Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovei E. M. – M., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. – M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, institucija, teikianti išvadą - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pareiškimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė, procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai (b. l. 32), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog nepilnametis vaikas gyventų su mama, nes vaiko tėvas su juo nebendrauja, su juo negyvena, mama viena rūpinasi vaiku ilgą laiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2006-10-07 sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1139 (b. l. 7). Šalims 2007-03-15 gimė sūnus V. M., 2007-03-22 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – D. M. ir E. M. – M. (b. l. 14). VĮ „Registrų centras“ duomenimis šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 11, 12). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 10), atsakovo vardu registruota transporto priemonė Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 1996-03-14 (b. l. 9). Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-13559-255/2010 pagal kreditorės E. M. – M. pareiškimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš skolininko D. M. 2010-09-01 teismo įsakymu priteisė iš D. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. M. periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2010-08-30, iki vaiko pilnametystės (b. l. 6, prij. civ. b. Nr. L2-13559-255/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, nes atsakovas nesistengė geranoriškai išsiaiškinti tarpusavio santykių, nesistengė išvengti konfliktinių situacijų, ieškovė nuolat kentė psichologinę įtampą, nuo 2009 metų atsakovas paliko šeimą ir ja nebesirūpino. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2010-08-30 kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas išlaikymą moka kas tris mėnesius. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau apie dvejus metus. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Pagal VĮ „Regitra“ pažymą ieškovė registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovo vardu registruotas automobilis Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 1996-03-14, atsakovo įgytas 2007-01-16, t. y. santuokos metu, kadangi nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu, t. y. pirkimo – pardavimo, dovanojimo sutartimi ar kt. pagrindu, įgytas automobilis, nėra duomenų apie tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vedybinė sutartis, šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje duomenų apie sutuoktinių skolinius įsipareigojimus kreditoriams nėra. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad dalintinas sutuoktinių turtas yra tik automobilis Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė prašo priteisti automobilį jai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1, 2 dalis, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pajamos nėra didelės, ji viena augina nepilnametį vaiką, ieškovei priteistinas automobilis Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 1996-03-14, kurio vertė 2000,00 Lt, neišmokant atsakovui kompensacijos už priteistą turtą (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus V. M. gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant, kad atsakovas iš anksto suderinęs su ieškove vietą ir laiką galės bendrauti ir matytis su sūnumi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai juo rūpinasi ir auklėja. Atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, į tai, kad atsakovas iki šiol nedalyvavo prižiūrint ir auklėjant sūnų, siekiant, kad nepilnamečiui sūnui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio V. M. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas daugiau nei metus nebendrauja su vaiku, nustatytina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, nustatant, kad atsakovas, iš anksto suderinęs su ieškove vietą ir laiką, galės netrukdomai matytis, bendrauti su vaiku, rūpintis, dalyvauti sūnaus auklėjime.

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – „M.“, atsakovui – santuokinė pavardė – „M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Teismui patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 135,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 207,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 2006-10-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1139), tarp E. M. – M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. M. – M.

Nustatyti atsakovo D. M. bendravimo su sūnumi V. M. tvarką, nustatant, kad atsakovas D. M., iš anksto suderinęs su ieškove E. M. – M. vietą ir laiką, galės netrukdomai matytis, bendrauti su vaiku, rūpintis, dalyvauti sūnaus auklėjime.

Atsakovo D. M. vardu registruotą automobilį Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 1996-03-14, įgytą santuokos metu, priteisti ieškovei E. M. – M., atsakovui D. M. neišmokant kompensacijos.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo E. M. – M. palikti ikisantuokinę pavardę – M., atsakovui palikti pavardę – M.

Priteisti iš atsakovo D. M. 135,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. M. - M.

Priteisti iš atsakovo D. M. 207,00 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.