Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutarties, kuria L. K. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 13 d. nutarimas, kuriuo L. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 350 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 14 mėnesių, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu L. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 350 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 14 mėnesių, už tai, kad jis 2017-04-01, apie 1.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas (1,26 promilės) girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Dėl šio nutarimo L. K. atstovas advokatas D Cvetkovas pateikė skundą apylinkės teismui. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apeliaciniu skundu L. K. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį pakeisti ir panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 13 d. nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas jo skundą, neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, kad 2017-04-01 vakare jis lankėsi pas pažįstamą K. R. Plungės mieste. Automobilį paliko kieme, nemanė, kad tą vakarą juo dar važiuos. Su K. R. bute vartojo alkoholinius gėrimus, nesiruošė niekur važiuoti. Tačiau į butą įsiveržė K. R. sutuoktinis R. R., su kuriuo kartu ji nebegyvena, ir pradėjo konfliktuoti su K. R.. Siekdamas išvengti R. R. užsipuolimo, jis paskubomis išėjo iš buto, palikęs savo asmeninius daiktus ir telefoną. Nuėjęs į savo automobilį ruošėsi jame miegoti. Tačiau į automobilį atėjo ir K. R., o ją atsekė R. R. ir pradėjo jiems grasinti, daužė, spardė automobilį, įlenkė automobilio dureles, įskėlė priekinį stiklą. Įvertinęs realiai gręsiantį pavojų sau, K. R. ir savo turtui, norėjo skambinti pagalbos telefonu Nr. 112, tačiau telefonas ir kiti jo daiktai bei K. R. telefonas buvo likę bute. Gelbėdamasis nuo užpuolimo, automobiliu nuvažiavo į greta esančią aikštelę. K. R. atnešus iš buto jo daiktus ir telefoną, ją atsekė ir R. R., bandė atplėšti automobilio dureles, grasino. O pastebėjęs, kad jis skambina telefonu, pasišalino. Jis tuo metu skambino telefonu Nr. 112, pranešė, jog yra užpultas, prašė pagalbos. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Jie jam grąžino automobilio raktelius, nors prieš tai buvo paėmę, tačiau jis niekur nebevažiavo, liko miegoti automobilyje. Policijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, ir teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, netinkamai įvertino įrodymus, nepareikalavo išklotinės iš Bendrojo pagalbos centro, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad jis turėjo realią galimybę kitais būdais išvengti pakartotinės konfliktinės situacijos su R. R.. Šią policijos pareigūno ir teismo išvadą paneigia objektyvūs duomenys ir įrodymai. Išvažiuoti iš stovėjimo vietos buvo priverstas dėl neteisėtų, smurtinių R. R. veiksmų, kurie realiai kėlė pavojų jo ir K. R. sveikatai, jo turtui. Jis veikė būtino reikalingumo pagrindu, siekdamas išvengti ir pašalinti gresiantį pavojų jo ir kartu buvusios K. R. teisėms ir teisėtiems interesams, savo turtui. Jokios kitos priemonės, kuria būtų galėjęs gintis nuo agresyvių R. R. veiksmų, jis neturėjo, nes nakties metu nuošalioje aikštelėje jokios pagalbos negalėjo tikėtis, kviečiama pagalba atvyko R. R. pasišalinus. Jis yra silpnos sveikatos, serga širdies nepakankamumu ir hipertonija, yra neįgalus. Mano, kad visa tai yra pagrindas atleisti jį nuo administracinės atsakomybės ar paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.Atsiliepimu į L. K. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas prašo L. K. apeliacinio skundo netenkinti. Apeliacinis skundas netenkintinas. L. K. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 1,26 promilės – neblaivumo (girtumo) laipsnis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog L. K. neginčija automobilio vairavimo, esant neblaiviam, fakto, tačiau, jo nuomone, nusižengimas buvo padarytas esant būtinajam reikalingumui (ANK 16 straipsnis), todėl tai būtų pagrindas netraukti jo administracinėn atsakomybėn ir bylą jam nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Dėl būtinojo reikalingumo

ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. ANK 9 straipsnio (Administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo) 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš ANK 9 straipsnio nuostatų, tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo), atsiranda ANK numatyti padariniai. Šiuo atveju L. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jokių padarinių šiuo atveju nekilo, šio nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas. Laikoma, kad L. K. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y., darydamas administracinį nusižengimą, L. K. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi L. K. padarytas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia, o ne dėl neatsargumo, L. K. neturi teisinio pagrindo remtis būtinojo reikalingumo nuostatomis.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo

Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą įstatymas numato vairuotojams baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. Remiantis šio straipsnio 9 dalimi, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog taikyti L. K. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo. L. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,26 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Nors nusižengimas padarytas nakties metu (1.20 val.), tačiau nusižengimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini) neduoda pagrindo išvadai, kad nusižengimas nekėlė pavojaus kitiems asmenims, jų turtui, nes bet kuriuo metu įvykio vietoje galėjo pasirodyti ir pašalinių asmenų. Nors apeliaciniame skunde L. K. nurodo, kad automobiliu nuvažiavo tik į greta esančią aikštelę, tačiau teismo posėdžio metu (b. l. 27) liudytoja K. R. nurodė, jog ji su L. K. važiavo apie 1 km, t. y. važiavo iki (duomenys neskelbtini). Tai leidžia teigti, kad L. K., būdamas neblaivus, automobilį vairavo pakankamai didelį atstumą, tokiais savo veiksmais keldamas didelį pavojų aplinkiniams. