Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Nustatyti ieškovo A. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką pagal ieškovo siūlomą grafiką, kad tėvas gėltų bendrauti su vaiku nedalyvaujant kitiems asmenims.

5. Atsakovė daro išvadą, kad Atas kol kas dar laiko, kad jo tėvų skyrybų procesas yra nepasibaigęs, todėl reikia laikytis tų psichologų išvadų ir rekomendacijų, kurios nustatytos skyrybų laikotarpiui. Tai taip pat akivaizdžiai parodo, kad kol kas nėra jokių esminių pasikeitimų po santuokos nutraukimo, kas daro negalimu bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimą. Pats vaikas kol kas nesutinka bendrauti su tėvu nedalyvaujant mamai, kas atsispindi vaiko garso įrašuose ir ambulatorinio apsilankymo aprašyme, ką jis aiškina ir vaikų psichologui.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas A. D. palaikė savo ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, jog tokiu būdu kaip bendravimas vyko iki šiol, daugiau jis su sūnumi bendrauti nebegali, kadangi atsakovė nuolat nori ir siekia dalyvauti susitikimuose kartu su jais. Nėra buvę nei vieno karto, kai jam pasiėmus vaiką, kartu nedalyvautų ir atsakovė, kuri nuolat vaikšto iš paskos, stebi ką jie veikia ir net neleidžia vaikui nupirkti vandens ar maisto. Vaikas, akivaizdu, jaučia didžiulę įtampą dėl to, nors, iš tiesų, nori ir siekia bendrauti su tėvu. Šalims gyvenant santuokoje jo ir sūnaus ryšys buvo stiprus, jie pasilikdavo namie ir vieni, ir puikiausiai susitvarkydavo. Šiuo metu situacija yra kritinė, kadangi atsakovės nuolatinis dalyvavimas ir vaikščiojimas iš paskos po parką kelią įtampą tiek vaikui, tiek ir ieškovui. Be to, atsakovei kyla visokių neadekvačių minčių apie blogio apraiškas, mirtį, ji daro neigiamą įtaką vaikui ir jį gąsdina, kad būnant su tėvu, jam gali kas nors atsitikti.

7. Ieškovo atstovė advokato R. Bertašienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas yra atsakingas, rūpestingas tėvas, su kuriuo vaiką sieja ryšys, tačiau jį išlaikyti darosi vis sunkiau, nes atsakovė savo elgesiu kelia įtampą tiek vaikui , tiek ir ieškovui. Jos nuolatinis dalyvavimas susitikimuose su vaiku neleidžia tėvui su sūnumi normaliai bendrauti ir toliau vystyti savo santykį. Kuo mažiau tėvas bendraus su vaiku, tuo sunkiau jiems bus pratintis vėl prie vienas kito. Taip pat nurodė, jog šalys, nutraukdamos santuoką, apskritai nesusitarė dėl bendravimo tvarkos, o ją paliko šalių susitarimui, po ko, paaiškėjo, kad šalims susitarti nepavyksta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką A. D., gimusį (duomenys neskelbtini).

12. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta ir tai, kad šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu abiejų sutuoktinių prašymu patvirtinus šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo.

13. Nustatyta, kad minėtos teismo sprendimu patvirtintos sutarties 2.1.4. punktu šalys susitarė, kad: „D. D. įsipareigoja netrukdyti ir neriboti A. D. bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, Messanger ir kitomis programomis). Gyvas A. D. ir A. D. bendravimas vykdomas šalių susitarimu. Jei D. D. nesuteiks tėvui A. D. galimybės bendrauti su sūnumi A. D. be pašalinių (tame tarpe motinos, socialinės darbuotojos ir pan.) priežiūros, A. D. pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir konkrečios bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.“

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

14. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

15. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas.

16. Teismas pažymi, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

17. Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovas siekia nusistatyti tikslią ir konkrečią bendravimo su vaiku tvarką pagal jo pateiktą grafiką ir kad susitikimai vyktų tik su sūnumi dviese, nedalyvaujant atsakovei ar kitiems asmenims, pvz. socialinėms darbuotojoms, skyriaus specialistėms.

18. Tuo tarpu, atsakovė laikėsi pozicijos, kad bendravimo su vaiku tvarka yra jau nustatyta, šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ir pagrindo jos keisti nėra. Be to, atsakovė nurodo, jog pagal vaiko amžių ir jo itin didelį prisirišimą prie mamos, vaikas be jos jaučiasi nesaugus, nuolat jos ieško, klausia kur ji, ir tik jai dalyvaujant kartu, gali būti saugus.

19. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdyje, matyti, kad šalys tarpusavyje nesutaria, tam tikrais klausimais, susijusiais su A. D. priežiūra, auklėjimu, bendravimu su kiekvienu iš tėvų, šalių pozicijos išsiskiria.

20. Ieškovas teigia, kad atsakovė trukdo ir bando riboti jo bendravimą su vaiku, elgiasi neadekvačiai, nes nuolat siekia kartu dalyvauti jo ir vaiko susitikimuose, kelia ir jam, ir vaikui įtampą.

21. Atsakovė nurodo, jog šalių bendras sutarimas dėl vaiko bendravimo su tėvu yra jau konstatuotas ir jis negali vienas be mamos bendrauti su tėvu, nes pagal jo amžių jam būtų tiesiog nesaugu ir vaikas pats to nenori.

22. Vertindamas šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu, matyti, jog santuokos nutraukimo metu, sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalys turėjo skirtingus suvokimus apie šios sutarties sąlygas ir jų vykdymą, kiek tai yra susiję su bendravimo tvarka.

23. Atsakovės nuomone, šalių sutarimas netrukdyti bendrauti su vaiku ir galimybė tėvui matytis su vaiku, neeliminuoja sąlygos, kad susitikimuose turi dalyvauti ir atsakovė, vaiko mama.

24. Tuo tarpu, ieškovas tą pačią sutarties nuostatą vertina priešingai, nurodydamas, jog joks bendravimas su vaiku efektyviai negali vykti, nes susitikimuose nuolat nori dalyvaut atsakovė ir jis ne taip įsivaizdavo savo ir sūnaus susitikimus.

25. Analizuodamas šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos medžiagą, teismo posėdžio metu, pateiktus rašytinius įrodymus, vaiko teisių skyriaus išvadą, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kuriais remiantis ieškovui galėtų būtų ribojama teisė maksimaliai bendrauti su vaiku, byloje nėra duomenų, kad būtų buvęs konstatuotas vaiko teisių pažeidimas ir jį būtų įvykdęs vaiko tėvas, byloje nėra duomenų apie ieškovo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, viešosios tvarkos pažeidimus ir kt.

26. Be to, ieškovo nurodyta ir prašoma patvirtinti bendravimo su šalių vaiku tvarka yra detali ir konkreti.

27. Teismas atkreipia dėmesį, jog 2023 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu patvirtina sutarties nuostata dėl bendravimo su vaiku tvarkos šalių susitarimu neveikia ir negali būti tinkamai įgyvendinama, nes abi ginčo šalys skirtingai ją traktuoja ir vykdo, kas neišvengiamai sudaro prielaidas kilti dar didesniems konfliktams ir taip neigiamai įtakoti šalių nepilnametį vaiką.

28. Spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad šalių vaikui jau yra beveik septyneri metai, tai reiškia jis tampa mokyklinio amžiaus vaiku, todėl atsakovės argumentas, kad jo amžius turi lemiamos įtakos bendravimui aplinkoje ir jis jaučia nuolatinį poreikį mamos buvimui šalia, yra pagrįstas labiau atsakovės deklaratyviais teiginiais, bet ne bylos duomenimis ir tokio vaiko amžiumi.

29. Be kita ko, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

30. Bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėtų skyriumi bendrauti su savo sūnumi pagal jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Be to, ieškovas prašo nustatyti kiekvieno iš tėvo atskirai bendravimo tvarką su vaiku, kas atitinka ir aktualią kasacinio teismo praktiką, civilinio kodekso nuostatas.

31. Vertindamas bylos duomenų visumą, teismas taip pat atsižvelgia ir į teismo psichologės 2024 m. sausio 22 d. išvadą šioje civilinėje byloje, kurioje nurodoma, kad „Apibendrinant viso pokalbio su A. gautą informaciją, pastebima, kad berniukui sunkiai sekėsi pagrįsti savo atsakymus ir paaiškinti juos plačiau. A. dar negeba objektyviai vertinti savo poreikių, negali numatyti tolimesnės gyvenimo perspektyvos ir iš to atsirandančių pasekmių. Dėl mažo amžiaus ir gyvenimiškosios patirties stokos, jis pats negali objektyviai ir savarankiškai priimti sprendimų dėl savo ateities“.

