad kuo ilgiau asmuo laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Teismo nutartis taip pat pažeidžia BPK nuostatas, reglamentuojančius suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus ir sąlygas. BPK 122 str. nuostatos reikalauja, kad konstatuojant bet kurį iš BPK 122 str. numatytų pagrindų, būtų nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog kaltinamasis atliks veiksmus, galinčius sutrukdyti teisminio nagrinėjimo procesui. Procesiniame sprendime turi būti nurodyti objektyvūs faktai, kurie leistų prognozuoti, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo ar kitokiu būdu trukdys procesui. Todėl teismo nutarties argumentas, jog gręsiančios bausmės griežtumas savaime yra pakankamas pagrindas konstatuoti BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas nutartyje išvadą, kad A. Ž. bėgs (slėpsis) grindė ir tuo, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Šis teismo motyvas apskritai negali būti laikomas pagrįstu taikant procesines prievartos priemones, nes šiuolaikiniame pasaulyje beveik kiekvienas asmuo turi draugų ar pažįstamų kitoje valstybėje. Taip pat visiškai formalus yra teismo nutartyje nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas, kad A. Ž. darys naujus nusikaltimus. Jis grindžiamas tik nusikaltimų sunkumu ir ankstesniais A. Ž. teistumais. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad 3 kartus jis teistas 1982-1984 metais, o ketvirtą kartą jis buvo teistas 2004 m. už baudžiamojo nusižengimo padarymą. A. Ž. teistumai yra išnykę, todėl sprendžiant kardomųjų priemonių klausimus, jie iš viso neturėtų būti nurodomi. Jokių konkrečių duomenų apie tai, kad A. Ž. rengtųsi daryti kokias nors naujas nusikalstamas veikas, teismas nenurodė. Teismo išvados apie tai, kad A. Ž. gali trukdyti procesui darydamas poveikį kitiems bendrininkams, taip pat yra formalios, jos išdėstytos neatsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir baudžiamosios bylos proceso stadiją. Byla jau su kaltinamuoju aktu perduota teismui ir visi bylai reikšmingi duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai, yra jau surinkti ir užfiksuoti, kaltę pripažįstantys ir parodymus duodantys kaltinamieji šioje byloje apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo ir tais parodymais jau galima remtis priimant nuosprendį. Todėl A. Ž. nėra tikslo bandyti paveikti šiuos asmenis. Teismas nutartyje visiškai nevertino ir savo procesiniame sprendime visiškai nepasisakė dėl tokių svarbių aplinkybių, kad A. Ž. turi šeimą, nepilnametę dukrą sūnų, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Visos šios aplinkybės rodo, kad suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo išnagrinėtas itin formaliai, o skundžiama nutartis priimta pažeidžiant bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas. Konvencijos 5 str. 3 d. nuostatos garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Šios garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, o vadovaujantis BPK įtvirtintu visų lygybės įstatymui principu, turi būti taikomos visiems toje pačioje byloje tų pačių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims. Tiek Konvencijoje numatytos minimalios asmens teisių garantijos, tiek BPK nuostatos, reglamentuojančios kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas, turi būti taikomos visiems asmenims vienodai, nedarant išlygų dėl jų pasirinktos gynybinės pozicijos ar kitų jų, kaip kaltinamųjų, teisių įgyvendinimo. Tačiau kitiems šioje byloje tų pačių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims, kurie duoda tyrimui naudingus parodymus, yra pritaikytos žymiai švelnesnės kardomosios priemonės. Teismas net nesvarstė galimybės paskirti A. Ž. švelnesnę kardomąją priemonę. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad ir toliau tęsiant A. Ž. pačią griežčiausią kardomąją priemonę, yra iš esmės pažeidžiamos minimalios jo teisės, įtvirtintos Konvencijoje bei pažeidžiamos BPK nuostatos, reglamentuojančios bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo taisykles. Prašo panaikinti teismo nutartį, kuria yra pratęstas A. Ž. suėmimo terminas.
Teismo posėdyje kaltinamojo A. Ž. gynėjas prašo savo ir kaltinamojo A. Ž. skundus patenkinti, prokuroras prašo šiuos skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmetami.
Susipažinus su byla matyti, kad joje tikrai yra duomenų, leidžiančių manyti, kad A. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Įvertinus byloje esančius dokumentus, galima daryti išvadą, kad faktinių duomenų visetas davė pagrindo A. Ž. pareikšti įtarimus ir prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).
Iš skundžiamos nutarties matosi, kad teismas A. Ž. suėmimo terminą pratęsė nustatęs du BPK 122 str. 1 d. numatytus pagrindus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. A. Ž. kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ir dalyvaudamas to nusikalstamo susivienijimo veikloje, be kitų nusikalstamų veikų, padaręs du labai sunkius nusikaltimus. Sunkiausio BK 249 str. 3 d. numatyto nusikaltimo, kuriuo kaltinamas A. Ž., sankcija numato labai griežtą bausmę, siekiančią laisvės atėmimą iki 20 metų arba net iki gyvos galvos. Šiuo atveju jau pats nusikaltimų, kuriais A. Ž. kaltinamas, sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Nustatydamas šį suėmimo pagrindą teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. Ž. turi ryšių užsienyje, kadangi BPK 122 str. 2 d., be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgiama pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, atsižvelgiama ir į įtariamojo (kaltinamojo) ryšius užsienyje.
