- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- TS-89-929/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- M. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 59-180, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2013 m. birželio 23 d. Bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 23 d.
1/2 paskirtos bausmės dalį atliko 2016 m. gruodžio 23 d.
Neatliktos bausmės dalis 2018 m. sausio 1 d. – 1 metai 8 mėnesiai 22 dienos.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2018 m. spalio 1 d. Vilniaus pataisos namuose, 2018 m. spalio 1 d. protokolu Nr. 58-36 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 59-180 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, kad, atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 80 balų, iš kurių 55 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos yra galimybė mažinti, nesamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką (rizika padidėjo 5 balais), teistumų skaičių (anksčiau teistas 5 kartus), nusikaltimų pobūdį ir nusikaltimams būdingą modelį, anksčiau taikytą lygtinį paleidimą, kurio sąlygas pažeidė, prieštaringą kaltės pripažinimą (teismo proceso metu kaltės nepripažino, nors šiuo metu kaltę pripažįsta, tačiau linkęs kaltinti nesusiklosčiusias aplinkybes), neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, gyvenimo stilių ir draugus – negali įvardinti savo nusikalstamumo priežasčių, buvo pasidavęs draugų įtakai, mąstymą ir elgesį – nesugebėjimą atpažinti problemas, konfliktų sprendimo įgūdžių stoką, konkretumo stoką ateities planams, reiškiamas diskriminacines nuostatas, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – 7 kartus pažeidė rėžimo reikalavimus, 7 kartus baustas, šiuo metu turi 1 galiojančią nuobaudą, neskatintas, oficialios darbo patirties neturėjimą, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus bei į kitas Nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo M. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. S. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su Nutarime išdėstytais teiginiais Nuteistojo teigimu, Komisijos nariai posėdyje vertino jo praeitus teistumus, jo praeitį, nekreipdami dėmesio į tai, kad jis turi psichinę negalią. Komisija, traktuodama nuobaudų skyrimą jam, kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, pasielgė neteisėtai, kadangi nuobaudos skyrimas yra socialinės reabilitacijos forma ir turi būti vertinami jos rezultatai. 2018 m. liepos 13 d. jam laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo skirtas papeikimas už tai, kad jis neva sėdėjo ant palangės ir kalbėjo pro langą su kito korpuso nuteistaisiais, tačiau to nebuvo ir jis dėl šios nuobaudos kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau kol teismas nagrinėja šią administracinę bylą, ši nuobauda skaitosi galiojančia ir jam už ją pridėjo 5 balus pakartotinio nusikalstamumo rizikai pagal OASys metodiką. Jis dėjo visas pastangas, kad išeitų į laisvę, lankė psichologus, psichiatrus, mokyklą, įgijo avalynės gamintojo bei elektros įrenginių remontininko specialybes. Jis ne vieną kartą prašė suteikti jam galimybę dirbti, bet pataisos namai jam nesuteikia darbo, tačiau Komisijos nutarime rašoma apie menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus, nors jis neturi pajamų juos dengti, kai jam nėra galimybės gauti darbą. Kalėdamas jis išmoko darbą vertinti kaip privalumą. Komisija neatsižvelgia į tai, kad pataisos namai jam negali suteikti darbo, o vykdymo išlaidos išieškant skolą vis didėja. Jis visą laiką palaiko santykius su tėvais, kurie jį nuolatos lanko ir padeda įkalinimo įstaigoje. Sutinka, kad suteikus jam lygtinio paleidimo galimybę, jam būtų taikoma intensyvi priežiūrą. Jo manymu, visos jo aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad jis padarė tinkamas išvadas ir pakeitė savo požiūrį į gyvenimą ir kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas. Nutarimas yra surašytas neatsižvelgiant į jo išdėstytus argumentus ir nevertinant aplinkybių visumos, todėl prašo jį panaikinti ir jam taikyti lygtinį paleidimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
M. S. nuteistas 2014 m. gruodžio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 7 metų laisvės atėmimo bausmė. 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2016 m. gruodžio 22 d, taigi, nuteistojo M. S. prašymas paduotas tinkamai pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytus terminus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis iš esmės neatitinka vienos iš BVK 157 str. 1 d. numatytų lygtinio paleidimo sąlygų, o būtent žemos nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizikos ir (ar) padarytos pažangos mažinant šią riziką buvimo. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė – 80 balų, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 25 balus, o dinaminiai veiksniai – 55 balus (yra galimybė mažinti). Tačiau po ankstesnio vertinimo padidėjo 5 balais, kadangi nuteistasis 2005 m. buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, šiuo metu turi galiojančią nuobaudą. Pažymėtina, kad net ir įvertinus nuteistojo skundo teiginį, kad jo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo 5 balais dėl jam paskirtos nuobaudos, kurią jis yra apskundęs, teismas atkreipia dėmesį, kad net ir atmetus šią aplinkybę, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų išlikusi nepakitusi, todėl bet kuriuo atveju negalima daryti išvados, kad nuteistasis padarė pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, darytina išvada, kad nuteistasis pilnai neatitinka formalių BVK 157 str. 1 d. nurodytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindų.
Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 str. kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Pabrėžtina, kad sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. Kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės.