32. Teismo psichologė išvadoje tai pat pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant ginčą dėl bendravimo tvarkos, psichologo išvada turi būti vertinama visų svarbių dokumentų, byloje reikšmingų faktų, aplinkybių kontekste. Sveikam ir visaverčiam berniuko asmenybės formavimuisi būtinas abipusis saugus, laisvanoriškas bendravimas su kiekvienu iš tėvų. Rekomenduotina esamoje situacija tėvams matyti ne tik teisminį ginčą, konkurencinę konfliktinę situaciją, bet ir ilgalaikę nepilnamečio psichologinės būsenos perspektyvą. Siekti atkurti saugų, damų, motyvuotą emocinį tėvo ir vaiko bendravimo ryšį, suvokiant ir atliepiant į vaiko jausmus, norus, savijautą, nestiprinant negatyvių emocijų bei rodant pagarbą, geranorišką bendravimą, bei elgesį, ne tik tėvų ir nepilnamečio, bet ir su kiekvienu iš tėvu (taikiai mokytis būti bendradarbiaujančiais išsiskyrusiais tėvais, užtikrinant geriausius vaiko interesus, bei poreikius).

33. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu išvadą teikiančios institucijos atstovė R. Stonkienė paaiškino, jog šalių nepilnametis vaikas neabejotinai supranta, kad tėvai gyvena skyriumi, kad jie pykstasi, todėl nuolatinis vaiko motinos dalyvavimas susitikimuose, kurie skirti tėvui ir vaikui kurti savo ryšį, kelia papildomą įtampą ir baimę, kad tėvai ir vėl gali pyktis.

34. Nors CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, kadangi tarp šalių konfliktai dėl to, kad šalys priima sprendimus vaiko atžvilgiu vienasmeniškai, ne visada išklausydami kitos iš šalių nuomonės ir ne visada susitardami tarpusavyje, bendravimo tvarkoje papildomai nustatytina, kad šalys įsipareigoja esminius sprendimus dėl vaiko lavinimo, sveikatos problemų ir kt. priimti abipusiu susitarimu, t. y. iš anksto juos suderinti.

35. Teismas pažymi, jog, be to, šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus, o ieškovas gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato patvirtinta bendravimo tvarka, suderinus su atsakove ir atsižvelgiant į vaiko norą. Tokiu atveju šalys įsipareigoja bendru sutarimu iš anksto suderinti bendravimo laiką.

36. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

37. Apibendrinamas tai, kad išdėstyta, vertindamas šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, rašytinę bylos medžiagą, išvadą teikiančios institucijos išvadą, teismas daro išvadą, jog ieškovo ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

38. Ieškovo bendravimo su sūnumis tvarka nustatytina pagal ieškovo pasiūlytą grafiką, nes jis yra konkretus ir atitinkantis šios dienos vaiko interesus, siekiant atkurti ir stiprinti ieškovo ir sūnaus tarpusavio ryšį, siekti maksimalaus skyrius gyvenančio tėvo bendravimą.

39. Be to, teismas siūlo šalims būtinai pasinaudoti teismo posėdžio metu teikiančios byloje išvadą institucijos atstovės R. Stonkienė pateiktais duomenimis apie papildomą specializuotą psichologinę pagalbą teikiančias organizacijas tokiais atvejais ir kreiptis į jas po sprendimo priėmimo, pvz. VšĮ „Šeimos gerovės centras“, Vaiko teisių apsaugos Klaipėdos skyrius ir kt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

41. Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

42. Ieškovas pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atstovės advokatės R. Bertašienės teisinei pagalbai apmokėti.

43. Nurodytos ieškovo išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

44. Ieškovo reikalavimus patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 900 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės priteistina 110 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. D. ieškinį tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-571-793/2023 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatą dėl A. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarkos.

Nustatyti ieškovo A. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Pereinamuoju šešių mėnesių laikotarpiu, skaičiuojamu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, A. D. su sūnumi A. D. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 21.00 val. Tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta kartu nedalyvaujant kitiems asmenims (vaiko motinai, socialinei darbuotojai ar kt.).

2. Pasibaigus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui, A. D. bendrauja su sūnumi A. D., kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas sekmadienį 12.00 val. Tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta kartu nedalyvaujant kitiems asmenims (vaiko motinai, socialinei darbuotojai ar kt.).

3. Dėl vaiko ligos, neįvykus vaiko ir tėvo susitikimui, jų susitikimas perkeliamas į ateinantį po to savaitgalį.

4. Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus, o ieškovas A. D. gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato šiuo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka, suderinus su atsakovė D. D. ir atsižvelgiant į vaiko norą. Tokiu atveju, šalys įsipareigoja bendru sutarimu iš anksto suderinti bendravimo laiką.

Priteisti iš atsakovės D. D. 900 Eur ieškovui A. D. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš D. D. 110 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.