- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- T-115-919/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Danutė Giačaitė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Kęstutis Betingis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, R. G. teikimą dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskiriant mirties bausmę, konfiskuojant visą nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį ir A. B. nuteisė: pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, konfiskuojant nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime, konfiskuojant visą nuteistojo turtą.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1996 m. vasario 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, 1961 m. BK 16, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, šioje dalyje palikdamas galioti Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį; panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. B. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 dalį paskirta papildoma bausmė – turto konfiskavimas ir kuria jis pripažintas kaltu bei nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį; pakeitė Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį, jo veiksmus perkvalifikavo pagal to paties straipsnio 1 dalį, paskirdamas laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaudamasis 1961 m. BK 42 straipsniu, šia nutartimi paskirtą bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinę bausmę A. B. nustatant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, konfiskuojant visą nuteistojo turtą.
4. Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutartimi A. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą dvejiems metams, iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 259 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams, nusikaltimai numatyti 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkte, 16 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 8 punkte, 206 straipsnyje neperkvalifikuoti ir bausmės nekeistos. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnes ir skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos Likusi nuosprendžio dalis nekeista. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartimi palikta nepakeista.
5. Kauno apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nėra įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Pataisos namuose remiantis pažeidimais bei požiūriu, išreikštu apklausos metu, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Nuteistasis sutinka su priežiūra. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis 12 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu nuteistasis A. B. galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis 33 kartus skatintas. Vertinimo metu nuteistasis savo vaidmens neminimalizuoja, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, pripažįsta, kad privalo pakeisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus. Nuteistasis A. B. iki bausmės atlikimo įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio, suvirintojo specialybę. (duomenys neskelbtini) d. atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis nepareikė noro dirbti administracijos pasiūlyto mokamo darbo. (duomenys neskelbtini) d. nuteistasis įsidarbino valstybės įmonėje darbininko pareigose. Pokalbio metu teigia, kad iki bausmės atlikimo darbinės patirties turėjo, ilgą laiką dirbo UAB „A.“. (duomenys neskelbtini) d. nuteistajam A. B. pataisos įstaigos administracija pasiūlė Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo darbą, tačiau nuteistasis siūlomo darbo atsisakė. Šiuo metu nuteistasis nedirba. Teismo sprendimu nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys, kuris yra padengtas. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu yra gavusi penkis vykdomuosius raštus. Individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) d. Per plano vykdymo laikotarpį, nuteistasis 1 kartą baustas drausmine nuobauda, 7 kartus paskatintas. Šiuo metu nuteistasis A. B. galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nuteistas (duomenys neskelbtini) d. išreiškė norą įsidarbinti, tačiau atsakymo negavo. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: įvairiuose turnyruose, maratonuose, viktorinose. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, rezultatas – 64 balai (vidutinė rizika). Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 81 balų iki 64 balų. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 25 balai. Taip pat išryškėjo Kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankščiau 3 kartus teistas), smurtinio elgesio istorija, buvo įtakojamas asocialios grupės, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių.
6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. (duomenys neskelbtini) atstovas, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti.
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
7. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju A. B. yra atlikęs 26 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Sprendžiant dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.
9. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. B. nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 64 balai (skalėje nuo 41 iki 99 balų). Analizuojant šią išvadą matyti, kad A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius – net 39 balai. Šie balai kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį, būtina įvertinti ir A. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina ir tai, kad nuo paskutinį kartą, tai yra, (duomenys neskelbtini) d., atlikto A. B. elgesio rizikos vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 11 balų, ir šis pokytis yra svarbus, kas leidžia daryti išvadą, kad A. B. yra linkęs mažinti šį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą. Tačiau vis dar esanti 64 balų nusikalstamo elgesio rizika, nėra artima žemai.
10. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami net 4 A. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai - ankstesni teisės pažeidimai, smurtinio elgesio istorija, buvo įtakotas asocialios grupės ir stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus A. B. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.
11. Nuteistojo A. B. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose, per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 33 kartus. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks elgesys ir turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę.
12. Kolegijos vertinimu yra svarbi ir nuteistojo darbinė motyvacija. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki nuteisimo buvo įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio, suvirintojo specialybes, be to, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietą UAB „A.“. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) atvykęs į (duomenys neskelbtini) nepareiškė noro dirbti administracijos siūlomo darbo. Pataisos įstaigoje įsidarbino tik (duomenys neskelbtini) d., tačiau išdirbo tik du mėnesius. (duomenys neskelbtini) d. pataisos namų administracijos buvo siūlomas apmokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau noro dirbti nepareiškė. Tik šių metų balandžio mėnesį jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) filialą dėl įsidarbinimo, iki šiol atsakymo negavo. Taigi, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nedirbo arba dirbo labai trumpai, buvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos siūlomo darbo ir tik (duomenys neskelbtini) mėnesį kreipėsi į pataisos įstaigą dėl galimybės įsidarbinti.
13. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, šis teistumas A. B. nėra pirmasis, praeityje jis buvo teistas 3 kartus, iš kurių du kartus užsienyje. Be to, vienas iš nusikaltimų, už kurio padarymą A. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarytas bendrininkų grupėje ir yra labai sunkus, tai yra, jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Be to, tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavykdavo išlaikyti ilgesnį laikotarpį, bei neabejotinai atskleidžia netinkamą A. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
14. Teisėjų kolegija iš nuteistojo A. B. asmens bylos taip pat nustatė, kad jo elgesio modelis pažymėtas drausminiais nusižengimais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. B. net 12 kartų pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Kaip matyti tarp A. B. padarų nusižengimų kelis kartus pasitaikė ir itin grubūs pažeidimai – vieną kartą alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, vieną kartą uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, du kartus fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis ir kt. Nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai leidžia teisėjų kolegijai suabejoti itin teigiama motyvacija į A. B. siekiamą švelnesnę bausmę.
15. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam A. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
netenkinti (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas R. G. teikimo dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.