Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-511-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-19
Bylos Nr.
1A-603-511-2013
Teisminio proceso Nr.
1-77-1-00338-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
B. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-511/2013Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00338-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5; 2.4.6 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago, Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei

dalyvaujant prokurorei L. Š.

gynėjui R. G.,nuteistajam B. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. Š. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendžio, kuriuo B. Š. nuteistas:

- pagal BK 284 str.1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams,

- pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val.

Pagal BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apimant, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Š. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 23 d., apie 23 val. 15 min., Pasvalio rajone Joniškėlio miestelyje, G. P.-Bitės gatvėje esančiame miesto sode, Joniškėlio miesto šventės metu, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, tyčia sudavė vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu nukentėjusiajam B. S. į veidą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis B. Š. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendį ir išteisinti. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, neteisingai taikė ir aiškino kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimo, leistinumo, sąsajumo klausimais, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir vien tik nukentėjusiojo B. S. bei jo sutuoktinės G. S. parodymais. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas praėjus tik kuriam laikui po įvykio ir jau po to, kai apeliantas buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį pasiaiškinti dėl sužalojimo. Tai galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo parodymams, kad nukentėjusįjį sužalojo apeliantas. B. S. medicinos įstaigoje po įvykio nurodė, kad buvo sumuštas nenustatytų asmenų. Tai rodo, kad B. S. galėjo sužaloti bet kuris asmuo, dalyvavęs muštynėse. Apelianto dalyvavimą muštynėse paneigia liudytojos S. G. parodymai, kuri parodė, jog matė kaip buvo spardomas jaunuolis, jam buvo sulaužyta nosis, jis kelias minutes gulėjo, kol jį kažkas pakėlė, jam bėgo kraujas. Teisme ši liudytoja parodė, kad B. Š. muštynių metu taip pat matė, tačiau ne puolantį. S. G. parodymai paneigia nukentėjusiojo parodymus, kad šis apelianto buvo sužalotas pasibaigus muštynėms, nes pagal minėtos liudytojos parodymus nukentėjusiajam nosis buvo sulaužyta tuo metu, kai muštynės dar vyko ir nukentėjusysis buvo spardomas. Apelianto dalyvavimą muštynėse taip pat paneigia liudytojos B. B. parodymai. Ji parodė, kad matė muštynes, muštynių metu ji buvo kartu su B. Š. ir laikė jį apie 10 minučių, kad šis neįsiveltų į muštynes. Liudytojas S. L. parodė, kad muštynėse dalyvavo jis, M. P., V. S., vienas iš brolių Sakalauskų, Ž. V., tačiau nenurodė, kas, kiek ir kam smūgių sudavė. Todėl pagal įvykio situaciją B. S. galėjo sužaloti bet kuris iš asmenų, dalyvavusių muštynėse. Be to, liudytojai V. S. ir K. B. parodė, kad apeliantas nesimušė, o pats buvo paverstas ant žemės. Skunde teigiama, jog apeliantas buvo įvykio vietoje, tačiau, kad jis būtų sužalojęs nukentėjusįjį B. S., be kritiškai vertintinų paties nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės G. S. parodymų nėra jokių įrodymų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog B. Š., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, tyčia sudavė vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu nukentėjusiajam B. S. į veidą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiu. Nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais vadovaudamasis teismas pagrindė tokią išvadą, taip pat aptarti motyvai, kodėl teismas nesivadovavo kitais įrodymais.

Iš teismo medicinos 2011-09-30 specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam B. S. po įvykio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžimo. Nukentėjusysis nurodė, jog šį sužalojimą jam padarė nuteistasis.

Nuteistasis B. Š. neneigia, kad kaltinime ir nuosprendyje nurodytu metu buvo įvykio vietoje, kur buvo sužalotas nukentėjusysis B. S., tačiau tvirtina, kad muštynėse nedalyvavo, nes jį tuo metu laikė B. B., o B. Š. sužalojo kiti asmenys.