Teismas pagrįstai nustatė ir kitą BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą pagrindą. Jau minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 10 p. išaiškinta, kad BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriamas suėmimas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. A. Ž. yra kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, tarp jų ir dviejų labai sunkių nusikaltimų, ir jo vaidmuo šių nusikaltimų padaryme galimai buvo labai svarbus, nes jis kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs bei organizavęs labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gamybą ir laikymą. Nors teismas nutartyje to ir nenurodė, tačiau kaltinimas disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu leidžia pagrįstai manyti, kad iš šios nusikalstamos veikos jis galimai siekė gauti lėšų pragyvenimui. Todėl visiškai nepagristas gynėjo skundo argumentas, kad A. Ž. suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu grindžiamas tik nusikalstamų veikų sunkumu ir jo ankstesniais teistumais. A. Ž. praeityje iš tikrųjų yra teistas, nors tie jo teistumai yra išnykę, tačiau jie vis tiek neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, ir tai teismas nutartyje pagrįstai nurodė kaip papildomą motyvą šiam suėmimo pagrindui pagrįsti.
Nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl ir nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo galimybės. Aukštesnysis teismas su tokia teismo išvada sutinka. Dėl nurodytų motyvų kaltinamojo ir jo gynėjo skundų argumentai, kad teismo nutartyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai tėra tik teismo prielaida ir kad teismas nesilaikė BPK 122 str. reikalavimų, yra visiškai nepagrįsti. Be to, tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas savo skunduose nepagrįstai nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog būdamas laisvėje A. Ž. darys įtaką bendrininkams, kadangi tokio suėmimo termino pratęsimo pagrindo teismas nenustatė ir jo skundžiamoje nutartyje nenurodė.
Kaltinamasis A. Ž. skunde nurodo, kad suėmimo terminas motyvuojant nusikaltimo sunkumu gali būti pateisinamas tik iš pradžių, tačiau tolesniam suėmimo taikymui nepakanka vien pagrįsto manymo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Kaltinamojo A. Ž. gynėjas skunde, jau remdamasis EŽTT praktika, taip pat nurodo, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo pagrindo, paties savaime neužtenka tęsti tos kardomosios priemonės terminą, o nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo taikymo pagrindu. Šie skundų argumentai atmetami. Kaip matosi iš skundžiamos nutarties, teismas A. Ž. suėmimo terminą dar kartą pratęsė ne tik patikrinęs, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. Ž. dalyvavo padarant kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, bei nustatęs ne vien tik pagrindą, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau ir kitą BKP 122 str. 1 d. 3 p. numatytą pagrindą. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo išvadomis, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai.
Kaltinamasis ir jo gynėjas skunduose dar nurodo, kad teismas neatsižvelgė į BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo, turi šeimą, ją išlaiko. Šie jų argumentai nepagrįsti, nes iš skundžiamos nutarties matosi, kad teismas šias aplinkybes tikrai įvertino. Nors A. Ž. ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, turi šeimą, nepilnametę dukrą, tačiau šios aplinkybės šiuo atveju tikrai nėra lemiamos ir nenusveria realiai egzistuojančių suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindų.
A. Ž. skundo argumentas, kad jis nepadarė jokių nusikaltimų, yra visiškai nepagrįstas, nes šioje baudžiamojo proceso stadijoje teismas kaltės klausimų nesprendžia. Tai padaryti gali tik teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje.
Gynėjo skunde nurodyti teiginiai, jog kitiems kaltinamiesiems yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės nei jo ginamajam A. Ž., atmetami ir nenagrinėjami, nes kardomosios priemonės kiekvienu konkrečiu atveju skiriamos individualizuojant kiekvieną kaltinamąjį (įtariamąjį) bei atsižvelgiant į visas BPK numatytas kardomųjų priemonių skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kad suėmimo terminas įtariamajam A. Ž. pratęstas esant BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p. numatytiems pagrindams, nėra pagrindo teigti, kad nebuvo užtikrintos net minimalios kaltinamojo teisės ar buvo pažeistos LR Konstitucijos 20 str. 2 d. bei Konvencijos nuostatos, nurodančios, kad niekam negali būti atimta laisvė, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Atsižvelgiant į nusikaltimų, kuriais kaltinamas A. Ž., sunkumo ir pavojingumo laipsnį, suėmimas šiam įtariamajam pratęstas esant aiškioms viešojo intereso apraiškoms ir tai, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria jo teisę į laisvę.
Teismas pagrįstai ir nepažeisdamas BPK 127 str. reikalavimų kaltinamajam A. Ž. dar kartą pratęsė suėmimo terminą 3 mėnesiams. Ši byla yra sudėtinga ir didelės apimties, dėl to ikiteisminis tyrimas užtruko. BPK 127 str. 2 d. nurodyta, kad esant ypatingai sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimas gali būti tęsiamas iki 18 mėnesių. Kaltinamasis A. Ž. yra suimtas 15 mėnesių, tačiau šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra jau baigtas ir byla yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suėmime terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Konvencijos taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas. Jis priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių: bylos sudėtingumo ir apimties, kaltinimų sunkumo. Šiuo atveju tikrai ilgai trunkantis A. Ž. suėmimo laikotarpis, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, yra pateisinamas. Aukštesniojo teismo nuomone, kad vyktų netrukdomas baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas ir kaltinamasis dalyvautų procese, A. Ž. paskirta kardomoji priemonė šiuo atveju yra tinkama.
Dėl nurodytų motyvų skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo A. Ž. bei jo gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundus atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.