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu L. K. policijos pareigūnui prisipažino, jog vairavo išgėręs degtinės. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 13 d. nutarime nurodyta, jog bylos nagrinėjimo metu L. K. nurodė, kad automobilio jis nevairavo ir pareigūnai jo nestabdė. Skunde apylinkės teismui (b. l. 3–4) L. K. savo kaltės neneigė, nurodė, jog bylą tyręs pareigūnas ne taip jį suprato, tačiau atsiliepime į skundą (b. l. 14–16) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 13 d. nutarimą priėmęs pareigūnas V. K. paaiškino, jog bylos nagrinėjimo metu L. K. nurodė, kad automobilio nevairavo ir pareigūnai jo nestabdė, automobilį galbūt vairavo jame buvusi moteris. Teismo posėdyje (b. l. 26–27) L. K. pripažino vairavęs automobilį, aiškino, jog pareigūnas, nagrinėjęs jo bylą, leido jam pasiaiškinti, tačiau jam pradėjus kalbėti, V. K. pasakė, kad viskas nesvarbu, nes turi tarnybinius pranešimus. L. K. bandė teismą įtikinti, jog ir nutarimo priėmimo metu jis savo kaltės neginčijo, o policijos pareigūnas neva ne taip jį suprato. Tačiau teismo posėdyje Institucijos atstovui uždavus klausimą (b. l. 27), L. K. patvirtino, kad nuobaudos skyrimo metu pasakė, jog vairavo K. R.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. K. viso proceso metu keitė savo parodymus, mėgino suklaidinti bylą tyrusį pareigūną – neva automobilio jis nevairavo, taip pat teismą – neva policijos pareigūnas, nagrinėjęs jo bylą, neteisingai suprato jo duodamus paaiškinimus. Tai neleidžia konstatuoti, kad L. K. nagrinėjamu atveju buvo nuoširdus, pagrindinis jo tikslas – išvengti itin griežtos atsakomybės. Todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę švelninančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Padarytas administracinis nusižengimas itin šiurkštus, pavojingas, tyčinis. L. K. nuo 2011 m. nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles (tris kartus baustas už tai, kad vairavo neprisisegęs saugos diržo, taip pat baustas už tai, kad apsisuko kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, viršijo leistiną greitį). Tai yra neigiamai L. K. asmenybę charakterizuojanti medžiaga, ji rodo, jog jis yra linkęs nepaisyti saugaus eismo taisyklių ir pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik viena L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios vienos L. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatoms taikyti, kadangi išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, be kita ko, galėtų būti laikomas kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau L. K. padarytas nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Be to, L. K. nustatytas 1,26 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis net tris kartus viršijo leistiną ribą. L. K. apeliuoja savo sunkia sveikata, tačiau iš skundo teismui (b. l. 3–4) bei medicinos dokumentų išrašo (b. l. 6) matyti, jog dėl sveikatos problemų L. K. buvo skiriami vartoti vaistai, o alkoholinių gėrimų vartojimas niekaip nesuderinamas su prasta sveikata, todėl jis, sąmoningai pabloginęs savo padėtį, negali remtis prasta sveikata. Tuo atveju, jei jam staiga pablogėtų sveikata ir tektų vykti į ligoninę, jis turėtų teisę ir privalėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą, o ne pats vairuoti transporto priemonę. Sunki jo anūko sveikata taip pat nėra pagrindas neskirti ar sutrumpinti L. K. skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi L. K. anūkas auga savo šeimoje, nėra jokių duomenų, kad juo tinkamai negalėtų pasirūpinti tėvai (L. K. dukra su vyru). Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamų neigiamų pasekmių, o tokių pasekmių atsiradimas (apsunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo būtinumo L. K. vairuoti transporto priemonę. Nors jis apeliuoja, kad R. R. kėlė realią grėsmę jo ir K. R. sveikatai, jo turtui, tačiau byloje nėra duomenų, kad R. R., atvykęs pas K. R. į namus, kuriuose buvo ir L. K., prieš juos būtų vartojęs agresyvų fizinį smurtą, dėl ko L. K. būtų reikėję slėptis automobilyje. Taip pat pastebėtina, jog teismo posėdžio metu (b. l. 26–27) L. K. parodė, kad tik po to, kai R. R. pasišalino nuo jo automobilio, jis su K. R. sugalvojo pavažiuoti į kitą aikštelę. Be to, pagal bylos duomenis nustatyta, to neginčija ir L. K., kad K. R. buvo grįžusi į namus paimti savo ir L. K. daiktų. Neabejotina, jog tuo atveju, jei R. R. būtų buvęs itin agresyvus ir kėlęs realų pavojų, K. R. nebūtų ėjusi paimti daiktų. K. R. galėjo nueiti paimti daiktus (telefoną) po to, kai R. R. pasišalino nuo automobilio, ir tada jie galėjo kviesti pareigūnus dėl įvykio. Būtinumo vairuoti automobilį L. K. nebuvo. Be to, iš byloje esančios pažymos (b. l. 31) matyti, jog L. K. bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 skambino 2017-04-01 4.54 val., o nusižengimas padarytas 2017-04-01 1.20 val. Nusižengimo padarymo metu duodamas parodymus, kurie užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, L. K. pareigūnams nenurodė, kad jį ir K. R. būtų užpuolęs R. R.. Tokių aplinkybių neišdėstė ir policijos pareigūnas T. A. tarnybiniame pranešime. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate priimant 2017 m. balandžio 13 d. nutarimą L. K. taip pat tokių aplinkybių nenurodė. Ši versija dėl didelio pavojaus jo ir K. R. sveikatai, jo turtui atsirado tik po mėnesio pateikiant skundą teismui, tuo bandant pateisinti savo neatsakingą poelgį – vairavimą esant neblaiviam. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, konstatuoja, kad L. K. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai ir teisingai, parinkta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijos ribas. Paskyrus vien tik L. K. interesus tenkinančią nuobaudą, nebūtų pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai, taip pat nebūtų užtikrintas aplinkinių bei eismo saugumas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.