- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-23
- Bylos Nr.
- ATP-855-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03796-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2014-05-11, apie 12.45 val., ties (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mercedes-Benz E 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidi, važiuodama atbuline eiga nesuvaldžiusi nesustabdė automobilio, atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešusi policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 133, 234 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. nutarimu A. P. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir nubaudė administracine nuobauda – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda, administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl A. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimą, prašo jį pakeisti, patraukti A. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. ir taikant ATPK 30¹ str. normas paskirti jai 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dvylikos mėnesių laikotarpiui. Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teisena nutraukta nepagrįstai. Institucijos nuomone, nors automobilių apgadinimai yra nežymūs (įlenktos durelės ir nubraukti dažai), faktas, kad esant tokiems pažeidimams reikalingas dviejų objektų (šiuo atveju transporto priemonių) smūginis kontaktas, prisilietimas, neginčijamas ir suponuoja išvadą, kad smūgis buvo. Padaryti tokią išvadą leidžia faktinių bylos duomenų vertinimas. Duomenų, kurie liudytų apie tai, jog buvo pašalinių veiksnių, galėjusių nukreipti dėmesį ar sudaryti kliūtis girdėti garsus (automobilių susidūrimo, smūginio kontakto garsas) byloje nėra. Todėl tai, kad įvykio metu A. P. nejuto ir negirdėjo kontakto, vertintina tik kaip jos gynybinė pozicija, apeliuojanti į vieno pagrindinio ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementų - tyčios nebuvimą. Aplinkybė, jog tyrimo metu pažeidėja davė nuoseklius parodymus, atlygino padarytą turtinę žalą, jos automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės vairuotojų draudimu, pažeidėja turi ilgametį vairavimo stažą, padaryti nežymūs pažeidimai, neatleidžia jos nuo atsakomybės už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą ir pažeidimo dėl to nesušvelnina. Iniciatyva atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą neįrodo pažeidimą padariusio asmens tyčios nebuvimo pažeidimo padarymo metu. Ši aplinkybė vertintina tik galutinės nuobaudos skyrimo kontekste. Duomenys, esantys tyrimo medžiagoje yra neabejotini, objektyvūs, tikslūs, atlikti nesuinteresuotų, nešališkų, kompetentingų pareigūnų. Vairuotojas visais atvejais privalo būti atidus ir įvertinti vaizdus, objektus kelio aplinkoje, eismo sąlygas, kitas būtinas saugiam eismo užtikrinimui aplinkybes, numatyti būsimus pokyčius. Todėl pažeidėja turėjo elgtis atsargiai, atidžiai ir manevruoti atbuline eiga tik pilnai įsitikinusi, kad tai daryti saugu. Vairuotojas kelyje visada turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui (KET 28 p.). Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi ne visais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Skunde taip pat pažymima, kad pripažinus pažeidėją kalta padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skiriant jai nuobaudą, tikslinga įvertinti pažeidėjos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o būtent tai, kad pažeidimą ji padarė būdama 65 metų amžiaus, dėl padaryto pažeidimo nesigaili ir kalta neprisipažįsta bei tai, kad per metus ji pakartotinai padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. P. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ji nesuprato, kad buvo įvykis, neturėjo jokios tyčios iš jo pasitraukti.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde ginčijamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimas (dėl A. P. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir, nesant įrodymų, kad A. P. iš įvykio vietos pasišalino tyčia, pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).
Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. galėjo nepajusti jos vairuojamo automobilio „Mercedes-Benz E 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stovėjusio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo, todėl galėjo nesuprasti, jog pasišalina iš eismo įvykio vietos. Apklausiama teisme A. P. teigė, kad nepastebėjo, jog prisilietė prie kito automobilio, smūgio nejuto, automobilyje buvęs keleivis taip pat nieko nepastebėjo. Eismo įvykio metu buvo tik nežymiai įlenktos automobilio durelės, truputį nubraukti dažai. Iš policijos pareigūnų sužinojusi, kad sukėlė eismo įvykį, ji pati susirado nukentėjusį asmenį. Nukentėjusysis net nereiškė jokių pretenzijų. Aplinkybę, kad A. P. automobilių susidūrimo nejautė, patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas kartu su ja automobiliu važiavęs A. L., parodęs, kad išvažiuodami iš kiemo automobilio „VW Golf“ jie nematė ir jokio smūgio nejautė. Byloje esančios automobilių fotonuotraukos ir transporto priemonės techninės apžiūros akto duomenys taip pat neduoda pagrindo manyti, kad automobilių kontaktas buvo stiprus ir smūgis automobilyje turėjo būti jaučiamas. Taip pat apie tai, kad A. P. galėjo nejausti automobilių susidūrimo, leidžia spręsti ir tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo V. U. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad liudytojas matė, kaip pagyvenusios moters vairuojamas „Mercedes-Benz E 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį, tačiau vairuotoja iš automobilio neišlipo, nesustojo ir nuvažiavo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. P. nevengė administracinės atsakomybės, kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo neneigė, pareigos atlyginti padarytą žalą nevengė, pati susirado nukentėjusįjį. Byloje nesurinkta jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad A. P. galėjo turėti motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Institucija, apeliaciniame skunde ginčydama administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl šio pažeidimo nutraukimą, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti kitokią išvadą, nei iš byloje esančių duomenų padarė apylinkės teismas.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. P. galėjo iš eismo įvykio pasišalinti nesiekdama tyčia sąmoningai išvengti administracinės atsakomybės, todėl jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus visus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl A. P. tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o Institucijos skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.