M. S. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas antrą kartą. 2018 m. balandžio 5 d. lygtinio paleidimo komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo. Komisijos teiktas rekomendacijas M. S. pilnai įvykdė – kelis kartus atliko gerbūvio darbus, konsultavosi su įstaigos psichologu, baigė programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose. 2018-06-04 – 2018-06-25 dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“. Nuteistasis yra vidurinio išsilavinimo, Pataisos namuose įgijo avalynės gamintojo bei elektros įrenginių remontininko specialybes. Nuteistasis turi neįgalumą dėl vaikystėje patirtos galvos traumos, nustatytas 55 % darbingumas, yra savarankiškai, be gydytojų rekomendacijų nutraukęs medikamentinį gydymą. Nuteistojo teigimu, oficialiai dirbęs yra tik apie 1 mėn. lentpjūvėje, tačiau buvo atleistas. Vilniaus pataisos namuose kurį laiką dirbo tvarkiniu, tačiau šiuo metu nedirba. Buvo kreipęsis dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo. Nuteistojo teigimu, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, dirbs miškininkystėje, brolis suradęs jam darbo vietą, tačiau oficialių šios informacijos patvirtinimų negauta. Prieš įkalinimą nuteistasis nuolat gyveno su tėvais, lygtinio paleidimo metu planuoja gyventi pas juos. Socialinius ryšius palaiko tik su artimiausiais žmonėmis, su artimaisiais bendrauja telefonu, kartais lankomas pasimatymuose.
Vertinant nuteistojo asmenybę, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis įkalinimo metu dažniausiai būna vienas, paties teigimu, vengiantis užmegzti ir palaikyti kontaktą. Savimi yra patenkintas, į pateikiamus klausimus apie savęs vertinimą, savo asmenybės bruožus, būdingą temperamentą ar charakterio savybes apsiriboja teiginiu, kad jis yra sąžiningas, įvardija, kad nėra jokių savybių, kurias norėtų keisti. Nuteistojo asmeniniai įgūdžiai, atsižvelgiant į jo psichinę sveikatą, yra gana adekvatūs, pokalbių metu nuteistasis nedemonstruoja agresijos, tačiau įvardina nesenus atvejus, kuomet prarasdavo savitvardą, smarkiai susinervindavo ir elgdavosi agresyviai. Taip pat praeityje yra teistas už sunkų kūno sužalojimą, paties nuteistojo teigimu, jis buvo išprovokuotas. Bausmės atlikimo metu pasitaiko atvejų, kai sunku susivaldyti, nuteistajam 4 kartus buvo skirtos nuobaudos dėl fizinio smurto, tačiau šiuo metu ramus, susitelkęs į save, teigia, kad esant kylančiai emocinei įtampai, nesutarimams, yra linkęs pasišalinti iš destruktyvios, neigiamai jį įtakojančios aplinkos. Teismas teigiamai vertina, kad nuteistojo elgesys šiuo atžvilgiu yra nukreiptas pozityvia linkme, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis neturi gebėjimų atpažinti dominuojančias esamas problemas, linkęs jas racionalizuoti, negeba atskirti bei įsisavinti probleminių sričių, kurios įtakojo nusikalstamą elgesį, teigia, kad jokių problemų neturi ir negeba numatyti, kad kokios nors problemos galėtų iškilti ateityje. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai menki, jis sunkiai suvokia savo problemų ištakas, stokoja įžvalgų problemų atpažinime bei jų sprendimuose, sunkiai suvokia savo veiksmų eigos pasekmes. Kalbant apie ateities tikslus pastebimos suvokimo problemos, nuteistasis yra nusimatęs tik abstrakčius tikslus „normaliai gyventi“, „sukurti šeimą“, tačiau stokoja konkrečių, įgyvendinamų tikslų plano.
Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. M. S. anksčiau buvo teistas 5 kartus (plėšimai, chuliganizmas, vagystė bei neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas), pirmą kartą nuteistas 20 m. amžiaus, vienam iš nusikaltimų (plėšimui) būdingas modelis. Nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už trijų smurtinių nusikaltimų, vienas iš kurių priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (sunkus sveikatos sutrikdymas) padarymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas nuteistasis pažeidė. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad M. S., nepaisydamas jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, būdamas laisvėje darė naujus nusikaltimus, paskutinis padarytas nusikaltimas buvo sunkus, sukėlęs rimtas pasekmes – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, ir padarytas neišnykus ankstesniam teistumui, praėjus mažiau nei mėnesiui po M. S. paskutinio paleidimo iš pataisos namų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad anksčiau taikytomis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad M. S. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje bausmės atlikimo metu taip pat nėra teigiamas, M. S. rėžimo reikalavimus pažeidė 7 kartus, 7 kartus paskirtos nuobaudos, iš kurių 4 skirtos už fizinio smurto vartojimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į prieštaringą M. S. kaltės pripažinimą dėl padaryto nusikaltimo – bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis kaltės nepripažino, o šiuo metu, nors kaltę ir pripažįsta pilnai, yra linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes. Nors teismas sutinka, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę proceso metu nepripažinti visos ar dalies jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbus nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nubaustas. Šiuo atveju M. S. formalus kaltės pripažinimas laisvės atėmimo bausmės metu, bandant dalį kaltės perkelti susiklosčiusioms aplinkybėms, taip pat socialinio tyrimo išvadoje įvardinti nuteistojo sunkumai atpažįstant ir sprendžiant problemas, sudaro pagrindą teismui abejoti nuteistojo nuoširdumu teisingai vertinti savo poelgius ir išėjus į laisvę nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, kaip jau minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką (80 balų) susideda nemaža dalimi (55 balais) iš kintamų veiksnių, o neatliktos daugiau nei ketvirtadalio laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nuteistasis dar turės galimybę šią riziką sumažinti. Teismo vertinimu, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju pritartina Komisijos išvadai, kad nuteistojo M. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 59-180 netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo M. S. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p.,
nutaria:
Netenkinti M. S. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 59-180.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.