Nuteistojo teiginius, kad jis nukentėjusiojo nesužalojo, paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis B. S. parodė, jog pamatęs prasidėjusias muštynes, jis puolė skirti besimušančius asmenis. Kai muštynės buvo aprimę, jis iš dešinės pusės pajuto stiprų smūgį į nosį, ėmė bėgti kraujas. Iš karto atsisukęs į smūgio pusę pamatė nuteistąjį B. Š. ir jį įsidėmėjo. Po nosies sužalojimo B. Š. vėl bandė nukentėjusįjį pulti, tuomet nukentėjusysis B. Š. pagriovė ant žemės ir jį prispaudęs laikė. Maždaug po savaitės laiko B. Š. buvo atvažiavęs pas nukentėjusįjį kartu su motina atsiprašyti ir siūlė taikytis. Liudytoja G. S. parodė, kad B. Š., būdamas neblaivus, kartu su kitais jaunuoliais prikibo ir sukėlė muštynes. Muštynės buvo aprimę, po to vėl tęsėsi. Girdėjo nukentėjusįjį B. S. šaukiant, pamatė jį kruviną, o prie nukentėjusiojo stovėjo B. Š.. Po to B. Š. vėl puolė nukentėjusįjį, nukentėjusysis jį pargriovė ir laikė prispaustą prie žemės. Vėliau B. Š. sekė juos prie automobilio, metė akmenį. Šio asmens ( B. Š.) pavardę įvykio vietoje sužinojo iš nepažįstamos moters. Po kurio laiko B. Š. buvo atvykęs pas juos į namus, mėgino taikytis.

B. ir G. S. parodymai yra nuoseklūs. Iki įvykio jie nuteistojo nepažinojo, pagrindo jiems apkalbėti B. Š. nenustatyta. Abejoti B. ir G. S. parodymų patikimumu nėra dar ir dėl to, jog nukentėjusysis B. S. ir liudytoja G. S. įvykio metu nuteistąjį matė pakankamą laiką, kad galėtų jį įsidėmėti ir atpažinti, ten pat iš vietinių gyventojų sužinojo jo pavardę, be to, tas pats asmuo buvo atvažiavęs pas B. S. taikytis.

Nepagrįsti ir atmestini skundo teiginiai, jog medicininiuose dokumentuose po įvykio buvo nurodyta, kad B. S. sumušė nenustatyti asmenys, kas neva rodytų, jog nukentėjusysis nežinojo, kas jį sužalojo. Tą paneigia B. S. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. 1649, užpildytos tuoj po įvykio, įrašai. Joje konstatuota, jog nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduota į nosį, bėga kraujas, o tokio įrašo, kad sužalojimą padarė nežinomi asmenys, dokumente nėra. (T. 3, b.l. 40).

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojos S. G. parodymų duomenys paneigia nukentėjusiojo parodymus apie sužalojimo padarymo momentą, bei, kad jį sužalojo nuteistasis. S. G. parodė, jog muštynėse dalyvavo daug žmonių, buvo užpulti nevietiniai asmenys, ji vienu metu matė spardomą žmogų, pati bandė raminti besimušančius asmenis, tačiau konkretaus momento, kai nukentėjusiajam B. S. buvo sulaužyta nosis, nematė. Ji patvirtino B. S. parodymus, kad šis buvo pargriovęs Joniškėlio gyventoją, tačiau jį tik laikė, nemušė; ji davė nukentėjusiajam popierinį rankšluostį kraujui nusivalyti, nukentėjusįjį su kitais žmonėmis nuvedė prie automobilio, o juos atsekęs B. Š. metė akmenį į automobilį. Šie parodymai kaip tik atitinka B. S. ir G. S. parodymus.

Skunde nurodomos liudytojos B. B. parodymų duomenys nukentėjusiojo parodymų taip pat nepaneigia. B. B. nurodė, kad ji laikė agresyviai nusiteikusį B. Š., neleisdama jam eiti prie besimušančiųjų, tačiau po to B. Š. iš jos rankų ištrūko, ar ji pati jį paleido, jog muštynės vėl vyko toliau. Šie parodymai neprieštarauja B. S. ir G. S. parodymams, jog nukentėjusiajam nosis buvo sužalota po to, kai muštynės buvo trumpam aprimę, o po to tęsėsi toliau.

Skunde minimo liudytojo S. L. parodymai taip pat nepaneigia aptartų B. S. ir G. S. parodymų. Šis liudytojas parodė, jog momento, kada buvo sužalota B. S. nosis, nematė. Skunde keliamais klausimais dėl B. S. sužalojimo aplinkybių analogiškai nėra informatyvūs ir kitų liudytojų - A. Š., E. P., V. S. ir kt. parodymai. Nukentėjusiojo B. S. bei liudytojos G. S. nuoseklūs parodymai kita bylos medžiaga nepaneigti ir netikėti jais nėra pagrindo. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas.

Apeliacinio skundo ribose pagrindų keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nenustatyta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo B. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus GladutisEvaldas VanagasBronė Vidzėnienė